Pasak profesoriaus, genetinės žinios neturėtų būti svarbios tik gydytojams genetikams. Tiek šeimos gydytojams, tiek psichologams, jos taip pat labai reikalingos.
„Jos padeda geriau suprasti ne tik pacientą ir jo ligų diagnostiką, bet ir jo asmenybę. Pagal genetinį žmogaus tipą, jo temperamentą, galima parinkti geriau terapines formas ir net medikamentus“, – sakė laidos pašnekovas.
Profesorius pasakojo, jog šiuo metu Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kardiologijos institute prasidėjo genetiniai tyrimai, kurie tiria, kaip pagal genus parenkamos dozės kraują skystinančių vaistų. Šioje srityje institutas jau turi maždaug 10 metų patirties. Įdomu tai, jog atlikus genetinius tyrimus pamatoma, kad vienam pacientui užtenka 2 mg kraujo skystinančio vaisto, kitam reikia 15 mg, nors jų kūno masė ta pati.
„Taip yra dėl genų ypatumų, nes yra greitieji skaidytojai, tokiu atveju žmogui reikės didesnių dozių arba kitokio medikamento. Lėtesiems skaidytojams užtenka ketvirtadalio paros normos ir ta dozė bus skaidoma ramiai, iš lėto, todėl poveikis tęsis ilgesnį laiką“, – sakė prof. D. Serapinas.
Šablonai, pagal kuriuos kiekvienam vienodai paskiriami vaistai, pasak profesoriaus, po truputį pereina į istoriją. Medicina krypsta link personalizuoto gydymo, kai gydymą skiri pagal amžių, kūno masę, taip pat ir pagal genetiką.
„Matome praktikoje tokius atvejus, kai žmogus vartoja vaistus ir sako, kad jie neveikia. Gydytojas sako – juk turi veikti. Ir šiuo atveju pacientas gali būti teisus. Pavyzdžiui, dalis genų yra atsakingi už vienų, dalis už kitų antidepresantų skaidymą. Jei pacientas turės tam tikrą genų ypatumą, kad antidepresantus skaidys kaip dokumentų naikinimo mašina, jie tikrai netiks žmogui. Dėl to reikia įsigilinti į žmogaus skundus arba paskirti tyrimą, arba paskirti kitus vaistus ir stebėti, kaip jie veiks“, – kalbėjo profesorius.
Visgi, kol kas vaistai pagal genetiką parenkami labai nedažnai. Pasak gydytojo, optimistinis scenarijus būtų toks, jei farmakogenetika visoje Lietuvos medicinoje būtų pradėta naudoti po 10-15 metų. Tikėtina, kad mūsų vaikai ir anūkai gydysis visai kitaip.
„Gali būti, kad ateityje prieš skiriant vaistus bus pažiūrėtas žmogaus genomas. Labai svarbu ir finansiniai dalykai. Jei prieš 10 metų viso genomo tyrimas kainuodavo tūkstančiais, dabar jo kaina iki tūkstančio. Kai technologijos pasidarys labiau prieinamos žmonėms, gydymas pagal genetiką bus įtrauktas į rutininę praktiką. Prieš 10 metų žmonėms net skydliaukės tyrimas nepriklausė, reikėdavo siųsti pas endokrinologą. O dabar šeimos gydytojas, įtardamas skydliaukės problemas, gali pats paskirti skydliaukės tyrimus“, – sakė gydytojas.
Net ir dabar Europos vaistų agentūra yra patvirtinusi, kad esant tam tikriems genams, vaistų nuo žarnyno, širdies ligų dozė automatiškai mažinama 50 proc. arba didinama 100 proc.
„Amerikos farmakogenetikai buvo atlikę vieną tyrimą. Prieš maždaug 10 metų buvo sukurtas naujas antibiotikas. Jis praėjo klinikinius tyrimus, išėjo į praktiką ir pasirodo, sukėlė 30 mirties atvejų dėl kepenų nekrozės. Visos jų studijos, išleisti milijardai nuėjo veltui, nes vaistas nebegalėjo būti naudojamas. Buvo padarytas tyrimas, kuris išaiškino, kad jei jie būtų vaistą ištestavę farmakogenetiškai, pažiūrėję, kaip antibiotikas veikia ląsteles, jie dar galėjo sustabdyti vaistą prieš jį išleidžiant. Taigi, farmakogenetiniai tyrimai gali sutaupyti labai daug pinigų ir pasukti vaisto gamybą kita kryptimi. Manau, kad tokie tyrimai dabar taikomi su dauguma vaistų ir vakcinomis“, – laidoje kalbėjo pašnekovas.
Galima nustatyti itin ankstyvą vėžį
Šiuo metu, pasak gydytojo, labai smarkiai į priekį pasistūmėjusi prenatalinė diagnostika. Galima įvertinti vaiko chromosominę ir DNR strūktūrą dar iki jo gimimo, ištirti net lytį, kai vaisiui yra dar tik 9-10 savaitės. Dar viena kryptis – onkogenetika, paveldimi vėžio sindromai.
„Kiekvienas vėžys ląstelių chromosomų prasme yra genetinis, plaučių, odos, krūties ir panašiai. Bet ne kiekvienas vėžys yra paveldimas. Tai labai didelis skirtumas. Paveldimas vėžys yra tada, kai jis keliauja per kartas – sirgo močiutė, dukra, anūkė. Tai konkretus onkologinis genas ir rizika, kad jis bus perduotas kitai kartai, yra 50 proc. Bet paveldimas vėžys sudaro tik apie 10-15 proc. onkologinių ligų atvejų. 85 proc. vėžio atvejų yra nepaveldimi, jie atsiranda dėl aplinkos ir mūsų veiksmų. Į nepaveldėto vėžio procesą genai vis tiek yra įtraukti, tačiau tai nebuvo paveldėta iš protėvių“, – sakė profesorius.
