aA
Kodėl mus traukia tam tikro tipo žmonės? Kodėl jaučiamės veikiau „vyturiai“ nei „pelėdos“ arba priešingai? Kodėl balsuojame taip, o ne kitaip? Atsakymus į šiuos ir daugelį kitų klausimų rasite amerikiečių mokslininko, mokslo populiarintojo Billo Sullivano knygoje „Susipažinkite – tai jūs“. Iš anglų kalbos vertė Elena Macevičiūtė ir Eduardas Macevičius, išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.
Kava.
Kava.
© Shutterstock

„National Geographic“ leidybos grupės parengtoje knygoje pateikiamas gyvenimą keičiantis požiūris į veiksnius, kurie nulemia tai, kuo esame.

Billo Sullivano knygos „Susipažinkite – tai jūs“ viršelis.
Billo Sullivano knygos „Susipažinkite – tai jūs“ viršelis.
© Knygos viršelis

Kviečiame skaityti knygos ištrauka „Kodėl negalime išgyventi be kavos“:

Kodėl negalime išgyventi be kavos

1982 metų kino filme „Orlaivis 11: tęsinys“ skrydžio palydovas praneša keleiviams, kad jų Mėnulio modulis nukrypo nuo kurso, asteroidai daužosi į laivo paskuigalį, o valdymo sistema išėjo iš rikiuotės. Bet keleiviai vis dar nepanikuoja, iki išgirsta paskutinį pranešimą: „Be visa kita, išsibaigė kava.“

Visame pasaulyje daugelį užsiėmusių žmonių retai pamatysi be puodelio kavos rankose. Kai kuriems žmonėms kava nėra vien gėrimas, ji tarsi tampa papildoma galūne. O kaip bet kuriai kūno daliai, taip ir kavai genai diktuoja mūsų nuostatas.

Kava – tai visur esanti energijos forma, lengvas (ir daugeliui žmonių malonus) būdas narkotikui kofeinui patekti į organizmą. Kofeinas mus stimuliuoja, nes yra panašus į kitą cheminį junginį, vadinamą adenozinu, kuris keliauja per visą organizmą kaip energijos kiekio indikatorius. Kol mes budime, adenozinas kaupiasi organizme, iki galiausiai pasiekia tokį lygį, kad suriša pakankamai adenozino receptorių mūsų smegenyse, kurios pasako: „Vaje, to jau per daug, laikas numigti.“ Kofeinas sutrikdo šį procesą, užimdamas vietas, skirtas adenozinui – kol kofeinas blokuoja tam tikrą adenozino receptorių kiekį, smegenys negauna komandos, kad jau laikas miegoti. Jeigu kofeino, trikdančio neuronus, yra užtektinai, smegenys pamano, kad patekome į ypatingą „kaukis arba spruk“ situaciją, ir atpalaiduoja tokius hormonus kaip adrenalinas. Tuomet dėmesys bei atmintis aštrėja, širdis plaka sparčiau, ir išlaisvinamos cukraus atsargos, kad atsirastų papildomos energijos. Vieni žmonės didžiuojasi savo įjunkimu į kavą, kiti to gėrimo išgerti gali nedaug. Šis polinkis nebūtinai priklauso nuo jūsų apsisprendimo: greičiau tai DNR nusprendžia už jus. Anksčiau mes jau minėjome vieną genų rūšį, kuri gali lemti kofeino priimtinumą: tai TAS2R38. Supersmaližiai, negalintys pakęsti kartaus skonio, taip pat gali netoleruoti stipresnės kavos arba stengiasi permušti kartumą, dėdami į ją daugiau cukraus ir grietinėlės. Bet vien TAS2R38 modifikacijos anaiptol neužtenka nuslopinti kai kurių žmonių kofeino poreikį.

Potraukis kavai turi gilesnes šaknis negu skonio receptoriai, nes kofeinas veikia žmones skirtingai. Genas, pavadintas CYP1A2, gali paaiškinti, kodėl vieni žmonės maukia kavą lyg vandenį be skausmingų pasekmių, o kiti sudirgsta vos nuo vieno puodelio. Genas CYP1A2 mūsų kepenyse koduoja citochromu vadinamą fermentą, kuris, be kitų funkcijų, skaldo kofeiną.

