Virusas negali ilgai išgyventi ant sėdynių ar porankių, todėl didžiausią infekcijos riziką skrydžio metu kelia fizinis kontaktas su kitu asmeniu, teigia Davidas Powellas, Tarptautinės oro transporto asociacijos (IATA) gydytojas ir medicinos konsultantas. Kaukės ir pirštinės bacilas labiau skleidžia, nei sustabdo, tvirtina jis.

Augant susirūpinimui dėl ligos protrūkio masto, oro linijos nuo „United Airlines Holdings Inc.“ iki „Cathay Pacific Airways Ltd.“ jau atsisakė tūkstančių skrydžių į Kiniją.

Pateikiame redaguotą pokalbio su D. Powellu nuorašą. IATA atstovauja maždaug 290 oro linijų ir daugiau nei 80 proc. viso pasaulio oro eismo.

- Ar egzistuoja pavojus užsikrėsti virusu lėktuve?

- Rizika užsikrėsti sunkia virusine infekcija orlaivyje yra nedidelė. Šiuolaikiniame lėktuve oras tiekiamas visiškai kitaip nei kino teatre ar biurų pastate. Lėktuvo oras yra šviežio ir recirkuliuoto oro mišinys – maždaug lygiomis dalimis. Recirkuliuotas oras perkošiamas per lygiai to paties tipo filtrus, kokius naudojame chirurginėse operacinėse. Tikimybė, kad šiame ore nebus virusų ir kitų dalelių, yra 99,97 proc. (ar netgi didesnė). Taigi rizika, jei tokia yra, ateina ne iš tiekiamo oro. Ji kyla iš kitų žmonių.

- Kokia tikimybė užsikrėsti virusu palietus sėdynes, porankius ar kitus lėktuvo salono objektus?

- Virusai ir kiti mikrobai mėgsta gyventi ant gyvų paviršių, tokių kaip mes. Paspaudus kam nors ranką yra gerokai didesnė rizika užsikrėsti nei palietus kokį nors sausą paviršių, ant kurio nėra biologinių medžiagų. Virusams ant paviršių išgyventi sekasi sunkiai, todėl manoma, kad apsisaugojimui pakanka įprasto valymo, o jei aplinkui kas nors serga užkrečiama liga, reikėtų valyti papildomai. Ar žmonės dabar nustos skraidyti lėktuvais? Į klausimą atsakyčiau klausimu: ar aš nustosiu vaikščioti į kiną ar sporto rungtynes, koncertus ar konferencijas? Nemanau.

- Ką reikia daryti, norint lėktuve neužsikrėsti virusu?

- Svarbiausia yra rankų higiena – nes, priešingai nei mano žmonės, efektyviausiai šie virusai plinta būtent per rankas. Nepamirškite kuo dažniau plauti rankas ir jas dezinfekuoti. Venkite liesti sau veidą. Jei kosėjate ar čiaudėjate, svarbu veidą prisidengti rankove. O dar geriau tam panaudoti popierinę nosinę ir paskui dezinfekuoti rankas. Svarbiausia procedūra – plauti rankas ir paskui jas džiovinti. Kai tam nėra sąlygų, puikiai tiks ir dezinfekcinis skystis alkoholio pagrindu.

- Ar kaukių ir pirštinių mūvėjimas padeda išvengti infekcijų?

- Visų pirma, pakalbėkime apie kaukes. Esama labai nedaug įrodymų apie jų naudą, jei tokia apskritai yra. Kaukės yra naudingos sirguliuojantiems, kad apsaugotų aplinkinius žmones. Ta
iau mūvėti kaukę visą laiką – neveiksminga. Pro ją vis tiek prasibraus virusai – dar blogiau, jei kaukė sudrėksta, tai paskatina virusų ir bakterijų dauginimąsi. Pirštinės yra netgi dar blogiau, nes žmonės užsimauna pirštines ir liečia jomis viską, ką būtų lietę rankomis. Taigi jos tampa dar vienu mikroorganizmų perdavimo būdu. Pirštinių viduje rankos kaista ir prakaituoja, o tai puiki aplinka mikrobams augti.

- Galbūt virusams plisti neleis sienų uždarymas?

- Pasaulis keičiasi, infekcijos sparčiai plinta iš vienos vietos į kitą, ir aviacija prie to prisideda. Kita vertus, aviacija padeda kovoti su štai tokiais protrūkiais. Todėl Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) jau kelerius metus bendradarbiauja su IATA. Jei šalys per ligos protrūkius tiesiog uždarys sienas, kaip vakarų Afrikoje nutiko su Ebolos virusu, tai gali atnešti dar daugiau žalos. Per Ebolos protrūkį šalis susidūrė su dideliais sunkumais, PSO negalėjo atgabenti savo žmonių, negalėjo išvežti biologinių mėginių. Ekonominis sienų uždarymo poveikis tik dar labiau pablogino situaciją. Ją gali pabloginti ir kelionių draudimas. Tai gali paskatinti žmones keliauti slapčia, o tai reiškia, kad viruso plitimo bus nebeįmanoma kontroliuoti.

- Kada galėsime sakyti, kad blogiausia jau praėjo?

- Užsikrėtimų skaičius ir toliau auga – maždaug 16–20 proc. kiekvieną dieną. Kol nepasieksime tokio taško, kai tas skaičius ims mažėti, negalėsime sakyti, kad blogiausia jau išgyvenome.