Nepaisant atliekamų transplantacijų skaičių, šio gydymo – dažnai vienintelės galimybės išgelbėti pacientui gyvybę – laukia daug pacientų. Mūsų šalyje organų, audinių ir ląstelių transplantacijos atliekamos dviejuose transplantacijos centruose – didžiausiose ir aukščiausio medicinos lygio universitetų ligoninėse – VUL Santaros klinikose ir LSMUL Kauno klinikose.
„Šiuolaikinė medicinos pažanga neaplenkė ir transplantalogijos – todėl atlikdami organų, audinių ir ląstelių transplantacijas stengiamės, kad mūsų pacientai turėtų moderniausių gydymo būdų galimybę, – sako Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų generalinis direktorius prof. Feliksas Jankevičius. – Visi šio sudėtingo proceso etapai yra ypatingai svarbūs – transplantacijos laukiančiųjų atranka, paruošimas ir sveikatos būklės priežiūra iki transplantacijos, pati transplantacija, gydymas ir priežiūra po jos. Paslaugų kokybe nenusileidžiame didiesiems Europos transplantacijos centrams.“
„Būdami universiteto ligoninė, turime specifinę misiją ir tikslus – kelti transplantologijos lygį ir siekti europinių sveikatingumo rodiklių, – sako prof. F. Jankevičius. – Santaros klinikose transplantacijai gali būti naudojami ir nesuderinamų kraujo grupių donorų organai, laparoskopiniu būdu atliekamos inksto eksplantacijos iš gyvo donoro, plačiai naudojamos donorinių kepenų ir inkstų perfuzinės mašinos, persodinami neplakančios širdies donoro organai, pradėta kasos salelių transplantacija – tai naujovės, kurios didina organų bei audinių transplantacijų skaičių ir gerina šios gydymo paslaugos kokybę“.
Visos transplantacijos – inksto, kepenų, širdies, ragenos audinio, kraujodaros kamieninių ląstelių (kaulų čiulpų) – pradėtos Vilniuje, kai kurios iš jų (kasos-inksto komplekso bei kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijos vaikams) atliekamos tik Santaros klinikose ir jau turi ilgą šių operacijų istoriją. Įgyta patirtis ir aukštas kompetencijos lygis leidžia pacientams suteikti gyvybiškai būtiną pagalbą.
Širdies transplantacija: skambučių lavina ir dinamiškas darbas
Per metus Santaros klinikose atliekama iki 8 širdies transplantacijų. Be didelės medicininės bazės ir infrastruktūros transplantacijos procesas neįmanomas: paciento atrinkimas transplantacijai ir jo paruošimas – ypač atsakinga proceso dalis: „Gydytojų kardiologų komanda kruopščiai atrenka ir paruošia pacientus, kuriems vienintelis gyvenimo išsaugojimo būdas – ypač sudėtinga operacija – širdies transplantacija, – pasakoja Širdies ir krūtinės chirurgijos centro gydytojas širdies chirurgas Vilius Janušauskas. – 12–14 žmonių komanda – chirurgai, anesteziologai, perfuzininkai, slaugytojai, t.y. entuziastai, norintys dalyvauti eksplantacijos ir transplantacijos operacijose – yra iškviečiami iš namų. Kita komandos dalis – vis laiką dirbantys ligoninės skyriai: reanimacijos intensyviosios terapijos, medicininė laboratorija, kraujo perpylimo centras, radiologijos tarnybos“.
Nuo 1987 m. iki šios dienos Santaros klinikose yra atliktos 153 širdies transplantacijos. Širdies chirurgas V. Janušauskas: „Širdies transplantaciją mes, chirurgų grupė ir su širdies nepakankamumu dirbantys specialistai, laikome pažengusio širdies nepakankamumo gydymo metodu. Šią liga sergantiems pacientams, kuriai būdingas funkcinis ar struktūrinis širdies sutrikimas, prieš širdies transplantaciją dažnai implantuojamas dirbtinis skilvelis, kai joks kitas gydymas nėra efektyvus“.
Visame pasaulyje laikomasi tos nuomonės, kad dirbtinis skilvelis yra tarsi tiltas į transplantaciją, nes nėra duomenų, kad su dirbtiniais skilveliais žmonės gyventų ilgai ir kokybiškai. „Bet susiklosto situacija, kad daugėja žmonių, gyvenančių su širdies nepakankamumu ir kuriems reikalinga implantuoti dirbtinį skilvelį – jų implantuojama žymiai daugiau nei atliekamų transplantacijų“, – sako širdies chirurgas V. Janušauskas.
