Plaukuotumo klausimas moterims reiškia ne tik tam tikrą estetiką, mados ar grožio etaloną, bet ir signalizuoja apie galimus endokrininius sutrikimus. Visų pirma, kalbant apie plaukuotumą, reikėtų atskirti patologiją nuo fiziologijos.

Padidėjęs kūno plaukuotumas vadinamas hirsutizmu. Tai – storų ir pigmentuotų plaukų augimas moterims pagal vyriškąjį tipą – veido, smakro srityje, viršutinėje ir / ar apatinėje pilvo dalyje, vidinėje šlaunų pusėje, krūtinės, nugaros srityse. Plaukuotumas šiose srityse padidėja dėl pernelyg aktyvios androgenų (vyriškų hormonų) gamybos ir / ar padidėjusio plauko folikulo (svogūnėlio) jautrumo androgenams.

Hirsutizmas yra nustatomas 5–15 proc. reprodukcinio amžiaus moterų.

Hipertrichozė – paryškėjęs plaukų augimas nuo androgenų nepriklausomose kūno vietose, dažniausia būna įgimtas ar sukeltas metabolinių sutrikimų, tokių kaip skydliaukės veiklos mažėjimas, anoreksija ar nervai, taip pat gali būti susijęs ir su ilgalaikiu medikamentų vartojimu.

Plaukuotumas

„Hirsutizmą gali sukelti arba padidėjęs vyriškų hormonų – androgenų kiekis moters organizme, arba pernelyg didelis plaukų folikulų jautrumas androgenams. Vyriški hormonai, pavyzdžiui, testosteronas, stimuliuoja plaukų augimą, didina jų ilgį, gausumą ir pigmentaciją“, – pasakojo Respublikinės Klaipėdos ligoninės Konsultacinės poliklinikos gydytoja endokrinologė Julija Bernotaitė-Davydovienė.

Daugėja įrodymų, kad hirsutizmui įtakos turi didelis insulino kiekis moters organizme. Ši teorija sutampa su faktais, kad apkūnioms moterims hirsutizmo rizika yra didesnė (nutukimas siejamas ir su insulino pertekliumi kraujyje) bei kad gydymas, mažinantis insulino koncentraciją, mažina hirsutizmą. Įtariama, kad esant tam tikrai aukštai insulino koncentracijai, kiaušidėse stimuliuojama androgenų gamyba.

„Moterų ir vyrų plaukų svogūnėlių skaičius yra beveik toks pats. Dėl padidėjusio androgenų kiekio moterims ploni ir mažai pigmentuoti plaukai veido, smakro ir krūtinės srityse tampa storesni ir labiau pigmentuoti, dėl to tampa labiau matomi. O galvos plaukus androgenų perteklius veikia priešingai – jie pradeda labiau slinkti. Taip pat atsiranda riebi oda, aknė, mėnesinių ciklo sutrikimai, nevaisingumas ir padidėja libido“, – pasakojo gyd. endokrinologė J. Bernotaitė–Davydovienė.

Iš viso yra išskiriamos trys plaukų augimo stadijos: anogeninė augimo stadija, katageninė – plauko involiucija ir teloginė – ramybės stadija. Plaukai auga asinchroniškai, todėl susidaro įspūdis, kad plaukas nuolat auga.

Nepageidaujamų plaukelių šalinimas

Patebėjus padidėjusį bendrą kūno plaukuotumą yra rekomenduojama kreiptis į gydytoją endokrinologą, kuris ir nuspręs, ar plaukelių šalinimui yra reikalingas medikamentinis gydymas, ar plaukuotumą geriau šalinti kitomis priemonėmis.

Padidėjusį plaukuotumą arba nepageidaujamus plaukelius galima šalinti įvairiais būdais, tačiau tokios procedūros kaip depiliacija lazeriu ar fotoepiliacija yra ne tik be galo brangios, bet ir neužtikrina plaukelių pašalinimo visam laikui.

Siekiant pašalinti nepageidaujamus plaukelius visam gyvenimui, rekomenduojama rinktis elektroepiliacijos procedūrą. Elektroepiliacija – tai permanentinis ir visiškai plauką pašalinantis depiliacijos būdas, po kurio plaukeliai nebeatauga. Elektroepiliacijos būdu plaukeliai šalinami po vieną, į kiekvieno plauko šaknį įvedant ploną zondą, kuriuo paleidžiamas elektros impulsas.

„Į plauko svogūnėlį yra įvedama labai labai plona adatėlė. Kad būtų sumažintas skausmas, pirmiausia paleidžiama šiluminė banga, o vėliau elektra“, – pasakojo Respublikinės Klaipėdos ligoninės Konsultacinės poliklinikos bendrosios praktikos slaugytoja Jelena Pajeva.

Naudojant zondus ir elektros impulsus plaukų folikulai ir šaknys yra suardomi, todėl daugiau nebeatauga.

Naudojant įprastus plaukų šalinimo būdus, tokius kaip plaukų skutimas, pešiojimas, depiliacija cukrumi, vašku ar depiliaciniais kremais, nepageidaujami plaukeliai pašalinami tik laikinai. Be to, šios procedūros sukelia odos problemų ar diskomfortą – plaukeliai pradeda įaugti į odą, atsiranda bėrimai, po kurių ilgam lieka tamsios dėmės. Kai tokie bėrimai komplikuojasi bakterine infekcija, odoje gali likti ir randų.

O po elektroepiliacijos procedūrų plaukai daugiau nebeįauga, išnyksta bėrimai, dėmelės ir žymiai pagerėja odos išvaizda bei būklė. Oda vėl tampa sveika ir lygi.

Plaukas turi 3 gyvavimo fazes – augimo, regresijos ir ramybės, todėl reikalinga atlikti pakartotines procedūras, norint negrįžtamai paveikti kuo daugiau plaukelių augimo fazėje.

Elektroepiliacijai taip pat svarbu plaukelių augimo ciklai, todėl procedūros turėtų būti atliekamos būtent tada, kai daugiausia plaukelių yra augimo fazės.

Palyginti su kitais depiliacijos metodais, elektroepiliacijos privalumas yra tas, kad procedūros efektyvumas nepriklauso nuo odos tipo, spalvos ar plauko pigmento – gali būti pašalinami tiek šviesūs, tiek tamsūs plaukeliai. Kadangi pigmentas nedaro įtakos procedūros efektyvumui, elektroterapijos metu šalinami bet kokios spalvos plaukai, netgi žili, tad dėl procedūros gali kreiptis ir vyresnio amžiaus moterys, norinčios pašalinti nepageidaujamus plaukelius. Elektroepiliacijos būdu galima pašalinti net šviesesnius plaukelius veido srityje, kuo šiuo metu dar negali pasigirti lazerinė depiliacija ar fotoepiliacija.