aA
Lietuva viešam vandens tiekimui naudoja vien tik požeminį vandenį ir tai yra didelis turtas. Tačiau kartais iš čiaupų bėga nemalonaus kvapo, skonio bei spalvos vanduo. Kaip žinoti, koks vanduo tinka gerti? Geriausiai tą parodo tyrimai. Apie tai, ko vandenyje ieškoti, pasakoja Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) specialistės.
Geriamasis vanduo
Geriamasis vanduo
© Shutterstock

Geriamo vandens kokybei keliami higienos normų, geriamojo vandens įstatymo, Europos Sąjungos direktyvų reikalavimai. Nuo 2017 m. rugpjūčio mėnesio įsigaliojo higienos norma HN 24:2017 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“. Geriamas vanduo turi atitikti šios higienos normos nustatytus mikrobinius, toksinius bei indikatorinius rodiklius.

Cheminės medžiagos vandenyje

NVSPL Kauno skyriaus Cheminių tyrimų poskyrio vedėja Gintautė Gelumbauskienė sako, kad natūraliomis sąlygomis vanduo nėra chemiškai grynas: „Paviršinis arba požeminis vanduo yra daugiakomponentis mineralinių druskų tirpalas, kuriame vyrauja kalcio, magnio, natrio, kalio katijonai, chloridų, sulfatų, hidrokarbonatų anijonai, būtinieji elementai, esantys įvairiuose junginiuose: fluoras, manganas, geležis, jodas, cinkas, varis, kobaltas ir kiti. Požeminiame vandenyje yra ištirpusių arba koliodinės būsenos organinių medžiagų, išplaunamų iš dirvožemio, mikroorganizmų, vandens augmenijos bei kitų organizmų gyvybinės veiklos bei irimo produktų.“

 Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija
Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija
© DELFI / Andrius Ufartas

Taip pat cheminių medžiagų patenka į geriamąjį vandenį jo ruošimo (dezinfekcijos, flokuliacijos, minkštinimo) metu arba iš skirstomojo tinklo vamzdžių sienelių. Tai haloformai (dichloretanas, tetrachloretenas, trichloretenas, chloroformas,
bromoformas, bibromchlormetanas, bromdichlormetanas) vinilchloridas, švinas, varis. Šie rodikliai ir visų vandens dezinfekcijai naudojamų medžiagų likučiai, o taip pat susidarę antriniai junginiai, neturi viršyti higienos normoje nurodytų kiekių. Tačiau chloruotame vandenyje lieka laisvojo chloro ar jo dioksido, o svarbiausia – susidaro kai kurie chlorintieji angliavandeniliai: chloroformas, trichlormetanas, bromoformas, dibromchlormetanas, turintys kancerogeninių savybių.

Gręžinių vanduo

Cheminių tyrimų skyriaus Vandens ir maisto tyrimų poskyrio vedėja Giedrė Jankovskienė sako, kad vadovaujantis NVSPL atliktais tyrimais, darytina išvada, jog gręžinio vandenyje dažniausiai aptinkami geležies ir mangano leistiną normą viršijantys kiekiai. Geležis – vandens indikatorinis rodiklis, todėl nedidelis jos perteklius nėra kenksmingas sveikatai, tik nėra estetiškas, mat geležis vandeniui suteikia rudą atspalvį.

Vanduo, čiaupas
Vanduo, čiaupas
© "Sekundė"

„Atliekant gręžinio vandens cheminį tyrimą rekomenduojama ištirti: geležies ir mangano (šio perteklius kenkia vidaus organams) kiekį, nitritų ir nitratų kiekius, amonio, chlorido, sulfato kiekius, vandens pH vertę, drumstumą, spalvą, permanganato indeksą ir savitąjį elektros laidį. Galima išsitirti ir kitus elementus, pvz.: aliuminį, arseną, borą, fluoridą, chromą, kadmį, šviną, seleną, varį. Tai jau priklauso nuo to, kas konkrečiam žmogui aktualiausia“, – sako G. Jankovskienė.