Gydytojas papasakojo apie atliktą LSMU tyrimą dėl paveldimo skydliaukės vėžio. Į tyrimą buvo surinkti žmonės, kurie turėjo paveldėtą skydliaukės vėžį, sudaryti jų giminės medžiai ir pakviesti išsitirti pirmos ir antros kartos sveiki giminaičiai.
„Kai atvyko vienos sergančios pacientės pusbroliai tyrimams, jie buvo sveiki. Ir vienam pusbroliui, kuriam buvo apie 40 metų, genas parodė, kad yra mutacija. Jam buvo paskirta skydliaukės echoskopija, kuri aptiko pusės centrimetro dydžio mazgelį. Buvo padaryta biopsija ir rastas pirmos stadijos vėžys. Žmogui buvo išgelbėta sveikata, nes iškart buvo pritaikytas gydytas. Be šio tyrimo žmogus apie ligą gal būtų sužinojęs po kelerių metų, kai liga būtų smarkiai pažengusi į priekį. Prevencinė onkogenetika yra labai svarbi giminaičiams, kurių šeimos narys serga paveldimu vėžiu“, – kalbėjo prof. D. Serapinas.
Kuo poros genai yra skirtingesni, tuo labiau jie vienas kitam tinka
Profesorius pateikė ir dar vieną naują tyrimą. Šis tyrimas parodė, kad iki 6 metų vaiko raidą lemia aplinka ir ugdymas. Nuo 6 metų 70 proc. vaiko intelektą ir charakterį lemia genetika. Tai reiškia, kad pirmieji 6 metai yra aukso laikotarpis, kai turi būti užtikrintas ugdymas, palaikymas, šilto ryšio užmezgimas.
„Kai tėvai sako, kad važiuosime į užsienį, uždirbsime vaikui pinigų, ne tai yra svarbu. Ateina daug vaikų su problemomis ir pasirodo, kad daugumos tėvai jų vaikystėje išvažiavo uždirbti į užsienį. Pirmus 6 metus vaikas pasaulį mato tėvų akimis“, – sakė pašnekovas.
Dar vienas įdomus faktas apie genetiką: buvo įrodyta, kad kuo poros genai yra skirtingesni, tuo labiau jie vienas kitam tinka – priešingybės traukia genetiškai. Tyrimo metu moterims buvo duotos nuotraukos ir pagal jas jos turėjo atsirinkti, kurie vyrai joms simpatiškiausi, su kuriais norėtų bendrauti ateityje. Vėliau buvo atlikta moterų ir vyrų genetinė analizė.
Pasirodo, moterų išrinkti vyrai genetiškai labiausiai skyrėsi nuo jų pačių. Kitas įdomus tyrimas, publikuotas prieš 10 metų, parodė, kad jei moteris vartoja hormoninius kontraceptikus, „išsijungia“ jos natūrali nuojauta, kuri padeda išsirinkti genetiškai labiausiai besiskiriantį nuo jos partnerį. Taip nutinka dėl pagumburio veiklos, kurią veikia kontraceptikai.
Gydytojas papasakojo ir apie tai, kodėl būtina valgyti kuo daugiau daržovių ir vaisių. Pasirodo, tai susiję su genų reguliacija.
„Vieni genai yra išjungti, kiti įjungti, pagal juos gaminasi baltymai. Tie, kurie išjungti, yra kaip lemputės – laidai geri, lemputė gera, bet neįjungta. O jungtuką gali paspausti įvairūs dalykai, pavyzdžiui, žmogaus mityba, dėl to reikia kuo daugiau valgyti daržovių ir vaisių, šis maistas turi didžiulį gerą poveikį genetikai. Taip pat ir fizinis krūvis, miego režimas, psichologinė būsena. Mums reikia, kad telomerai kaip įmanoma ilgiau išliktų ilgi ir nenusidėvėję. Tyrimai nustatė, kad tiek, kiek žmogus būna laiko ten, kur nenori būti, ir tiek, kiek bendrauja su tais, su kuriais nenori bendrauti, jis patrumpina savo telomerus. Analizuokime, kur esame, su kuo bendraujame, ką veikiame. Žinoma, yra darbas, tačiau ten, kur galime rinktis, sudarykime aplinką sau kuo malonesnę ir saugesnę“, – sakė profesorius.
Prof. D. Serapinas patarė: jei patiriate stresą, esate įtemptoje situacijoje, reikia sau pasakyti, kad ši situacija jus užgrūdins, pakraus, suteiks jėgų, pagerės kvėpavimas. Vien toks požiūris „įjungia“ apsauginius mechanizmus, kad stresas taip stipriai neveiktų ląstelių. Savitaiga, pasak profesoriaus, veikia labai stipriai, dėl to reikia nusiteikti kuo pozityviau.
„Mane labai nustebino prieš kelerius metus perskaityti duomenys, kad mūsų genomas yra platesnis nei anksčiau manyta ir yra mikroRNR. MikroRNR yra genų reguliacijos mechanizmas, kuris gali reguliuoti transkripcijos, tai yra genų perrašymo greitį. O mikroRNR atsiranda dėl mūsų emocijų. Jei žmogus patiria dėkingumą, geranoriškumą, teigiamą dvasinę transformaciją, tobulėjimą, jo organizme atsiranda vienokios mikroRNR – kraujyje, seilėse ir t.t. Jei žmogus jaučia baimę, pagiežą, pyktį, atsiranda 16 ir 21 mikroRNR, kurios pradeda blokuoti antioksidacines sistemas. Mūsų mintys yra be galo stiprus instrumentas. Šie atradimai man padarė labai didelį įspūdį“, – kalbėjo gydytojas.