Donoro širdies ištyrimas: kada paaiškėja, kad ji tinkama transplantuoti?
Ypač daug dėmesio skiriama donoro širdies ištyrimui – vertinami medicininiai rodikliai, nuvykus į donorinę ligoninę donoro medicininiai rodikliai vertinami dar kartą. Galutinis atsakymas dėl širdies paėmimo transplantacijai pateikiamas kardiochirurgams išėmus širdį iš krūtinės ir pakartotinai įvertinus jos būklę.
„Tai svarbu dėl to, kad nors ir širdis būna ištirta – atlikta echoskopija ir kiti tyrimai, tačiau kai kurių patologijų šie tyrimai nerodo ir juos galima pamatyti tik išėmus širdį (pavyzdžiui, dėl persirgtų virusinių infekcijų ar traumų susidariusios širdies dangalo (perikardo) sąaugos). Kai nusprendžiama imti, tik tuomet recipientas pradedamas operuoti, – aiškina širdies chirurgas V. Janušauskas. – Darbo tempas procese keičiasi – išėmus širdį transplantuoti reikia kuo skubiau – šaltosios išemijos laikas yra 5 valandos.
Labai stengiamės sutilpti į trumpesnį laiką, kuris pradedamas skaičiuoti nuo aortos užspaudimo donoro kūne ir baigiamas tuomet, kai aorta pradeda tekėti kraujas recipiento krūtinėje. Kviečiama policija, sraigtasparnis – ten, kur galima sutaupyti laiko, ten ir stengiamasi jį taupyti. Viską stengiamasi daryti be jokių pauzių, be stabtelėjimų, bet, svarbiausia – be klaidų: atnešus širdį operacinę ji išpakuojama ir nešama į paciento krūtinę“.
Santaros klinikose – vieninteliame transplantacijos centre Lietuvoje ir Baltijos šalyse – atliekamos širdies transplantacijos vaikams. „Jauniausias pacientas, kuriam persodinome širdį, buvo kelių mėnesių kūdikis“, – sako širdies chirurgas dr. Virgilijus Tarutis. – Džiaugiamės, kad turime komandą ir patirties transplantuojant širdį kūdikiams“.
Pagrindinės priežastys, dėl ko širdies transplantacijos atliekamos vaikams – širdies raumens ligos, kurios diagnozuojamos ankstyvoje vaikystėje arba net ir naujagimiams. Kita ligų grupė – tai sudėtingos kompleksinės širdies ydos, kai medikamentinis gydymas ir kardiochirurginiai metodai nepadeda. Pasak dr. V. Taručio, jos pastebimos labai įvairiai – ūmios eigos požymiai gali pasireikšti kelių dienų naujagimiui: „Širdies raumens ligos dažniausiai nustatomos vėlesniame amžiuje, tačiau yra ir išimčių – ir naujagimiui tokia liga gali išryškėti“.
Iš viso Santaros klinikose atlikta 21 širdies transplantacija vaikams.
Kepenų transplantacijos: perfuzijos mašina prisideda prie transplantacijų sėkmės
Kepenų transplantacijos Santaros klinikose atliekamos 23 metus – atlikta 139 transplantacijos. Per šį laikotarpį įvyko ir organizacinių, ir technologinių pokyčių, kurie pakeitė visą transplantacijos procesą: „Galima teigti, jog tai yra rutininis mūsų darbas – be įtampos ir nesklandumų, – sako VUL Santaros klinikų Pilvo ir onkochirurgijos centro chirurgas doc. Vitalijus Sokolovas. – Prisimindamas šių transplantacijų pradžią ir lygindamas su šia diena matau didelius skirtumus – žymiai platesni pacientų atrankos kriterijai, pasikeitusios indikacijos kepenų transplantacijai, atsiradusios technologinės naujovės prisideda prie transplantacijų sėkmės.“
Pacientų 5 metų išgyvenamumas po kepenų transplantacijos yra virš 80 proc., 2023 m. atliktos transplantacijos sėkmingos – visi pacientai išvyko į namus.
Kepenų perfuzijos mašina pateisina lūkesčius – ji imituoja kepenų veiklą sveikame kūne: panaudojant specialius mišinius kepenys „plaunamos“, sumažėja suriebėjimo laipsnis, dėl tokių procedūrų donorinis organas tampa geresnės kokybės, Be to, naudojant perfuzinę mašiną išlaikyti donoro kepenis gyvybingas galima ilgesnį laiką – iki 20 valandų (be perfuzinės mašinos – iki 14 val.) – turima daugiau laiko pasiruošti transplantacijai. Perfuzinė mašina sudaro galimybę panaudoti kuo daugiau vadinamų ribinių donorų organų, kurių pastaruoju metu yra vis daugiau.
