Kas tai ir kur aptinkama?

Dipylidium caninum yra šunų ir kačių kaspinuotis, kuriuo gali užsikrėsti ir žmogus. Šiais kaspinuočiais užsikrečia taip pat vilkai, usūriniai šunys ir lapės. Iš šuns, katės ar kito mėsėdžio žarnyno pasišalinę kaspinuočio nareliai yra lipnūs, prilimpa prie gyvūno odos ar kailio, o nareliams plyšus ar suirus, į aplinką patenka kapsulės su kiaušinėliais. Vienoje kapsulėje būna nuo 5 iki 20 ir daugiau kiaušinėlių.

Helmintas gali išaugti iki 60 cm ilgio (vidutiniškai – 15 cm), o jo subrendę nareliai panašūs į agurkų sėklas. Dėl šio panašumo ir prigijo pavadinimas – agurkinis kaspinuotis.

Agurkinis kaspinuotis (Dipylidium caninum)

Agurkinio kaspinuočio vystymasis vyksta per tarpinius šeimininkus – kačių blusas ir šunų plaukagraužius. Kai kurių mokslininkų duomenimis, užkrato perdavime dalyvauja ir šunų ar net žmogaus blusos. Minėtų ektoparazitų lervos, gyvendamos šuns ar katės guolyje, grindų plyšiuose, yra ėdrios, praryja ir šias kapsules pilnas kiaušinėlių, o toliau lervų organizme jau vyksta kaspinuočių iš kiaušinėlio vystymasis.

Iš praryto D. caninum kiaušinėlio, blusos ar plaukagraužio lervoje išnyra onkosfera, kuri vystosi iki D. caninum kaspinuočio lervutės. Tada iš blusos ar plaukagraužio lervos išauga suaugęs vabzdys, kuriame jau gyvena kaspinuočio lervutė – cisticerkoidas. Tokį, užsikrėtusį šiuo kaspinuočiu, vabzdį prarijęs šuo ar kitas naminis gyvūnas ir užsikrečia....
Jau suaugusių blusų ir plaukagraužių maitinimosi organai nepritaikyti ėsti šio kaspinuočio kiaušinėlius.

Kaip žmogus gali užsikrėsti Dipylidium caninum kaspinuočiu?

Blusų ar plaukagraužių lervos yra visiškai mažytės: 2–5 mm ilgio, balkšvos, su blyškiais plaukeliais. Plika akimi jas ne visada galima pastebėti. Tačiau šokuojančią blusą dauguma turbūt yra matę.

Jei šuo, ką tik dantimis sutraiškęs užsikrėtusią minėtu kaspinuočiu blusą, laižys žmogaus veidą, jo seilėse taip pat bus užkrečiamų kaspinuočio kiaušinėlių kokonų ar išsibarsčiusių kiaušinėlių. Iš jų žmogaus organizme, veikiant virškinimo sultims, išsirita Dipilidium caninum kaspinuočio lervutė ar lervutės, kurios per tris savaites išauga į kaspinuočius, o šie jau gali išskirti kiaušinėlių kokonus.

Agurkinis kaspinuotis (Dipylidium caninum)

Bet kokiu atveju, kad žmogus užsikrėstų agurkiniu kaspinuočiu, jis turi atsitiktinai suvalgyti užsikrėtusią blusą ar plaukagraužį arba bent į žmogaus burną turi pakliūti Dipylidium caninum cisticerkoidas (lervutė) iš sutraiškytos blusos. Dėl šios priežasties nereikėtų bučiuoti savo augintinių!

Statistika

Taip pat, iš visų pasaulyje registruotų žmonių susirgimų dipilidioze, 2/3 atvejų sirgo vaikai, dažniausiai – nuo 1 iki 5 metų. Jų kontaktas su naminiais gyvūnais yra artimiausias, antra vertus, maži vaikai dar neturi išsiugdę pakankamų higienos įgūdžių ir jų žaidimų įpročiai yra kitokie nei didesnių vaikų. Susirgimai registruoti 24 pasaulio šalyse, daugiausiai Italijoje (100 atvejų), JAV (86 atvejai), Japonijoje (81 atvejis), net kaimyninėje Lenkijoje buvo registruoti 6 susirgimų atvejai (iki 2016 m. liepos mėn.).

Kaspinuočio D. caninum kiaušinėliai aplinkoje, temperatūrai esant + 30oC išlieka užkrečiami apie 2,5 mėn., o prie + 15oC net iki 3,5 mėnesio.

Šunų ir kačių užsikrėtimo procentas yra nuo 1 iki 60 proc. priklausomai nuo geografinės vietovės.
Lietuvoje neseniai buvo atliktas tyrimas, kokie parazitai yra paplitę šunų veislynuose ir prieglaudose (Neringa Liutkutė, 2016, Kaunas). Nustatyta, kad 2,6 proc. šunų yra užsikrėtę agurkiniu kaspinuočiu, ir, aišku, daugiau nei 15 proc. šunų buvo užsikrėtę toksokaromis. Žinoma, gyvūnai prieglaudose buvo 2,5 karto labiau užsikrėtę virškinamojo trakto helmintais negu tie, kurie augo veislynuose.

Žmogui užsikrėtus agurkiniu kaspinuočiu, stipriai išreikštų požymių nebūna. Mokslinėje literatūroje yra aprašoma, kad ligonius vargino kaspinuočių narelių aktyvus šalinimasis, išangės niežėjimas, miego sutrikimas, apetito praradimas, viduriavimas, pilvo skausmas ir bendras dirglumas. Retais atvejais šie parazitai gali sukelti vėmimą.

Dėl įvairių parazitinių helmintų kiaušinėlių pravartu išsitirti ne tik privačią smėlio dėžę, bet ir savo daržo dirvožemį, kuris gali būti ne mažiau pavojingas.

Mėginio paėmimo ir laikymo atmintinę rasite čia:

Norėdami išsitirti smėlį arba daržo dirvožemį, galite kreiptis į NVSPL specialistus:

  • Vilniuje – 8 671 81 353
  • Kaune – (8 37) 331 699
  • Klaipėdoje – (8 46) 383 113, 8 648 45164
  • Šiauliuose – (8 41) 399 879, (8 41) 430 802
  • Panevėžyje – (8 45) 596 362, 8 610 31725

Straipsnį parengė Mikrobiologinių tyrimų skyriaus Parazitologinių tyrimų poskyrio Parazitologijos specialistė Daiva Veitienė

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją