Onkologinės ligos diagnozė – skaudi žinia ne tik pacientui, bet ir jo artimiesiems. Nuo tada prasideda nerimo dienos, vizitai pas gydytojus ir ilgas gydymo procesas. Ir dažniausiai šios klastingos ligos simptomai pasireiškia tada, kai vėžys būna jau gerokai pažengęs.
© DELFI montažas

Kaip sako Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) Onkologijos chemoterapijos klinikos vadovas gydytojas onkologas-chemoterapeutas Alvydas Česas, Lietuvoje apie 80 tūkst. žmonių šiuo metu serga onkologinėmis ligomis, o kasdien vėžio diagnozę išgirsta beveik 50 pacientų, rašoma pranešime spaudai.

Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, mūsų šalyje kaip ir kitose išsivysčiusiose pasaulio valstybėse, kasmet nustatoma apie 18 tūkst. naujų susirgimų onkologinėmis ligomis, beveik 20 proc. Lietuvos gyventojų mirčių sudaro mirtys nuo vėžio.

„Tarp vyrų onkologinių susirgimų Lietuvoje, šiuo metu pirmauja priešinės liaukos vėžys, tarp moterų – krūties vėžys. Didelį susirūpinimą mums, medikams, kelia didėjantis sergamumas storosios žarnos vėžiu. Daugiausia pacientų pasiglemžia piktybiniai plaučių navikai, nuo jų kiek atsilieka storosios žarnos ir skrandžio vėžys“, – teigia KUL Onkologijos chemoterapijos klinikos vadovas gydytojas onkologas-chemoterapeutas A. Česas.

Medikas įsitikinęs, kad šios sudėtingos ligos gydymo rezultatai priklauso nuo to, kaip anksti yra diagnozuojama onkologinė liga, nes ji per vieną dieną neatsiranda. Be to, prie teigiamų ligos gydymo rezultatų turi prisidėti ir pats pacientas – jis privalo savimi rūpintis, domėtis savo liga, aktyviai dalyvauti jos gydymo procese.

„Vėžio išgydyti 100 proc. negalima, bet svarbu tai, kad šiuolaikinių technologijų dėka jį galima valdyti ir kokybiškai gydyti. Kadangi šiandien KUL ligoninėje yra visa reikiama aparatūra visapusiškai ištirti ligonį, 80 proc. mūsų onkologinių pacientų gauna chemoterapinį gydymą dar prieš operacinį gydymą, o ne tada, kai jau nieko nebegalima padaryti. Savo pacientus gydome pačiais pažangiausiais metodais – tokiais pat, kokie taikomi ir užsienyje“, – sako A. Česas.

Lietuvoje vėžio diagnozę kasdien išgirsta 50 pacientų: kaip netapti statistikos dalimi?
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Onkologinėms ligoms užkirsti – genetiniai tyrimai

Vis daugiau nuo vėžio ligos mirštančių pacientų gali išgelbėti keli svarbūs faktoriai – nuolatinis dėmesys ankstyvo vėžio diagnostikai, platesnis pacientų savimonės ir švietimo didinimas, medikų bendruomenės mokymas. Ir tokie veiksmai, kaip alkoholio vartojimas, rūkymas, stresas, bloga mityba, savęs neprižiūrėjimas – anksčiau ar vėliau iššaukia šią ligą, paskatina jos atsiradimą.

„Didelę įtaką vėžio ligos atsiradimui turi ir fiziškas neaktyvumas. Šiandien situacija tokia, kad žmonės per mažai dėmesio skiria sveikatinimui ir aktyviam gyvenimui. Fiziškai neaktyvus gyvenimas yra viena pagrindinių priežasčių, lemiančių apie 21–25 proc. susirgimų krūties ir storosios žarnos vėžiu, 27 proc. diabeto atvejų, 30 proc. širdies–kraujagyslių ligų planetoje“, – tvirtina onkologas-chemoterapeutas A. Česas.

Gydytojo teigimu, užkirsti kelią onkologinėms ligoms Vakarų Lietuvoje padeda KUL Molekulinės diagnostikos skyrius, kuriame yra tiriami genai, lemiantys genetinį polinkį sirgti tam tikromis onkologinėmis ligomis.

Tai krūties, kiaušidžių piktybiniai susirgimai, dauginės endokrininės neoplazijos sindromu, Lynch sindromu (storžarnės, endometro ir kt. lokalizacijų piktybiniai susirgimai), Li-Fraumeni sindromu, šeimine adenopilipoze ir kt. Genetiniai tyrimai atliekami sergančiam asmeniui bei atrimiausiems giminaičiams. Jeigu nustatomi pokyčiai, būtinas papildomas sekimas, taikomos konkrečios prevencinės priemonės.