Turime kalbėti ir apie pasitaikančių retransplantacijų būtinybę – jų prireikia planine (dėl virusinių ligų, kurios kenkia ir transplantuotoms kepenims) ir retai pasitaikančia skubia tvarka – dėl organo pirminio nefunkcionavimo, kraujagyslių trombozės.
Pacientų, kurių kepenų veikla sutrikusi ir jiems reikalinga transplantacija, sveikatos būklė yra ypač bloga: jie yra apnuodyti skylimo produktų, pilvo ertmėje kaupiasi skysčiai – jo randama kartais ir 15–20 litrų, jie dūsta, nepaeina, kūnas pageltęs. „Mums, chirurgams, kartais patiems net sunku suvokti, kad pacientas, buvęs beviltiškas ligonis, po transplantacijos praėjus šiek tiek laiko, taip pasikeičia: ateina pasitikrinti ir tikrai kartais net atpažinti sunku,“ – transplantacijos naudą įvardija transplantologas doc. V. Sokolovas.
Ypatingas įvykis kepenų transplantacijos srityje – pirmą kartą Lietuvoje ir Baltijos šalyse Santaros klinikose persodintos kepenys iš neplakančios širdies donoro. Trūkstant donorų organų svarbu plėtoti šią donorystės sritį siekiant padidinti donorų organų skaičių, taigi ir pacientų gyvybę gelbstinčių transplantacijų kiekį. „Tai istorinis įvykis, įrodantis aukščiausio lygio komandinį darbą, paremtą ilgamete Europos transplantacijų centrų patirtimi,“ – teigia Organų transplantacijos koordinavimo centro vadovė dr. A. Kielaitė-Gulla.
Santaros klinikų transplantacijų centre, vieninteliame Lietuvoje, atliekamos kasos-inksto komplekso transplantacijos, kurias pirmąsias pradėjo prof. Kęstutis Strupas. Pastaraisiais metais pacientui, sergančiam cukriniu diabetu ir gyvenančiam su transplantuotu inkstu, pirmą kartą Baltijos šalyse atlikta ir inovatyvi bei sėkminga kasos salelių implantacija.
Inksto transplantacijos: pagerina gyvenimo kokybę ir pailgina gyvenimą
Kasmet Santaros klinikose atliekama apie 50 inksto transplantacijų: 2022 m. 51 (2 iš gyvo donoro), 2021 m. 51 (iš jų 7 iš gyvo donoro), 2020 m. – 43 (2 iš gyvo donoro), pandemijos metais – 2019 m. – 54 (6 iš gyvo donoro).
Laikomasi ilgalaikės nuostatos, kad mirusio donoro inkstai turėtų būti persodinti per 24 valandas. Remiantis naujausiais duomenimis Europos Urologų Asociacijos gairėse teigiama, kad šaltos išemijos laikas iki 18 valandų neturi žymios įtakos persodinto inksto funkcijai. Išplėstinių kriterijų donorų atvejais šaltos išemijos laikas turėtų būti dar trumpesnis – 12–15 valandų. Stengiamasi atitikti geriausių centrų kriterijus.
Visas procesas – nuo inksto paėmimo iki transplantacijos – vidutiniškai užtrunka apie 16–18 val. Inksto kokybei užtikrinti ir recipiento saugumui padidinti naudojamos perfuzinės mašinos, kurios palaiko inksto būklę, taip pat sužinoma, kokia jo funkcija – ar tinkamas transplantuoti. Jei stebima, kad inkste dėl, tarkime, kraujagyslių trombozės skysčių cirkuliacija nevyksta, transplantacijos atsisakoma.
Urologijos centro skyriaus vedėjas gydytojas urologas dr. Albertas Čekauskas: „Gyvo donoro inksto transplantacija yra prioritetinė, nes jo funkcija išlieka geresnė, atmetimo reakcijos tikimybė mažesnė“.
Išskirtinėmis laikomos Santaros klinikose atliekamos transplantacijos iš nesuderinamos kraujo grupės donoro: „Tai yra aukščiausio lygio transplantacijos sritis. Sensitizuoti (įjautrinti žmogaus leukocitų antigenams) pacientai transplantacijų laukia ilgiau – užtrunka jų paruošimas transplantacijai, kuriame dalyvauja specialistų komanda – gydytojai nefrologai, hematologai, transfuziologai“, – sako dr. A. Čekauskas. Medicininės procedūros prieš inksto paėmimo operaciją atliekamos ir donorui.
