Galvojant apie šeimos gydytojo paslaugas dažniausiai galvojama tik apie viešąsias įstaigas, esančias netoli namų. Tačiau ar žinojote, kad galite užsiregistruoti ir į privačią įstaigą, o paslaugas gauti nemokamai?
Laisvai pasirinkti gydymo įstaigą, kurioje norima gauti pirminės asmens sveikatos priežiūros bei šeimos gydytojo paslaugas, privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti Lietuvos gyventojai gali jau gerą dešimtmetį. Tačiau dėl tokio sprendimo žmonėms vis dar kyla vienokių ar kitokių klausimų.
Į ką svarbu atkreipti dėmesį?
Visų pirma, renkantis gydymo įstaigą – polikliniką, medicinos centrą ar šeimos gydytojo kabinetą svarbu pasidomėti, ar ši yra pasirašiusi sutartį su teritorine ligonių kasa. Tik tokiu atveju suteiktos paslaugos yra apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto. Tai reiškia, jums už paslaugas mokėti nereikės, net jei tai yra privati įstaiga.
Taigi, norint gauti nemokamas paslaugas privačioje klinikoje, reikia žinoti dvi sąlygas. Pirmoji sąlyga yra būti apdraustiems PSD.
Antroji sąlyga – kad pasirinkta gydymo įstaiga būtų sudariusi sutartį su teritorine ligonių kasa (TLK) dėl reikiamų paslaugų teikimo.
Vienas svarbiausių aspektų renkantis šeimos gydytoją yra jo pasiekiamumas ir prieinamumas – kaip greitai pas mediką įmanoma patekti susirgus, ar teikiama konsultacija telefonu, kaip arti namų yra gydymo įstaiga, kurioje jis dirba. Automobilio neturintiems pacientams turėtų būti svarbu, ar netoliese gydymo įstaigos yra viešojo transporto stotelė.
Jei žmogui prireikia šeimos gydytojo siuntimo tolesniems tyrimams, privačios klinikos gydytojas gali siųsti pacientą į valstybines įstaigas. Tai reiškia, jog už išsamesnius tyrimus mokėti jums nereikės.
„Šeimos gydytojas, siųsdamas pacientą konsultacijai pas gydytoją specialistą, negali siuntime nurodyti konkrečios gydymo įstaigos, kur turi būti suteikta reikiama konsultacija. Tačiau išduodamas siuntimą, jis turi suteikti informaciją apie ne mažiau kaip tris gydymo įstaigas, kuriose teikiamos atitinkamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Pacientas gali pats laisvai pasirinkti, kurioje gydymo įstaigoje pageidauja gauti jam reikalingą sveikatos priežiūros paslaugą. Tam, kad ji būtų suteikta nemokamai, kaip jau minėta, svarbu, kad pasirinkta įstaiga turėtų sutartį su TLK dėl šios paslaugos teikimo“, – komentavo Ligonių kasų atstovai.
Kokiais atvejais už paslaugas gali tekti susimokėti?
– Jei pacientas, neturėdamas šeimos gydytojo siuntimo, pageidauja gauti gydytojo specialisto konsultaciją (siuntimo nereikia kreipiantis į pirmines ambulatorines paslaugas teikiantį odontologą, pirmines psichikos sveikatos paslaugas teikiančius specialistus (psichiatrą, psichologą), gydytoją dermatovenerologą, ir tuomet, jei į tą patį specialistą dėl tos pačios priežasties kreipiamasi pakartotinai);
– Jei pacientą konsultuotis pas gydytoją specialistą siunčia gydytojas, dirbantis gydymo įstaigoje, nesudariusioje sutarties su TLK;
– Jei pacientas nenori registruotis į bendrąją eilę ir pageidauja gauti paslaugas skubos tvarka;
– Jei pacientas, turintis teisę į nemokamas sveikatos priežiūros paslaugas, savo iniciatyva pasirenka papildomas paslaugas ar procedūras;
– Jei teikiamos mokamos paslaugos, įrašytos į sveikatos apsaugos ministro patvirtintą mokamų paslaugų sąrašą;
– Gali tekti sumokėti už papildomus laboratorinius tyrimus, jeigu jų paskyrimas ir atlikimas viršija gydytojo, į kurį kreipiamasi kompetenciją, bet pacientas pageidauja juos atlikti šioje įstaigoje.
