Patarė, kam žiemą kelionių į šiltus kraštus verčiau nesirinkti: šokas organizmui gali būti per didelis

Tačiau poilsį šiltuose kraštuose gali gerokai apkartinti sveikatos sutrikimai. Ne vienas per atostogas peršąla arba apsinuodija.

„Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Sigita Korbutaitė sakė, kad kai kuriems žmonėms apskritai pavojinga žiemą keliauti į šiltuosius kraštus – staigūs temperatūrų pokyčiai gali ypač neigiamai paveikti jų organizmą. Portalui „Delfi“ vaistininkė papasakojo, kam atostogauti šiltuose kraštuose žiemą nevertėtų ir ką daryti, kad poilsio nesugadintų sušlubavusi sveikata.

Sigita Korbutaitė

© Organizacijos nuotr.

– Dažnai žiemą žmonės mėgsta pakeliauti į šiltuosius kraštus. Kaip staigūs oro pokyčiai gali paveikti sveikatą?

– Staigūs oro pokyčiai, kalbant apie karščio bangas, gali sukelti organizmo funkcijų sutrikimus. Reikėtų pasisaugoti stiprios saulės tiek dėl jos poveikio odai, tiek dėl perkaitimo, dehidratacijos (skysčių netekimo). Klaidinga manyti, kad šiluminis smūgis paveikia tik fizinį darbą dirbančius žmones ir tik esant aukštai oro temperatūrai. Perkaisti galima net ir ne itin aukštoje temperatūroje, tačiau esant didelei santykinei oro drėgmei. Taip pat šiltuose kraštuose nereikėtų piktnaudžiauti kondicionieriais – jie, sukurdami gerokai vėsesnį oro srautą nei lauke, dažnai sukelia peršalimą.

– Kokiomis ligomis sergantiems tokios kelionės ypač pavojingos? Kas tokiu atveju gresia?

– Lėtinėmis ligomis sergantys žmonės jautresni staigiems oro pokyčiams. Didžiausia rizika pasireiškia sergantiems širdies ir kraujotakos, sąnarių, kvėpavimo organų, nervų ligomis, migrena. Kadangi dideli temperatūros pokyčiai sukelia šoką organizmui, minėtomis ligomis sergantiems pacientams galimi jų paūmėjimai.

© Shutterstock

– Ar galima tokiai kelionei pasiruošti, kad pavyktų sumažinti galimą žalą?

– Taip, galima. Rekomenduojama pasirūpinti tinkama apranga – natūralaus pluošto, laisvi, šviesūs, prakaitui laidūs drabužiai, galvos dangalai, lengva ir orui laidi avalynė.

Kelionės metu rekomenduojami lengvi patiekalai – vengti riebaus, sunkiai virškinamo maisto, pirmenybę teikti skystiems produktams, vaisiams ir daržovėms, vartoti daug skysčių – geriausiai tinka mineralinis vanduo, jei jo nėra – pasūdytas vanduo, natūralios sultys, arbatos. Ypač tinka arbatos su pipirine mėta, blakine kalendra, kmynais – jie padeda palaikyti normalią žarnyno funkciją. Reikėtų vengti gėrimų su kofeinu, alkoholiu – tai skatina dehidratacija. Rekomenduojama po vieno gėrimo su kofeinu ar alkoholiu išgerti stiklinę vandens.

Siekiant išvengti apsinuodijimo, rekomenduojama nevartoti termiškai neapdorotų produktų, laikyti maistą pagal nurodytas laikymo sąlygas. Suvalgant neplautus ar prastai plautus vaisius, uogas ir daržoves rekomenduojama prevenciškai vartoti gerąsias žarnyno bakterijas. Jos padidina žarnyno atsparumą nuo bakterinės infekcijos.

Taip pat derėtų riboti fizinį aktyvumą lauke karštomis ir tvankiomis dienomis tiesioginėje saulės atokaitoje nuo 11 iki 15 val. Sergantys lėtinėmis kraujotakos sistemos ligomis, vyresnio amžiaus žmonės ir vaikai kuo daugiau laiko turėtų praleisti vėsesnėse patalpose.

Šiltuose kraštuose dažnu atveju neišvengsime įvairių mašalų. Vaistinėse galite rasti tiek natūralių, tiek cheminių preparatų nuo jų. Taip pat įvairiausių formų – kremų, skysčių, purškalų, aerozolių, net apyrankių. Bet svarbu atkreipti dėmesį kiek laiko jie apsaugo – nuo 2–4 iki 24 val. Renkantis apsaugą visai šeimai, svarbu atkreipti dėmesį nuo kokio amžiaus vaikams galima naudoti priemonę. Natūralių preparatų sudėtyje yra citrinkvapių ir gvazdikėlių eteriniai aliejai, kurie puikiai apsaugo nuo vabzdžių. Taip pat, jei ruošiatės eiti į vietą, kurioje neišvengiamai bus vabzdžių, rekomenduojama apsirengti kuo daugiau kūno dengiančiais rūbais, geriausia slidžiais – tokiu būdu erkėms bus sunkiau įsitvirtinti ir prikibti prie rūbų, o vėliau – prie odos. Kad neįkibtų į plaukus – rinkitės ir galvos apdangalus.

© Shutterstock

– Ką reikėtų turėti vaistinėlėje keliaujant į kitą klimatinę juostą?

– Prie įprastų vaistų, tokių kaip vaistai nuo skausmo, temperatūros, skirtų virškinimo sutrikimams (virškinimo fermentų, vaistų nuo pilvo pūtimo, viduriavimo ar užkietėjimo, probiotikų), elektrolitų, magnio preparatų, peršalimo simptomams skirtų vaistų – gerklės skausmo, vaistų nuo slogos, nuo kosulio, reikėtų nepamiršti vaistinėlę papildyti kremais nuo saulės ir vaistais nuo alergijos – atvykus į svečią šalį gali žydėti įvairūs augalai.

Ir, žinoma, būtina pasiimti įprastai vartojamų vaistų nuo lėtinių ligų.

– Ar yra kokių nors specialių rekomendacijų, keliaujantiems su mažamečiais vaikais?

– Mažamečiams vaikams skiriamos kitokios vaistų formos ir dozės, nei suaugusiems. Jiems dažniausiai skiriami įvairūs sirupai, milteliai, kramtomosios tabletės ir pan., todėl būtina pasirūpinti tokiomis vaistų formomis. Taip pat, kadangi šiltuose kraštuose, pvz. Egipte, dažniau pasitaiko apsinuodijimo atvejų, rekomenduojama vaikams net ir prieš kelionę pradėti vartoti gerąsias bakterijas, kurios gali sumažinti apsinuodijimo riziką.