Lietuvoje vėžio diagnozę kasdien išgirsta 50 pacientų: kaip netapti statistikos dalimi?
© Shutterstock

„Pavyzdžiui, jeigu jaunas žmogus susirgo inkstų vėžiu, jam iš karto yra skiriama genetiko konsultacija, atliekami tyrimai, aiškinamasi, ar jis neturi paveldėjimo sindromo, nes po kurio laiko gali atsirasti kitas onkologinis susirgimas. Toks ligonis patenka visos daugiadalykinės gydytojų onkologų komandos globoje, nuolat yra stebima jo būklė, neleidžiant plėtotis ligai“, – pasakoja A. Česas.

Onkologinė liga nėra paveldima

Ir visgi, kiekvienam, onkologine liga sergančiam pacientui, būna neramu dėl jo vaikų – ar jie taip pat sirgs – daugelis mano, kad onkologinė liga yra paveldima.

„Tai visiškai netiesa, nes paveldimas ne pats onkologinis susirgimas, o polinkis sirgti vėžiu. Šios vėžio formos sudaro iki 10 procentų visų piktybinių susirgimų. Todėl mūsų ligoninės genetikų tikslas – nustatyti, ar yra genetiniai pokyčiai segančiojo asmens DNR, kurie didina riziką sirgti vėžiu ne tik jam, bet ir jo vaikams, broliams, seserims“, – teigia KUL Onkologijos chemoterapijos klinikos vadovas gydytojas onkologas-chemoterapeutas A. Česas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Reikalinga slauga: ką būtina žinoti? (14)

Slaugos poreikis Lietuvoje didėja, tad sunkiai sergantys mūsų šalies gyventojai jiems reikalingas...

Skausmas krūtinėje: kas kaltas – refliuksas, rėmuo ar širdies priepuolis? (12)

Norint suprasti skirtumus tarp rėmens ir rūgštinio refliukso bei gastroezofaginio refliukso ligos...

Akušerė pataria: kaip gimdyti sklandžiai ir be baimės (51)

Mūsų visuomenėje gimdymas labai dažnai asocijuojasi su skausmu, ilgomis varginančiomis valandomis...

Kaip per popietę Lietuvos pievose prisirinkti pilną krepšį sveikiausių produktų (1)

Šilčiausiu metų laiku Lietuvos pievose ir miškuose noksta vitaminų pilnos uogos, žaliuoja...

Pacientas gali rinktis PSDF biudžeto lėšomis apmokamas sveikatos priežiūros paslaugas (1)

Į Šiaulių teritorinę ligonių kasą ( TLK ) neseniai kreipėsi keli pacientai, kuriems...

Top naujienos

Feisbuke uraganą sukėlusios karalienių įkvėpėjos ir jos vyro interviu apie turtus kraunančią veiklą ir tikrąjį gyvenimą (19)

Neseniai feisbuke it virusas paplito įrašas, kuriame Rasa Kaktytė kvietė moteris šypsotis,...

Mažoji Lietuva Anglijoje: pūsles ir varginantį darbą kenčia dėl 220 svarų per 3 dienas (24)

Mažoji Lietuva – taip šmaikščiai vadinamas vaisių ir daržovių pakavimo fabrikas Visbiče,...

Edita Mildažytė: esu pakankamai įtakinga, kad galėčiau priimti sprendimus ir vykdyti savo gyvenimo planą taip, kaip noriu (154)

DELFI tęsia įtakingiausiųjų rinkimus, kuriuose – ir didžiausią įtaką turinčios...

Karališkos vestuvių naktys, kurių nesinori prisiminti (12)

Jie ištarė santuokos priesaiką stebint 29 milijonams žmonių, tačiau princo Harry ir Meghan...

Savaitgaliui į namus vykę kariai pateko į avariją: vienas žuvo, keturi sužaloti papildyta (148)

Penktadienį, rugpjūčio 17 d., pavakare, kelio Molėtai–Pabradė 9-ajame kilometre, susidūrus...

Savaitgalio orai: viena diena bus ypač karšta (21)

Sunku patikėti, kad jau greitai imsime skaičiuoti paskutines vasaros dienas ir netrukus pasitiksime...

Skaitytojai dalijasi istorijomis: ką daryti, jei persekioja kelyje? (55)

DELFI skaitytojos istorija apie tai, kaip naktį ją automobiliu persekiojo nežinomas vyras...

Neįprastos vyrų ir moterų charakterio savybės, kurios atrodo seksualios priešingai lyčiai (14)

Seksualumas yra labai susijęs su kūnu. Žmonėms patinka matyti ir liesti kitų žmonių kūnus –...

Į festivalį „Karklė Live Music Beach 2018“ – net ir pėsčiomis (8)

Šiandien, penktadienį, Karklės miestelyje prasidėjo muzikos ir menų festivalis „ Karklė Live...

„Aprangos“ vadovas: turime sakyti atvirai, kad kainos nebus žemesnės (728)

„Nustokime gąsdinti žmones, kad pas mus aukščiausios kainos Europoje. Taip tikrai nėra, bet jos...