Ne visų žmonių geno CYP1A2 kuriami citochromai yra vienodi. Daugelis kofeino poveikį pajunta praėjus 15–30 minučių, o medžiagos skilimo pusperiodis – maždaug 6 valandos. (Tiek laiko užima, kad iš organizmo būtų pašalinta pusė suvartoto kofeino kiekio. Todėl valgant šeštą valandą po pietų nederėtų gerti daug kavos, nes vidurnaktį 50 procentų suvartoto kofeino vis dar suksis sistemoje ir neleis saldžiai užsnūsti.) Bet yra žmonių, turinčių tam tikrą modifikaciją, vadinamą CYP1A2*1F, kuri slopina kofeino skilimą. Jų CYP1A2 fermentas yra lėtuolis, taigi ne taip greitai perdirba kofeiną. Faktiškai tai reiškia, kad tas cheminis junginys organizme aktyvus lieka ilgesnį laiką. Dėl to ne tik sustiprėja stimuliuojantis kofeino poveikis, bet ir pakyla kraujo spaudimas. Kai kurie tyrimai netgi rodo, kad žmonės, vartojantys per daug kofeino, bet lėtai jį perdirbantys, patiria didesnę riziką gauti širdies smūgį arba susirgti hipertenzija.

Ar esate pastebėję, kad dauguma rūkalių taip pat geria daug kavos? Taip atsitinka todėl, kad cigaretėse esantis nikotinas suaktyvina geną CYP1A2, kuris savo ruožtu paskatina kavoje esančio kofeino skaldymą. Taigi kofeino energijos pliūpsnį rūkaliai patiria trumpiau, ir jie greičiau už nerūkančius žmones užsinori dar vieno puoduko kavos.

Mūsų skirtingas gebėjimas perdirbti kofeiną ir, be abejonės, kitas medžiagas bei maistą sudaro nelygias sąlygas atliekant protinius bei fizinius veiksmus. Vienas 2012 metų tyrimas parodė, kad išgėrę kavos lėtai kofeiną metabolizuojantys dviratininkai mindami dviratį vietoje pagerindavo savo rezultatą vos viena minute, o štai dviratininkai, kurių kofeino metabolizmas spartus, važiuodavo greičiau net keturiomis minutėmis. Ar mes turėtume drausti kavą ir kitus kofeino turinčius gėrimus olimpinėse žaidynėse?

Kitaip paaiškinti, kodėl skiriasi mūsų polinkis į kofeino turinčius gėrimus, galima atsižvelgus į mūsų žarnyne esančių bakterijų įvairovę. Įrodymų, kad žarnyno mikrobai gali turėti įtakos kofeino metabolizmui, pateikė vabalas – kavos uogų gręžtuvas (Hypothenemus hampei). Šis įkyrus padaras kelia grėsmę kiekvienam kavos augintojui, nes jis ėda kavos pupeles pusryčiams. Taip pat pietums. Ir vakarienei. Kavos uogų gręžtuvas yra vienintelis gyvūnas, kuris minta vien tik kava – jis suėda jos tiek, kiek 150 svarų (apie 80 kilogramų) sveriantis žmogus suvartotų, išgėręs 500 puodelių espreso kavos. Ilgą laiką buvo mįslė, kaip virškindamas mirtinas kofeino dozes vabalas lieka gyvas.

2015 metais Lorenso Berklio nacionalinės laboratorijos mikrobiologas Eoinas Brodie’s vadovavo tyrėjų grupei, kuri atrado, jog kelios rūšys bakterijų, tokių kaip Pseudomonas fulva, gyvenančių kavos uogų gręžtuvo žarnyne, tiesiog stebuklingai skaldo kofeiną. P. fulva bakterija kofeiną skaldantį geną perduoda vabalams, ir dėl to jie gali išgyventi misdami kavos pupelėmis. Nors kol kas nėra įrodymų, kad žmonės turi panašių kofeiną skaldančių bakterijų, jų buvo rasta kavos virimo aparatuose. Tokios bakterijos, prarytos ir tapusios mūsų mikrobiotos sudėtine dalimi, galėtų smarkiai pakeisti kofeino skilimo greitį mūsų organizme.