Už paslaugas gali tekti primokėti, jei pacientas savo iniciatyva pasirenka brangiau kainuojančias paslaugas, medžiagas, procedūras. Tuomet mokamas skirtumas tarp faktinės jų kainos ir PSDF lėšomis apmokamos kainos.
Tiesa, įstaigos turi teisę teikti ir mokamas paslaugas, tai joms nedraudžiama. Svarbu, kad jos turėtų licencijas toms paslaugoms ir licencijuotus specialistus.
Kaip sužinoti, ar klinika pasirašiusi sutartį su Ligonių kasomis?
Šia informacija visuomet vertėtų pasidomėti gydymo įstaigoje. Ji turi būti skelbiama informacinėse lentose, gydymo įstaigų interneto svetainėje.
Taip pat šios informacijos galima pasiteirauti gydymo įstaigos registratūros darbuotojų. Tačiau bene patogiausia sužinoti, kurios gydymo įstaigos visos Lietuvos mastu turi sutartis su TLK ir dėl kokių konkrečių paslaugų teikimo, ligonių kasų interneto svetainės interaktyvioje paieškoje čia.
Kaip pakeisti savo gydymo įstaigą?
Kai apsisprendžiate, kur norite gydytis, tereikia nuvykti į tos įstaigos registratūrą, parašyti prašymą ir pasirinkti konkretų šeimos gydytoją. Jo pasirinkimo tvarką nustato gydymo įstaigos vadovas. Jei žmogus pats nepasirenka šeimos gydytojo, jį paskiria įstaigos administracija.
Jei gydymo įstaigoje keičiasi šeimos gydytojas, pas kurį gydosi pacientas, įstaiga turi apie tai jį informuoti. Be to, žmogus visada turi teisę pakeisti mediką, su kuriuo neranda bendros kalbos, ir toje pačioje įstaigoje pasirinkti kitą šeimos gydytoją.
Jei pacientas vis dėlto yra nepatenkintas pasirinktos pirminės sveikatos priežiūros įstaigos teikiamomis paslaugomis, jis gali pereiti į kitą. Apsisprendus keisti gydymosi vietą, naujai pasirinktajai įstaigai reikia įteikti prašymą. Ši įrašo asmenį į savo aptarnaujamų gyventojų sąrašą.
Iš ankstesnės poliklinikos sąrašo informacinėje sistemoje žmogus išregistruojamas automatiškai, jam pačiam tuo rūpintis nereikia. Apdraustasis vienu metu gali būti prisirašęs tik vienoje gydymo įstaigoje.
Už prisirašymo dokumentų tvarkymą gydymo įstaigai reikia sumokėti 0,29 euro. Keičiant įstaigą nepraėjus 6 mėnesiams nuo prisiregistravimo, reikia sumokėti 2,90 euro už prisirašymo dokumentų tvarkymą ir medicininės dokumentacijos persiuntimą. Naujai pasirinktai įstaigai pateikus prašymą, paciento sveikatos istorija (ambulatorinė kortelė) šiai perduodama per 3 darbo dienas.
Kokius tyrimus gali paskirti šeimos gydytojas?
Daugumai žinoma, kad kai kuriuos tyrimus gali paskirti šeimos gydytojas, o dėl kitų – reikia iš pradžių gauti gydytojo specialisto konsultaciją. Tad dar vienas dažnai kylantis klausimas pacientams – ką gali paskirti šeimos gydytojas?
Šeimos gydytojas prisirašiusiems pacientams gali skirti tuos tyrimus, kurie priklauso jo kompetencijai. Kiekvienu atveju gydytojas pagal paciento sveikatos būklę įvertina, kokius tyrimus skirti, siųsti pacientą į ligoninę ar į specialisto konsultaciją.
