Kaip informuoja Nacionalinis vėžio institutas (NVI), Lietuvoje kasmet nustatoma apie 1500 naujų krūties vėžio atvejų. Apie 550 moterų miršta nuo šios ligos.

Yra keli skirtingi krūties vėžio tipai.

Krūties vėžys Europos Sąjungoje nustatomas maždaug 1 iš 10 moterų, daugiausia vidutinio amžiaus ir vyresnėms, bet gali būti nustatytas ir jaunesnėms moterims.

Vyrai retai suserga krūties vėžiu. Lietuvoje krūties vėžys kasmet diagnozuojamas 10–15 vyrų. Krūties vėžys retai pasireiškia kitokiais simptomais nei kad krūties audinių sustandėjimu ar mazgu (nors didžioji sukietėjimų ar mazgų krūtyje dalis nėra vėžys).

Jei krūties vėžys aptinkamas ankstyvos stadijos, moteris gali būti išgydyta ligai dar nespėjus išplisti į kitas kūno sritis. Bet kokio amžiaus moteris, apčiuopusi audinių sukietėjimą, mazgelį krūtyje, turi dėl to pasikonsultuoti su gydytoju.

Pasveikimo tikimybė nustačius krūties vėžio diagnozę labai priklauso nuo vėžio tipo ir ligos išplitimo diagnozės nustatymo metu. Didelė sėkmingo gydymo tikimybė, jei vėžys nustatytas ankstyvos stadijos.

Atrankinės patikros tyrimai leidžia nustatyti krūties vėžį ankstyvos stadijos, laiku pradėti moterų gydymą ir tokiu būdu pagerinti išgyvenamumo rodiklius.

Europos Sąjungoje tik 1 iš 4 moterų, susirgusių krūties vėžiu, nuo šios ligos numiršta, rašoma NVI svetainėje.

Tyrimai rodo, kad moterų, kurioms krūties vėžys nustatytas atrankinės patikros tyrimų metu, rizika numirti nuo šio vėžio mažesnė. Reguliarus moterų dalyvavimas atrankinės patikros tyrimuose dėl krūties vėžio leidžia 4 iš 10 moterų išvengti mirties nuo šios ligos, nustatytos panaudojant šiuos tyrimus. Susirgusiųjų krūties vėžiu išgyvenamumo rodikliai nuolat gerėja daugėjant žinių apie šią ligą ir dėl gerėjančio jos gydymo.

Kas yra atrankinės patikros tyrimai dėl krūties vėžio?

Atrankinės patikros tyrimui dėl krūties vėžio panaudojamas rentgeninis tyrimas, vadinamas krūties mamografija. Tyrimas leidžia aptikti krūties vėžį, kurio dar negalima pajusti ar apčiuopti. Kuo ankstyvesnės stadijos vėžys nustatomas, tuo efektyvesnis bus gydymas.

Atrankinės patikros tyrimai neapsaugo nuo krūties vėžio išsivystymo, bet leidžia nustatyti krūties vėžį anksčiau, kai sėkmingo gydymo šansai yra didžiausi.

Mamografija yra patvirtintas šiuolaikinis atrankinės patikros tyrimų metodas, galintis padėti išvengti mirties nuo krūties vėžio.

Kada reikia dalyvauti atrankinės patikros tyrimuose dėl krūties vėžio?

Rekomenduojama dalyvauti kiekvieną kartą, kai moteris gauna kvietimą atlikti tyrimą ir susipažįsta su jame nurodyta tyrimo nauda bei galima žala sveikatai.

Europos Sąjungoje atrankinės patikros tyrimų programos skiriasi kviečiamų tirtis moterų amžiaus grupių ir kvietimų intervalų trukmės atžvilgiu, priklausomai nuo to, kokią naštą ši liga sudaro šaliai ir koks atskiros šalies ekonominis pajėgumas. Dauguma programų numato moteris tyrimams pradėti kviesti nuo 45–50 metų amžiaus kas 2 metus, kol joms sukaks 70–75 metai.
Krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos programa

Lietuvoje nuo 2005 metų vykdoma moterų mamografinės patikros dėl krūties vėžio programa, kurios uždavinys – patikrinti visas 50–69 metų amžiaus moteris, nustatyti, kurioms yra krūties vėžio požymių ir šias moteris pasiųsti gydytis.

Krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos programa ir metodika

Pagal programą moterims tirti panaudojama mamografija – rentgeninis krūties tyrimo būdas, leidžiantis aptikti net labai mažų matmenų navikinį darinį krūtyje. Tai neskausmingas, saugus ir efektyvus tyrimas. Vadovaudamasis programa šeimos gydytojas 1 kartą kas 2 metus kviečia 50–69 metų moteris atlikti šį tyrimą.

