Tokias istorijas šiltuoju metų laiku itin dažnai girdi ausų gydytojai. Visgi, yra viena slapta gudrybė, kaip greičiau užbaigti šį nemalonų jausmą.
Žinių radijo laidoje „Sveikatos laikas“ apie tai papasakojo ausų, nosies ir gerklės gydytojas Kęstutis Marius Šaulys.
„Pajaučiame, kad atėjo pavasaris ir atšilo vanduo tada, kai ateina pacientai, besiskundžiantys ausų problemomis. Dažniausiai tai būna išorinės ausies uždegimas, kuris atsiranda nuo nardymo ir neteisingo ausų valymo. Nebūtinai reikia nardyti profesionaliai, užtenka tiesiog panerti besimaudant.
Kai žmogus išlipa į krantą iš vandens, dažnai pajaučia, kad ausyje dar yra likę vandens. Purto galvą, jis neišbėga, tada prasideda krapštymas krapštuku, pažeidžiama ausies landa, o tada iš vandenyje gyvenančių mikrobų atsiranda uždegimai“, – kalbėjo laidos pašnekovas.
Dažniausiai tai būna pseudomoninis otitas, kuris sukelia skausmą, paburkimą ir didelį diskomfortą. Pasak gydytojo, taip nutinka dėl odos vientisumo pažeidimo, kuris atsiranda dėl valymo, krapštymo, norint pašalinti likusį vandenį.
„Vasarą visada tokių pacientų padaugėja. Nors vandens temperatūra čia nesvarbi.
Jei ausies anatomija normali, vanduo išteka greičiau, bet turintiems ausų landą su susiaurėjimu, tai, kas papuola į vidurį, lieka ilgiau, ir prasideda žmonių saviveikla“, – sakė K. M. Šaulys.
Ką daryti, kai vanduo patenka į ausį?
Krapštant ausį, kai į ją pribėga vandens, kaip minėjo gydytojas, galime prisidaryti dar didesnių problemų. Tad yra kitas geras būdas išvaryti vandenį iš ten greičiau – įlašinti degtinės.
„Vandeniui iš ausies neištekant ilgesnį laiką galima į ausį įlašinti degtinės, jei ausis sveika, arba spiritinių lašiukų, jie būna apie 70 proc. stiprumo. Tada išdžiovinamas vanduo ir greičiau praeina diskomfortas, be to, įvyksta dezinfekcija“, – sakė gydytojas.
Pašnekovas perspėjo, jog esant skausmui ir atsiradus kitoms ausies problemoms, reikia kreiptis į gydytojus.
Gali būti ir taip, kad ausyje yra sieros masės, kuri negavus vandens būna sausa. Kai patenka vanduo, susidaręs kamštis užkemša dalį landos, o vanduo ten pradeda kliuksėti.
Tačiau gali būti ir blogiau. Jei dviese trečias žmogus įmetamas į vandenį ir vandens plokštuma sutampa su ausies, gali įvykti didelė trauma, o ausies būgnelis gali trūkti. Tada vanduo nuteka į vidurinę ausį, atsiranda pūlingas vidurinės ausies uždegimas. Laiku atėjus pas gydytojus viskas išgydoma, bet pralaukus mėnesį infekcija gali persimesti į kaulus, o iš ten ją išnaikinti daug sunkiau.
Dar vienas pavojus ausims vasarą – garsi muzika. Mat būtent vasarą dažnai būna daugybė festivalių, koncertų, kuriuose groja labai garsi muzika.
Pasak gydytojo, iš pradžių dėl per garsios muzikos atsiranda skausmas. Pajutus diskomfortą, reikia kuo greičiau pasitraukti nuo tokio triukšmo.
Jei kitą dieną ausyse vis dar jaučiamas diskomfortas, užgulimas, spengimas, reikėtų atlikti klausos tyrimą, ar nėra pakenkimų. Ankstyvame periode pradėjus gydyti, juos dar galima pašalinti. Bet atėjus po savaitės ar dviejų – nebėra, kaip padėti, nes ląstelės ausies sraigės dalyje jau būna sunykusios.
Kai kuriais atvejais žmogaus ausys būna labai jautrios.
„Paprastas pavyzdys – eina pilietis, sucypia signalizacija ir apkursta viena ausimi. To kartais pakanka. Arba kitą pavyzdį turėjau – vaikinas vaikščiojo su mergina ir nusprendė pajuokauti, susprogdino merginai balioną prie ausies. Jai visiškai dingo klausa tos ausies visam gyvenimui. Žinoma, tai reti atvejai.
Kartais pas mus atsiranda kareivių, kurie per šaudymo pratybas nebūna įsidėję kamščių į ausis. Vakare jie pastebi, kad nebeprigirdi“, – įvairias gydytojo kabineto istorijas pasakojo K. M. Šaulys.
O laidos pabaigoje gydytojas prisiminė ir keletą gana juokingų atvejų.
„Teko traukti iš ausų tarakoną, ir ne kartą. Jie gyvi ten būna. Taip paprastai neištrauksi, reikia gabalais. O pacientas jau taip būna šoke, tad pirmos pagalbos priemonė yra įpilti į ausį spiritinio tirpalo, kad vabzdys žūtų. Paskutinį kartą prieš porą mėnesių atvyko vaikinas, kuriam į ausį einant namo įskrido peteliškė“, – pasakojo Žinių radijo pašnekovas.