Iš mirusio donoro transplantuotas inkstas 5 metus funkcionuoja 85 procentams pacientų. Per visą 53 metų inksto transplantacijų laikotarpį turima nemažai gražių sėkmės istorijų, kai persodintas inkstas funkcionavo 10, 20 ir daugiau metų. Vis tik daliai pacientų inkstas nustoja funkcionuoti tiek dėl donoro inksto, tiek ir dėl paciento patologijos ar imuninių problemų, todėl kartais tenka inksto transplantaciją tam pačiam pacientui atlikti ne vieną kartą. „Mes, gydytojai, dažniau matome problematines būkles, kai pacientai patenka pas mus į ligoninę. O tų, kurie gyvena įprastą gyvenimą, jų net nematome – jie dirba, sportuoja, kiti net nežino, kad jiems atlikta inksto transplantacija“, – pasakoja dr. A. Čekauskas.
Ragenų transplantacija: regėjimą galima sugrąžinti ir po daugelio nematymo metų
Ragenos pažeidimai – trečia aklumo priežastis pasaulyje. Išgelbėti regėjimą gali ragenos transplantacijos, kurios yra vienos seniausių ir dažniausių. Santaros klinikose atliekama iki kelių dešimčių tokių transplantacijų: 2022 m. – 24, 2021 m. – 11, 2020 m. – 12, 2019 m. – 13, 2018 m. – 24 transplantacijos.
Medicinai tobulėjant galima pagelbėti daugiau pacientų: pacientams gali būti transplantuojami atskiri pusės milimetro storio ragenos sluoksniai – viena ragena gelbsti dviem ar trims pacientams.
Ragenos yra saugomos audinių banke, jas galima persodinti per 1–2 savaites, tam tikrais atvejais ragenas galima išlaikyti 45 dienas, o viršutinius jos sluoksnius – ir dar ilgiau.
Pasak Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Akių ligų centro gydytojo Almanto Makselio, ragenos transplantacijai kviečiami pacientai pagal tam tikrus kriterijus: pagal donoro ir recipiento amžių (donorinė ragena neturėtų būti „vyresnė“ nei 10 metų), atsižvelgiama į paciento ligas (pvz., pūslinė keratopatija, t.y. ragenos endotelio dekompensacija – pacientais kenčia skausmus, nuolatinį diskomfortą dėl šviesos baimės, ašarojimo), taip pat vertinamas paciento matymas kita akimi – pirmumą transplantacijai turi tas, kuris ir kita akimi nemato arba mato ypač silpnai.
Gydytojas A. Makselis sako, kad ragenos transplantacijos kaip paskutinio gydymo etapo prireikia tais atvejais, kai problema yra ragenoje – skaidrumo pakitimai, drumstis, uždegimai ir kt. ligos. Gydytojas pasakoja istoriją paciento, kuriam atlikta viena paskutinių transplantacijų Santaros klinikose. 90 metų pacientas vaikystėje pokario laikais patyrė sužalojimų apkasuose sprogus sprogmeniui: „Visą gyvenimą matė tik viena, nesužalotąja akimi, kuriai prieš keletą mėnesių įvyko centrinės tinklainės arterijos embolija (akies insultas) ir ta akimi apako. Kita akis – su drumsta ragena, matymas ja buvo minimalus – žmogus tapo visiškai neįgalus, gyventi be aplinkinių pagalbos negalėjo. Transplantavus rageną žmogus praregėjo. Ir tai įvyko po 80 metų! – pasakoja A. Makselis.
VUL Santaros klinikose per metus atliekama apie 180 kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijų – alogeninių (iš giminingo ir negiminingo donoro) ir autologinių (paties paciento), tarp kurių – ir šios transplantacijos vaikams. Į Santaros klinikas atvyksta gydytis ir vaikai iš Latvijos – paslauga užtikrinama tiek Lietuvos, tiek kaimyninės šalies pacientams. Santaros klinikos dėl savo patirties gydant itin retą vaikų vėžį yra tapusios referencijos centru vaikų vėžio ir vaikų transplantacijų srityje.
Organų, audinių ir ląstelių transplantacija suteikia galimybę pasveikti beviltiškai sergantiems žmonėms. Modernios technologijos ir inovacijos – transplantologijos dedamosios, kurios vis dažniau pritaikomos gydant mūsų šalies pacientus, aktyviai bendradarbiaujama ir perimama patirtis iš aukščiausio lygio Europos medicinos centrų.
