Onkologinės ligos diagnozė – skaudi žinia ne tik pacientui, bet ir jo artimiesiems. Nuo tada prasideda nerimo dienos, vizitai pas gydytojus ir ilgas gydymo procesas. Ir dažniausiai šios klastingos ligos simptomai pasireiškia tada, kai vėžys būna jau gerokai pažengęs.
© DELFI montažas

Kaip sako Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) Onkologijos chemoterapijos klinikos vadovas gydytojas onkologas-chemoterapeutas Alvydas Česas, Lietuvoje apie 80 tūkst. žmonių šiuo metu serga onkologinėmis ligomis, o kasdien vėžio diagnozę išgirsta beveik 50 pacientų, rašoma pranešime spaudai.

Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, mūsų šalyje kaip ir kitose išsivysčiusiose pasaulio valstybėse, kasmet nustatoma apie 18 tūkst. naujų susirgimų onkologinėmis ligomis, beveik 20 proc. Lietuvos gyventojų mirčių sudaro mirtys nuo vėžio.

„Tarp vyrų onkologinių susirgimų Lietuvoje, šiuo metu pirmauja priešinės liaukos vėžys, tarp moterų – krūties vėžys. Didelį susirūpinimą mums, medikams, kelia didėjantis sergamumas storosios žarnos vėžiu. Daugiausia pacientų pasiglemžia piktybiniai plaučių navikai, nuo jų kiek atsilieka storosios žarnos ir skrandžio vėžys“, – teigia KUL Onkologijos chemoterapijos klinikos vadovas gydytojas onkologas-chemoterapeutas A. Česas.

Medikas įsitikinęs, kad šios sudėtingos ligos gydymo rezultatai priklauso nuo to, kaip anksti yra diagnozuojama onkologinė liga, nes ji per vieną dieną neatsiranda. Be to, prie teigiamų ligos gydymo rezultatų turi prisidėti ir pats pacientas – jis privalo savimi rūpintis, domėtis savo liga, aktyviai dalyvauti jos gydymo procese.

„Vėžio išgydyti 100 proc. negalima, bet svarbu tai, kad šiuolaikinių technologijų dėka jį galima valdyti ir kokybiškai gydyti. Kadangi šiandien KUL ligoninėje yra visa reikiama aparatūra visapusiškai ištirti ligonį, 80 proc. mūsų onkologinių pacientų gauna chemoterapinį gydymą dar prieš operacinį gydymą, o ne tada, kai jau nieko nebegalima padaryti. Savo pacientus gydome pačiais pažangiausiais metodais – tokiais pat, kokie taikomi ir užsienyje“, – sako A. Česas.

Lietuvoje vėžio diagnozę kasdien išgirsta 50 pacientų: kaip netapti statistikos dalimi?
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Onkologinėms ligoms užkirsti – genetiniai tyrimai

Vis daugiau nuo vėžio ligos mirštančių pacientų gali išgelbėti keli svarbūs faktoriai – nuolatinis dėmesys ankstyvo vėžio diagnostikai, platesnis pacientų savimonės ir švietimo didinimas, medikų bendruomenės mokymas. Ir tokie veiksmai, kaip alkoholio vartojimas, rūkymas, stresas, bloga mityba, savęs neprižiūrėjimas – anksčiau ar vėliau iššaukia šią ligą, paskatina jos atsiradimą.

„Didelę įtaką vėžio ligos atsiradimui turi ir fiziškas neaktyvumas. Šiandien situacija tokia, kad žmonės per mažai dėmesio skiria sveikatinimui ir aktyviam gyvenimui. Fiziškai neaktyvus gyvenimas yra viena pagrindinių priežasčių, lemiančių apie 21–25 proc. susirgimų krūties ir storosios žarnos vėžiu, 27 proc. diabeto atvejų, 30 proc. širdies–kraujagyslių ligų planetoje“, – tvirtina onkologas-chemoterapeutas A. Česas.

Gydytojo teigimu, užkirsti kelią onkologinėms ligoms Vakarų Lietuvoje padeda KUL Molekulinės diagnostikos skyrius, kuriame yra tiriami genai, lemiantys genetinį polinkį sirgti tam tikromis onkologinėmis ligomis.

Tai krūties, kiaušidžių piktybiniai susirgimai, dauginės endokrininės neoplazijos sindromu, Lynch sindromu (storžarnės, endometro ir kt. lokalizacijų piktybiniai susirgimai), Li-Fraumeni sindromu, šeimine adenopilipoze ir kt. Genetiniai tyrimai atliekami sergančiam asmeniui bei atrimiausiems giminaičiams. Jeigu nustatomi pokyčiai, būtinas papildomas sekimas, taikomos konkrečios prevencinės priemonės.

