Apie šių savaičių gniūžtes, puikiai limpančias viena prie kitos. Pirma jų – jodo tabletės, jeigu kažkur kažkas sprogs, antra – pirmos pagalbos vaistinėle tam atvejui, jeigu mus užpuls, ir antibiotikų atsargos joje.
Pradžiai apie vaistinėles. Jos tikrai reikalingos, ir daugelio namų ūkyje jau beveik sukomplektuotos, nors ir nė karto neatidarytos, o dažnai be reikalo apiburbėtos, mat trukdo. Nes guli automobilių bagažinėse ir trukdo ten talpinti stambesnius daiktus. Taip, daugeliu atveju ta niekam, išskyrus Regitros ir Kelių policijos, nereikalinga dėžute, ir yra reikalingiausia pagalba karo atveju.
O kaip gi antibiotikai? Plataus spektro? Karo metu viskas aplinkui griūna, sprogsta, dūžta stiklai, lekia kulkos ir skeveldros, o kojos ir galvos kliūna už strypų ir aštrių nuolaužų. Todėl paviršinės (ir gilios) traumos, nudegimai, nubrozdinimais ir žaizdos – problema numeris vienas. Toli gražu ne šlapimo takų infekcija ar streptokokas gerklėje. Ir, tikėkimės, neužtruksime be rimtesnės pagalbos ilgiau nei 3 paras, o net jei ir visą savaitę reikėtų slėptis ir bėgti – kur kas didesnis šansas susižeisti, nei pagauti tonzilitą.
Tad plataus spektro antibiotikai nereikalingi pirmajai pagalbai ir neturi užimti vietos vaistinėlėje. O štai antibiotikų (geriau 2–3 miksas) tepalas supūliavusiai žaizdai ar nuo higienos trūkumo atsiradusioms votims – labai pravers.
Ko dar trūksta automobilinėje vaistinėlėje? Tai, apie ką daugelis pamiršta – akių traumos ir svetimkūniai. Kadangi tikrai nebus labai švari ir saugi aplinka, šansas, kad kažkas pateks į akis didžiulis. Tad dirbtinės ašaros ar fiziologinio buteliukas praplovimui ir sterilus tvarstukas akiai yra must have šalia kitų tvarsčių.
Vaistai nuo skausmo. Taip, jei skaudančią gerklę ar kosulį galėsime kentėti, traumos skausmo ar danties skausmo – nelabai. Tad paprasčiausias ibuprofenas skirtingomis dozėmis ir formomis, jei yra skirtingo svorio ir amžiaus bėgančių nuo karo (orientuojantis, kad per parą gali tekti išgerti 3–4 dozes) yra puikus sprendimas. Paracetamolis skausmą veikia mažai ir nereikia dėti į jį daug vilčių, nebent turite kūdikį, nes jiems paracetamolio žvakutės lieka pirmas pasirinkimas.
Žaizdų plovimas ir dezinfekcija iki sutvarstymo. Su odos antiseptikais visi jau susipažinome per karantiną, tad bet koks nealkoholio pagrindu (anas tiesiog labai graužia) pagamintas antiseptikas tinka. Nuo seno žinomi briliantinė žaluma ir jodas nėra visai jau niekam tikę, tačiau tikrai yra patogiau naudojamų, spalvingų raštų nepaliekančių ir alergijos nesukeliančių variantų.
Užsibuvusiomis ir užpūliavusiomis žaizdoms ir votims – jau minėtas antibiotikų tepalas (pvz. Neomycinum et Bacitracinum bet kurioje vaistinėje). Tautos mėgstamas vandenilio peroksidas netinka dezinfekcijai, bet puikiai tinka mechaniniam žaizdos pravalymui, kai reikia pašalinti purvą, žemes ar kitokius smulkius svetimkūnius nuo pažeistos vietos. Ypač jei nemokate to daryti, ar bijote skausmo.
Dar vaistinėlėje nebus didelių tvarsčių. 75 cm ar metro pločio ne storų paprastų medvilninių palučių, kurios leistų greitai, paprastai sutvarstyti galvą, sutvirtinti sužeistą ranką arba net lūžusią koją. Trys – penki vienetai pilnai patenkintų trumpos evakuacijos poreikį.
Sergate lėtinėmis ligomis ir vartojate vaistus nuolat? Atsarga 5–10 dienų privaloma. Sudėkite iš anksto, kad paskutiniu momentu neprireiktų ieškoti.