Mokslininkams toliau tyrinėjant kitus genus ir, galimas daiktas, bakterijų rūšis, kurios lemia, kaip reaguojame į kofeiną, imsime geriau suprasti, kodėl vienus žmones kofeinas veikia greičiau ir stipriau negu kitus. O nuo kofeino poveikio mūsų kūnui, be abejo, priklauso individualus kofeino turinčių gėrimų skonio pojūtis.

www.DELFI.lt
Ką valgyti?
Ką valgyti? Į klausimus atsakys dietistė Vaida Kurpienė.
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(20 žmonių įvertino)
4.3000

Delta atmainos simptomai kiek kitokie nei įprasto koronaviruso: įspėjo, į ką atkreipti dėmesį (130)

Lietuvoje vėl augant COVID-19 atvejų skaičiui, vis daugėja ir delta atmainos atvejų....

Dietologė patarė, kaip sužinoti, ar pasirinkta dieta jums tinka: užduokite sau vieną klausimą (20)

Vasara Lietuvoje trumpa, skubame ja mėgautis, o tai lemia pasikeitusius mūsų maitinimosi...

Penkioms žmonių grupėms šis metas – ypač pavojingas: štai ką svarbu žinoti

2021 m. liepos 26 d. daugelyje rajonų aukščiausia temperatūra sieks 30–32 laipsnius karščio ....

Nuvykus į ligoninę kauniečiui įtarė Laimo ligą, bet gydymo neskyrė: ligoninė paaiškino, kodėl taip nutiko (156)

„Delfi“ pasiekė skaitytojos Ingos pasakojimas, kuriame ji dalijasi savo brolio patirtimi. Anot...

Liūdna istorija pasidalinęs Stano įspėja sergančius vėžiu neapsigauti: šie žmonės – žudikai (198)

Baisiai skambančią diagnozę „ vėžys “ kasdien Lietuvoje išgirsta apie pusšimtį žmonių.

Top naujienos

Paaiškėjo, kodėl buvo diskvalifikuota Lietuvos plaukikų komanda: apmaudu, net ašaros kaupiasi žaidynės baigtos (152)

Lietuvos plaukikai penktadienį galutinai pabaigė savo pasirodymą Tokijo olimpinėse žaidynėse....

Lukašenka Europai grasina rusų kariais (494)

NATO sistemingai telkia puolamąją infrastruktūrą palei Baltarusijos sienas, penktadienį...

Teismas nusprendė: LGBTQ+ paradas Kaune turi įvykti Laisvės alėjoje (509)

Kauno savivaldybei atsisakius leisti miesto centre surengti LGBTQ+ atstovų eitynes „ Kaunas Pride...

Nusprendė, kad gana: LVŽS išmetė Tomiliną iš partijos Karbauskis: net Landsbergis taip nėra pasakęs (584)

Bandymas iškelti savo kandidatūrą „valstiečių“ pirmininko rinkimuose ir konfliktai su...

Šimkus apie reikšmingus pokyčius pinigų politikoje: kainų augimo lūkesčiai bus skiepijami plačiojoje visuomenėje (29)

Europos centrinio banko tikslas nuo šiol yra „simetrinė“ 2 proc. infliacija , kai anksčiau...

Skelbia pramanus apie žinomų Lietuvos medikų mirtis: ne, su vakcinomis jos nesusietos (15)

Socialiniame tinkle „Facebook“ dalinamasi žinute , kurios autorius per pastaruosius kelis...

NDG naujos parodos „Fotoblokas“ ir „Galimybė meilei“: netekus galūnės, ji skauda

Dalyvavusieji penktadienį Nacionalinėje dailės galerijoje ( NDG ) surengtoje spaudos konferencijoje...

Rūdninkų poligone planuojama apgyvendinti 800 neteisėtų migrantų (70)

Rūdninkų poligone planuojama apgyvendinti 800 neteisėtų migrantų, pirmieji 380 atvykėliai...

Lietuvos pramonės įmonių apžvalga: mažėjo didžiausiųjų pajamos ir pelnas

Lietuvos įmonių 2020 metų rezultatai dviprasmiški – pramonės įmonės pernai metais gavo 16...

Garsiai! Tikra augintinių draugė Agota Jakutytė – apie moterų diskriminaciją versle ir natūralius būdus depresijai vyti

Šią savaitę pagarsinsime vienos jaunos, žavios, įspūdingais pasiekimais pasigirti galinčios...