Jei moteris sveika, tyrimas kartojamas po 2 metų.

Jei mamogramose aptinkama krūties vėžio požymių, šeimos gydytojas nedelsdamas siunčia moterį atlikti kitų tyrimų ir gydytis. Visas atrankinės patikros programos išlaidas apmoka valstybė.

Jei nustatomas krūties vėžys, gydymas apmokamas ne iš programos, bet iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų.

Iš kasmet Lietuvoje diagnozuojamų naujų krūties vėžio atvejų apie 70 procentų yra ankstyvų stadijų. Tačiau jei moterys aktyviau dalyvautų programoje, ankstyvų stadijų krūties vėžys tarp visų krūties vėžio atvejų sudarytų dar didesnę dalį.

Krūties vėžio prevencinė programa

Pasitikrinančiųjų daugėja

Per pirmuosius septynis šių metų mėnesius prevenciškai dėl krūties vėžio pasitikrino 6 000 moterų daugiau nei tuo pat metu pernai. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) specialistai džiaugiasi didėjančiu gyventojų aktyvumu bei ragina ir kitas moteris jungtis prie savo sveikata besirūpinančiųjų būrio ir tokiu būdu užkirsti kelią šiai klastingai ligai.

„Kasmet Lietuvoje nustatoma vis daugiau ikivėžinių krūties susirgimų, o tai leidžia gerokai lengviau sustabdyti šią ligą ir nuo jos išgydyti daugiau moterų. VLK duomenimis, per pirmuosius 7 šių metų mėnesius pacientėms, dalyvaujančioms krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos programoje, atlikta per 68 tūkst. mamogramų. Tai reiškia, jog joms suteikta 6 000 daugiau šių paslaugų nei per tą patį laikotarpį pernai", – sako VLK Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Jurgita Grigarienė.

Gerėjanti statistika išties džiugina, tačiau, pasak J. Grigarienės, Lietuvos moterys galėtų dėl šios ligos tikrintis dar aktyviau. Iš beveik 460 tūkst. programos amžių atitinkančių moterų, prisirašiusių prie pirmines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių gydymo įstaigų, dėl krūties vėžio, kas dvejus metus, pasitikrina kas antra. Todėl VLK ragina moteris dar aktyviau naudotis galimybe kas dvejus metus nemokamai pasitikrinti dėl krūties vėžio.

Ši programa skirta moterų nuo 50 iki 69 m. (imtinai) krūties piktybinių navikų prevencijai, pagal kurią atliekami tyrimai kompensuojami Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis. Todėl nei vienai moteriai už juos papildomai mokėti nereikia. Pavyzdžiui, per šių metų pirmąjį pusmetį šiai programai finansuoti iš PSDF prireikė daugiau nei 1,5 mln. eurų.

„Pagrindinis krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos programos tyrimo metodas – mamografija. Tai leidžia nustatyti ankstyvuosius piktybinės ligos požymius, diagnozuoti ligą ir ją sėkmingai gydyti. Gavus šeimos gydytojo siuntimą atlikti šį tyrimą, galima iš anksto užsiregistruoti mamografijos įrenginį turinčioje gydymo įstaigoje. Tyrimo rezultatus praneša ir mamogramas bei aprašą atiduoda šeimos gydytojas, gavęs juos iš mamogramas vertinančios įstaigos", – sako gydytojas mamologas – onkologas prof. habil. dr. Algirdas Boguševičius.

Nuo šios programos įgyvendinimo pradžios (2005 m. rudens) iki šių metų vidurio bent vieną kartą dėl krūties vėžio pasitikrino apie 446 tūkst. moterų. Tam išleista apie 20 mln. eurų iš PSDF.

VLK primena, kad norint nemokamai išsitirti dėl krūties vėžio reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją. Net ir jaunesnės ar vyresnės nei programos nustatyto amžiaus moterys, pastebėjusios pakitimus krūtyse, turėtų kreiptis į šeimos gydytoją, kuris įvertins sveikatos būklę ir, prireikus, pacientę nukreips gydytojo specialisto konsultacijai.

Daugiau informacijos apie programos vykdymą galima rasti VLK interneto svetainėje.

Šiuo metu Lietuvoje nemokamai pasitikrinti galima pagal 4 vėžio prevencijos programas – prostatos, storosios žarnos vėžio, gimdos kaklelio ir krūties. Daugiau informacijos apie nemokamas vėžio prevencijos programas galima rasti čia.

Prevencinės programos
Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (24)