Frankfurto universiteto tyrėjų grupė paskelbė nustačiusi priežastį, kodėl retais atvejais „AstraZeneca“ ir „Johnson & Johnson“ vakcinomis paskiepytų žmonių kraujagyslėse susidaro trombų, informuoja rbc.ru.
Kaip sakė profesorius Rolfas Marschalekas, nuo kovo mėnesio vadovaujantis minėtųjų vakcinų sukeliamą šalutinį poveikį tiriančių mokslininkų komandai, trombozė yra susijusi su adenovirusų vektoriais, kurie abiejose vakcinose naudojami viruso SŪRS-Cov-2 spyglio baltymui į žmogaus organizmą pristatyti.
Anot mokslininko, spyglio baltymas patenka ne į sveikos ląstelės citozolį (būtent ten koronavirusas paprastai gamina baltymus), bet į branduolį. Paskui spyglio baltymas suskyla į atskiras dalis ir mutuoja. Mutavusios dalys negali prisijungti prie plazminės membranos ir dalyvauti imuniteto susidarymo procese. Užuot apsaugojusios nuo koronaviruso, mutavusios baltymo versijos vienam iš 100 tūkst. žmonių sukelia trombozę.
Kaip paaiškino R. Marschalekas, suleidus kitų vakcinų, sukurtų RNR pagrindu (pavyzdžiui, „Pfizer“ ir „Moderna“ gaminiai), spyglio baltymo genetinė medžiaga pristatoma į ląstelės skystį, o ne į branduolį. Šis veikimo principas leidžia išvengti reto, bet pavojingo šalutinio poveikio.
Profesorius mano, kad vakcinų gamintojai gali pakeisti spyglio baltymo sekvenavimą ir užkirsti kelią jo skilimui. R. Marschalekas pažymėjo, kad su jo laboratorija jau susisiekė „Johnson & Johnson“ atstovai, kad gautų rekomendacijų dėl vakcinos adaptavimo. Mokslininkas pridūrė, kad „Johnson & Johnson“ vakcinoje esantis spyglio baltymas yra mažiau linkęs skilti, palyginti su „AstraZeneca“ vakcinos spyglio baltymu. Dėl šios priežasties tik aštuoniems iš 7,4 mln. žmonių, gavusių „Johnson & Johnson“ vakcinos injekciją, pasireiškė trombozė.
Kita vertus, kaip rašo „Financial Times“, daugelis mokslininkų pareiškė, kad prof. R. Marschaleko versija tėra viena iš daugelio hipotezių ryšiui tarp vakcinų ir trombų susidarymo paaiškinti. „Trūksta įrodymų, rodančių priežasties ir pasekmės ryšį tarp spyglio baltymo skilimo ir trombozės. Tai vis dar yra hipotezė, kuri turi būti patvirtinta eksperimentų duomenimis“, – nurodė Bonos universiteto transfuzinės medicinos profesorius Johannesas Oldenburgas.
Pirmieji pranešimai apie trombozės ir tromboembolijos atvejus tarp „AstraZeneca“ vakcina paskiepytų žmonių pasirodė kovo mėnesio pradžioje. Europoje ir Didžiojoje Britanijoje nustatyta apie 500 tokių atvejų. Kai kurie iš jų baigėsi mirtimi, todėl dalis šalių laikinai nutraukė skiepijimą šiuo preparatu. Vėliau keletas trombozės atvejų buvo užfiksuota tarp gavusiųjų „Johnson & Johnson“ vakciną.
Kovo mėnesio pabaigoje dvi mokslininkų grupės – iš Norvegijos ir iš Vokietijos – pranešė, kad rado galimą šalutinio poveikio priežastį. Jų teigimu, kraujo krešėjimą sukelia autoimuninė reakcija į po vakcinos injekcijos organizme atsiradusius antikūnus. Visgi tikslaus šio proceso veikimo mechanizmo mokslininkai neaprašė.