NVSPL specialistė kaip vieną populiariausių įvardina gręžinio vandens suminio kietumo tyrimą. Tai aktualu, kai sprendžiama ar verta buityje naudoti minkštinimo filtrus. Vandens kietumas pagal HN 24:2017 nėra normuojamas, nes kietumą sudaro kalcio ir magnio jonai. Šie mikroelementai labai reikalingi žmogaus sveikatai, tačiau jie krenta į nuosėdas, sudarydami kalkes, kenkiančias buitiniams prietaisams. „Būtina prisiminti, jog kartais minėti filtrai taip išvalo vandenį, kad jame nebelieka žmogui reikalingų kalcio ir magnio, o padidėja natrio kiekis, kurio ribinė vertė geriamajame vandenyje yra 200 mg/l“, – įspėja Giedrė.

Taip pat labai svarbus yra ir geriamojo vandens pH, nes žmogui reikalingas šarminis vanduo, kurio pH vertė – nuo 6,5 iki 9,5. Taip subalansuotas vandentiekio vanduo. Vandens pH dažniausiai kinta dėl vandens filtrų – kuo labiau jis išvalomas nuo įvairių mikroelementų, tuo jis rūgštingesnis, nebetinkantis žmogaus organizmui. Pavyzdžiui, distiliuoto vandens pH yra apie 5 vienetus. Taigi šis, labai išvalytas vanduo, puikiai tinka buitiniams prietaisams ir mašinų akumuliatoriams, tačiau žmogaus organizmui jis yra per rūgštus.

Šulinių vanduo

Šio vandens kokybė priklauso nuo šulinio vietos parinkimo, jo įrengimo ir priežiūros. Trąšų perteklius, kurio nepasisavina augalai, patenka į požeminius vandenis ir užteršia geriamojo vandens šaltinius, ypač azotiniais junginiais. Atliekant šulinio vandens cheminį tyrimą rekomenduojama ištirti: nitritų, nitratų, amonio kiekius, permanganato indeksą ir savitąjį elektros laidį.

NVSPL specialistės – apie geriamąjį vandenį: patarė, kaip žinoti, kuris yra kokybiškas, o kurio negerti
© Shutterstock nuotr.

Nitratai ir nitritai – toksiniai elementai, kuriais užterštas vanduo neturi specifinio skonio, kvapo ar spalvos. Jie nepašalinami nei virinimu, nei buitiniais vandens filtrais. Didesni nitratų ir nitritų kiekiai ypač pavojingi nėščioms moterims ir kūdikiams iki 6 mėn. amžiaus. Padidintas amonio kiekis gali signalizuoti apie padidintą bakteriologinį užterštumą ar puvimo procesus. Permanganato indeksas parodo organinių junginių, pvz. organinių rūgščių, buvimą vandenyje. Didelis jų kiekis pirmiausia pablogina fizines vandens savybes – jis tampa drumstesnis, atsiranda gelsvai rudas atspalvis ir salstelėjęs skonis. Permanganato indekso didėjimas gali būti taršos iš aplinkos prielaida. Savitasis elektros laidis parodo bendrą įvairių neorganinės kilmės druskų (sulfatų, kalcio, magnio, chloridų, hidrokarbonatų) kiekį vandenyje. Pavyzdžiui, kuo labiau mineralinis vanduo, tuo daugiau jame ištirpusių druskų, tuo didesnė savitojo elektros laidžio vertė.

Šulinių vandens tyrimų rezultatai liudija, kad Lietuvoje dažniausiai viršijama leistina ribinė nitratų koncentracija (geriamajame vandenyje nitratų ribinė koncentracija yra 50 mg/l; dažnai randama 60–150 mg/l, bet pasitaiko atveju, kai ji viršija net 300 mg/l). Cheminė tarša aptikta kas trečio Vilniaus apskrityje tirto šulinio vandenyje (apie 35 proc. šulinių).

www.DELFI.lt
Onkologo užrašai
Kaip laiku aptikti vėžį ar net užkirsti jam kelią? Asmeninėmis įžvalgomis ir patarimais dalijasi Nacionalinio vėžio instituto ekspertai.
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(14 žmonių įvertino)
2.0714

Tai – vienas veiksmingiausių apsaugos oru plintančių infekcijų būdų: sumažina tikimybę užsikrėsti ir koronavirusu (4)

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras informuoja, kad gegužės 5-ąją minimos Pasaulinės...

Profesorius Kubilius atkreipė dėmesį į svarbų rizikos veiksnį, kuris skatina širdies atakas ir didina insulto riziką (42)

Kasdien žmogus įkvepia 14 kg oro, išgeria apie 2 litrus skysčių ir suvalgo apie 1,5 kg maisto....

Kaip elgtis prieš ir po vakcinacijos nuo COVID-19, kad nesumažėtų skiepo efektyvumas? (95)

Kodėl svarbu vykti skiepytis nuo COVID-19 viruso esant geros savijautos ir ar visais atvejais verta...

5 dažniausios pavasarinės sveikatos problemos: šie patarimai padės jas įveikti

Šylant orams tikimės sulaukti ir geresnės savijautos, tačiau neįdėjus pastangų, deja, bet tik...

Erekcijos sutrikimais skundžiasi vis jaunesni: urologas išvardijo pagrindines šių bėdų priežastis (41)

Erekcijos sutrikimai , dar vadinami impotencija , gali paveikti tiek vyrų psichosocialinę...

Top naujienos

Aiškėja, kaip atrodys naujas karantino etapas: po poros savaičių gyvenimas keisis pagerėjus situacijai testas galėtų galioti 48 valandas (142)

Vyriausybė trečiadienį pritarė galimybių pasui: tvarkai, pagal kurią nuo gegužės 24-osios...

Nuo sausio algų negavę „Belorus“ darbuotojai susirinko Vilniuje: grasina 400 šeimų bado streiku Adomėnas: darbuotojai tapo Lukašenkos režimo įkaitais (483)

Druskininkų sanatorijos „Belorus“ darbuotojų kolona, lydima policijos, lanko valstybės...

Tarp britų ir prancūzų gilėja konfliktas: Jungtinė Karalystė Džersio salos link pasiuntė karinių patruliavimo laivų (65)

Britų ir prancūzų konfliktas dėl žvejybos taisyklių, įsigaliojusių po „ Brexit “, panašu,...

Masinė visuomenės vakcinacija Lietuvoje prasidės nuo gegužės 10 dienos: kaip tai veiks? (366)

Lietuvoje planuojama pradėti masinę etapinę visuomenės vakcinaciją nuo koronaviruso . Apie tai,...

Šimašius: jei liks vakcinų, nuo rytojaus kviesime skiepytis 35+ (136)

Jei liks vakcinų, jau penktadienį Vilnius pakvies registruotis skiepytis nuo koronaviruso 35 metų...

Šimonytė apie paramą verslui laisvėjant karantinui: tam dabar kuriamos priemonės (4)

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sako, kad, laisvinant karantino apribojimus, reikės...

Vyriausybės užmačios – ekonomikos gaivinimo fondo milijonais pamaloninti LRT Po kilusio skandalo tvirtina, kad atsitraukia (285)

Iki paskutinės minutės nuo visuomenės slėptame premjerės Ingridos Šimonytės vadovaujamos...

Šimonytė galimybės nuo COVID-19 skiepyti vaikus nemato: tai neįtraukta į vakcinos registracijos dokumentą (3)

Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad Lietuva sprendimą skiepyti jaunesnius nei 16 metų vaikus...

Malinauskas su keliais šimtais druskininkiečių atvyksta į Vilnių: keliame vėliavas, laukite (561)

Didelė kolona druskininkiečių, tarp kurių ir miesto meras Ričardas Malinauskas jau rikiuojasi...

Kęstutis Skrupskelis | D+

Antanas Smetona ir Lietuva Čikagos spaudoje: ir pajuokė, ir išgyrė, ir net lygino su diktatoriumi

„Chicago Tribune“, daugiausia skaitytojų turintis to regiono dienraštis, įsteigtas 1847 m.,...