Priprantama greičiau nei prie alkoholio

Tačiau kodėl taip nutinka? Pasak Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Toksikologijos centro vadovo gydytojo dr. Roberto Badaro, cigarečių „prikibimas“ prie žmogaus yra daug stipresnis nei alkoholio.

„Nuo 12 iki 15 proc. žmonių, kurie bandė alkoholį, tapo priklausomi nuo jo. Tai reiškia, kad vienas iš tų 10-ties, kurie išgėrė, tampa alkoholiku. Trečdalis tų, kurie bandė parūkyti, tampa rūkoriais. Kitaip sakant, iš 10 žmonių, kurie pabandė parūkyti, 3 tampa užkietėjusiais rūkoriais“, – sakė dr. R. Badaras.

Įdomu tai, kad Rytuose gyvenantiems, pasak gydytojo toksikologo, tyrimų duomenimis labiau kenkia alkoholis, o Vakarų Europoje – rūkymas.

Kodėl taip sunku mesti rūkyti? Dr. R. Badaro teigimu, kalbant šia tema dažnai pamirštama tai, kad priklausomybę sukelia ne tik nikotinas ar psichologinis faktorius, bet ir biochemija. Pasirodo, dar vienas pamirštamas aspektas yra degimas.

Degant cigaretei išsiskiria tam tikros medžiagos, kurios priverčia žmogų norėti rūkyti dar. Tai paaiškina, kodėl kai kurie gali rūkyti bet ką – kad ir pjuvenas, bet vis tiek būti priklausomi.

Vis dėlto, gydytojo teigimu, rūkyti šiais laikais nebėra taip madinga, kaip seniau. Tyrimų duomenimis, nors daugiau jaunimo pradeda rūkyti, tačiau daugėja ir procentas metančiųjų vyresniame amžiuje.

Santaros klinikų gydytojas kardiologas Pranas Šerpytis taip pat paminėjo, kad rūkymas yra itin stipri priklausomybė.

Pranas Šerpytis

„Tai narkomanijos rūšis. Jei lygintume tabaką, alkoholį ir narkotikus – tabakas yra didžiausia priklausomybė. Didelę žalą daro rūkant susidarantys dūmai, kurie išskiria kenksmingas medžiagas. 7 tūkstančiai skirtingų medžiagų, dauguma jų yra kancerogenai“, – sakė prof. P. Šerpytis.

VUL Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro gydytojas pulmonologas doc. dr. Kęstutis Miškinis pastebėjo, kad ne visos plaučių ligų diagnozės paskatina pacientus mesti rūkyti.

„Veiksmingiausia yra plaučių vėžio diagnozė, maždaug 90 proc. pacientų po jos meta rūkyti. Mažiau veiksminga tuberkuliozė, lėtinė obstrukcinė plaučių liga ir beveik neveiksmingas lėtinis bronchitas“, – išvardijo gydytojas pulmonologas.

Be to, rūkymas pavojingas ir tuo, jog neturi taip stipriai išreikštų priklausomybės simptomų, kaip narkotikai ar alkoholis.

„Tai yra tam tikra ritualinė priklausomybė, pats žodis parūkymas yra ritualo dalis. Alkoholio ir narkotikų abstinencijos būklės išreikštos, socialiniai faktoriai, kurie būdingi priklausomiems žmonėms nuo alkoholio ir narkotikų – daiktų nešimas iš namų, darbų apleidimas, nesirūpinimas šeima, rūkymo atveju šių signalinių būklių nėra“, – kalbėjo gydytojas psichiatras Jaunius Urbutis.

Nors kalbant apie rūkymo žalą, pirma mintis, šovusi į galvą, yra plaučių vėžys, iš tiesų jis sukelia ir kitų rūšių onkologines ligas.

Kaip teigė Klaipėdos universitetinės ligoninės Onkologijos departamento Onkologijos chemoterapijos klinikos vadovas onkologas chemoterapeutas dr. Alvydas Česas, rūkymas padaro įtaką ir krūties vėžiui.

„Neabejotinai žinome, kad rūkymas yra vienas predikcinių faktorių susirgti krūties vėžiu, kaip ir nutukimas. Taip pat turime duomenų, kad rūkymas įtakos turi ir skrandžio vėžiui. Klaidinga galvoti, kad rūkymas sukelia tik plaučių vėžį, – sakė dr. A. Česas.

– Tai yra ir socialinė, ekonominė problema, nes tabakas kainuoja labai daug ir tai dideli pinigai iš šeimos biudžeto. Esu absoliučiai prieš bet kokį rūkymą. Bet kokios priemonės – kaitinimasis, garinamasis tabakas nėra alternatyva ir mažiau kenksmingas būdas. Reikia labai atsargiai tai vertinti, nes gal po 15 metų pamatysime, kad tas pats kaitinamasis ar garinamasis tabakas yra dar blogesnė alternatyva.“

Specialistai jaučia sprendimų trūkumą

Vis daugiau Vakarų šalių susitarimus dėl veiksmingų tabako žalos mažinimo priemonių priima nacionaliniu mastu. Pasak Lietuvos specialistų, tokie sprendimai privalomi ir mūsų šalyje, nes dabartinės rūkymo prevencijos priemonės neduoda laukiamo efekto.

Pasak P. Šerpyčio, efektyviausias būdas mažinti tabako žalą – mesti rūkyti, tačiau ilgametė praktika rodo, kad rūkantiems tai padaryti itin sudėtinga.

„Efektyviam rūkymo žalos mažinimui reikalingas priemonių kompleksas, pradedant vaistiniais preparatais, psichologo, psichiatro konsultacijomis, baigiant priemonėmis, kurios gali būti rūkantiems pasiūlytos kaip mažiau žalinga alternatyva“, – kalbėjo P. Šerpytis.

Nacionalines tabako žalos mažinimo programas, šiuo metu yra parengusios ir į pagrindines sveikatos politikos gaires įtraukusios tokios Europos šalys Jungtinė Karalystė, Vokietija, Čekija, Švedija, Norvegija, Islandija. Prieš porą mėnesių dėl tokios programos, kaip vieno svarbiausių rūkymo prevencijos būdų, apsisprendė ir Graikija.

Dr. R. Badaras siūlė atkreipti dėmesį į tai, kad pirmiausia kova prieš tabako daromą žalą turi remtis mokslu ir specialistų išvadomis.

„Visi sutariame, kad rūkymas kenkia. Tačiau negalime slėptis nuo problemos, kuri visame pasaulyje liečia daugiau kaip milijardą gyventojų. Žalos poveikis yra milžiniškas ir jos mažinimas turėtų tapti tarptautiniu reiškiniu. Tačiau pirmiausia tokiu, kuris remtųsi moksliniais principais“, – sakė R. Badaras.

Nuo kovo mėnesio Respublikinis priklausomybės ligų centras filialuose Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje teikia kvalifikuotą pagalbą metantiesiems rūkyti. Vis dėlto pastebima, kad gyventojai kol kas ne visiškai išnaudoja šią galimybę – norintieji atsisakyti šio žalingo įpročio vangiai ryžtasi apsilankyti pas specialistus ir gauti nemokamą pagalbą, kuri tikimybę neberūkyti padidina tris kartus.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (64)