Priešalerginiai vaistai. Sergate alergija? Reikalingi. Niekada nebuvo jokio panašaus simptomo? Kodėl galvojate, kad atsiras sprogus bombai kieme? Tikrai nebūtinas reikalas.
Ko gi dar trūksta vaistinėlėje? Ogi įgūdžių, kaip visu tuo naudotis. Tad minimalūs pirmosios pagalbos apmokymai šalia visų tų priemonių būtini. Kitaip ilgai krapštysite subraižytą galvą palenktą virš medvilninių palučių ir nežinosite kaip su jomis parišti skaudančią vaiko ranką. Todėl ir vaistų kiekis turėtų būti minimalus, kad netektų pasimesti tarp tablečių ir galvoti, kam jos reikalingos, bei desperatiškai berti į burną likusiam be sąmonės artimajam.
O ar reikia vaistinėlėje jodo tablečių? Mes ne vieninteliai dėl jo pametę galvą. Švedai ir belgai iššlavė jodą iš vaistinių ir per savaitę įsigijo jo daugiau nei per dešimtmetį. Ar pagrįstai? Jodą mėgsta skydliaukė, o dar skydliaukė mėgsta mutuoti. Kad apsaugotume skydliaukę (ir vien tik skydliaukę) mes turime ją greitai prisotinti neradioaktyviu jodu. Tada ji bus soti ir negeis radioaktyvaus jodo – mutanto.
Pavojaus šaltinis. Tik taikusis atomas. Tai yra tik elektrinėse naudojamas atominis kuras gali suteikti neįkainojamą galimybę bijoti radioaktyvaus jodo. Jeigu kažkas bombarduos kaimynines draugiškas ir nedraugiškas šalis, ar (neduok aukščiausiasis), mus su netaikiuoju atomu, turėsime daug bėdų ir progų susigadinti sveikatą bet ne radioaktyviojo jodo dėka. Tad tablečių atominio karo metu neprireiks.
Atstumas. Apie 100 kilometrų nuo pavojingos elektrinės. Jodas labai nestabilus ir greitai skyla. Apskaičiuota, kad toliau 100 kilometrų vargu ar nupėdins. Todėl dabar užgesintos atominės Ukrainoje ir iš Černobylio ant tankų vikšrų išvežamos dulkės yra siaubinga, nehumaniška, nepriimtina ir nusikalstama, bet jokio radioaktyvaus jodo pavojaus Lietuvai neturinti veikla. Lietuvoje gi kaupti jodo tabletes to paties Kauno ar Klaipėdos gyventojams irgi mažai racijos, nebent jie kažką žino apie atomines jėgaines, esančias arčiau nei Astravas.
Laikas: 6–8 valandos iki kontakto arba bent jau 8 po kontakto. Kai bėgsime nuo Astravo iš sostinės ir stovėsime kamščiuose ties Grigiškėmis, galime be kitų sveikatai pavojingų dalykų taip pat įkvėpti ir radioaktyvaus jodo.
Trukmė: 1 para. Tiek jodas veiks skydliaukę. Vėliau pasišalins ir vėl atveriami vartai radioaktyviam niekadėjui. Jeigu nespėjame pasišalinti iš radioaktyvaus jodo prisotintos sostinės, gali būti išgeriama dar viena „saugaus“ jodo dozė. Bet užsibuvę ilgiau pažeistoje vietovėje rizikuojame gauti kitokių pažeidimų, nei skydliaukės mutacijos. Tad maksimaliai galime saugoti skydliaukę dvi paras. Toliau ir apsaugai geriamas jodas pasidaro toksiškas.
Pradžia. Tik pagal duotą startą. Kai bus patvirtintas pavojus, tada ir gerti. Į priekį neprisigersite (primenu: veikia parą, saugu gerti 2 paras, vėliau pasireiškia „saugios“ tabletės toksiškumas).
Apsaugos lygis. Tik skydliaukė. Jodo tabletė nedaro Jūsų atspariu radiacijai, neišveda iš organizmo spiduliuotės (kaip žaidimuose naudojamos Rad–x raudonos kapsulės) ir vartojimas jodo tabletės be suvokimo, ką ji saugo, daro meškos paslaugą: suteikia nereikalingo saugumo jausmą.