Šeimos gydytojas, jeigu to reikia, gali paskirti šiuos tyrimus: bendrą kraujo tyrimą, biocheminius kraujo tyrimus, t. y. lipidogramą, kalio, natrio, kreatinino, alanininės aminotransferazės, asparagininės aminotransferazės, šarminės fosfatazės, bilirubino, gliukozės, šlapimo rūgšties tyrimus.
Taip pat, jei reikia, jis gali skirti bendrąjį šlapimo tyrimą ir albumino / kreatinino santykio šlapime tyrimą, uždegimo rodiklių tyrimus, t. y. C reaktyvinio baltymo, eritrocitų nusėdimo greičio (ENG) bei skydliaukės funkcijos tyrimus (TTH), gliukozės tolerancijos testą, koprogramą, ginekologinį tepinėlį iš makšties ir gimdos kaklelio, enterobiozės tyrimą, elektrokardiografiją, spirometriją maksimalaus iškvėpimo srovės greičiui (PEF), forsuoto tūrio per pirmą sekundę (FEV1) ir forsuotos gyvybinės plaučių talpos (FVC) reikšmėms įvertinti, pulsoksimetriją.
Tam tikrais atvejais šeimos gydytojas gali skirti: glikolizinto hemoglobino tyrimą, kraujo krešumo tyrimus (protrombino laiko, tarptautinio normalizuoto santykio, aktyvinto dalinio tromboplastino laiko), prostatos specifinio antigeno tyrimą (taip pat ir pacientams po radikalaus prostatos vėžio gydymo), kraujo grupės ir Rh faktoriaus tyrimus, sifilio (RPR) ir specifinį (treponeminį) tyrimą su T. pallidum antigenų (TPHA) tyrimu, tyrimus dėl virusinio hepatito B ir C, šlapimo pasėlį, žmogaus imunodeficito viruso testą, A grupės beta hemolizinio streptokoko greito nustatymo testą, slapto kraujavimo išmatose testą, tuberkulino mėginį, onkocitologinį gimdos kaklelio tepinėlį.
Šeimos gydytojas tam tikrų amžiaus grupių sveikiems pacientams skiria tyrimus, atliekamus pagal šias prevencines programas: gimdos kaklelio, krūties, storosios žarnos, priešinės liaukos vėžio bei širdies ir kraujagyslių ligų. Jeigu asmuo jaučiasi blogai, bet nepatenka į nustatyto amžiaus asmenų grupę, turėtų jokiu būdu nedelsti ir kreiptis į savo šeimos gydytoją. Jis atliks būtinus tyrimus ir, jei reikia, išduos siuntimą konsultuotis pas gydytoją specialistą.
Kokie skiepai yra apmokami?
PSDF biudžeto lėšomis yra apmokami skiepai, skiriami tam tikroms asmenų grupėms. Tačiau reikia nepamiršti, kad tam būtinai reikia apsidrausti PSD.
Lietuvoje pagal Vaikų profilaktinių skiepijimų kalendoriuje nustatytus terminus vaikai gydymo įstaigose nemokamai skiepijami nuo šių užkrečiamųjų ligų: tuberkuliozės, hepatito B, kokliušo, difterijos, stabligės, B tipo Haemophilus influenza infekcijos, poliomielito, tymų, epideminio parotito, raudonukės, pneumokokinės infekcijos, žmogaus papilomos viruso, rotavirusinės, B tipo meningokokinės infekcijų. Prireikus (įkandus bet kokiam gyvūnui) vaikas gali būti nemokamai skiepijamas ir nuo pasiutligės (skiriama vakcina ir imunoglobulinas nuo pasiutligės).
Ligonių kasos iš PSDF lėšų kompensuoja rizikos grupėms priskiriamų suaugusiųjų skiepus nuo gripo, pneumokokinės infekcijos. Taip pat prireikus apdraustieji asmenys skiepijami – nuo stabligės, difterijos, pasiutligės, tymų.