Lietuvoje vėžio diagnozę kasdien išgirsta 50 pacientų: kaip netapti statistikos dalimi?
© Shutterstock

„Pavyzdžiui, jeigu jaunas žmogus susirgo inkstų vėžiu, jam iš karto yra skiriama genetiko konsultacija, atliekami tyrimai, aiškinamasi, ar jis neturi paveldėjimo sindromo, nes po kurio laiko gali atsirasti kitas onkologinis susirgimas. Toks ligonis patenka visos daugiadalykinės gydytojų onkologų komandos globoje, nuolat yra stebima jo būklė, neleidžiant plėtotis ligai“, – pasakoja A. Česas.

Onkologinė liga nėra paveldima

Ir visgi, kiekvienam, onkologine liga sergančiam pacientui, būna neramu dėl jo vaikų – ar jie taip pat sirgs – daugelis mano, kad onkologinė liga yra paveldima.

„Tai visiškai netiesa, nes paveldimas ne pats onkologinis susirgimas, o polinkis sirgti vėžiu. Šios vėžio formos sudaro iki 10 procentų visų piktybinių susirgimų. Todėl mūsų ligoninės genetikų tikslas – nustatyti, ar yra genetiniai pokyčiai segančiojo asmens DNR, kurie didina riziką sirgti vėžiu ne tik jam, bet ir jo vaikams, broliams, seserims“, – teigia KUL Onkologijos chemoterapijos klinikos vadovas gydytojas onkologas-chemoterapeutas A. Česas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Prakaitavimas: apie kokias ligas signalizuoja ir kaip jį sumažinti? (18)

Pagausėjęs prakaitavimas , arba hiperhidrozė – viena nemaloniausių ligų, sukeliančių itin...

Kokias ligas galima nustatyti pagal pulsą? (11)

Pulso diagnostika tradiciškai laikoma kinų bei Tibeto medicinos sritimi, nors jos naudą...

Statistika šokiruoja: daugėja netinkamo vaistų vartojimo atvejų (7)

Vis daugiau gyventojų patiria sveikatos problemų dėl netinkamo vaistų vartojimo. Valstybinė...

Išbertai dukrai įtarė mirtiną infekciją, tačiau ligoninėje mama patyrė akibrokštą (384)

Feisbuke išplitusi vilnietės istorija sulaukė pasipiktinimų medikų elgesiu. Savo dukrai įtarusi...

Vabzdžių įgėlimai: kada tai mirtina ir kokiais atvejais nedelsti vykti į ligoninę (12)

Įvairių vabzdžių sugeltų pacientų Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL)...

Top naujienos

Politinės korupcijos tyrimo išvados pavojuje: „valstiečiai“ turi savo planą (177)

Artėjant Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) tyrimo dėl neskaidrių politikos ir...

Kuršių nerijoje vėl griaunama, gyventojai su siaubu laukia buldozerių (100)

Mažai kas beprisimena, kaip prasidėjo vadinamoji nelegalių statybų Kuršių nerijoje istorija....

Orai: paskutinis gegužės savaitgalis bus pasakiškas (20)

Gegužė jau į pabaigą, o vasariška šiluma vis neatslūgsta. Artimiausiomis dienomis situacija...

Kas penktas suaugęs susiduria su dažnai nepastebima problema: įprastas sutrikimas – daugybės ligų priežastis (48)

Remiantis Pasaulinės sveikatos organizacijos ( PSO ) duomenimis, bent 1 iš 5 suaugusiųjų vargina...

Šimašius: visi dabar tapo rusiško popso ekspertais, o aš toks nesu (41)

Dar neprasidėjusi birželį vyksianti Rusų kultūros dienos šventė Vilniaus Vingio parke jau...

DELFI Agro eksperimentas: ar įmanoma provincijoje susirasti darbą daugiau nei už minimumą (319)

Vasaros sezonu norintys užsidirbti moksleiviai ar studentai dažnai traukia į užsienio šalis,...

Kulboka dalyvaus „Lakers“ peržiūroje, „Warriors“ paneigė melagingus Ballų šeimos pranešimus (5)

Intriguojančios naujienos pasiekė NBA aktualijomis besidominčius Lietuvos krepšinio sirgalius....

7 dalykai, kurių nepastebėjote karališkųjų vestuvių nuotraukose: slaptos detalės, įdomūs faktai ir duoklė Dianai (17)

Nuo karališkųjų princo Harry ir Meghan Markle vestuvių jau praėjo beveik savaitė, tačiau...

„Microsoft“ ekspertas: pasaulis išgyvena didžiulę ir jaudinančią transformaciją (4)

Debesijos sprendimų architektas, duomenų ir dirbtinio intelekto ekspertas Phil Harvey, dirbantis...

Maksimali intriga: dar vieną trilerį laimėję „Rockets“ nubloškė čempionus ant bedugnės krašto (9)

Trijų pastarųjų NBA superfinalų dalyviai šiais metais gali savo žygius baigti jau...