Inicijuoti diskusiją paskatino siekis atkreipti dėmesį į STV modelyje numatytus vaistų, kurie skirti onkologinėms ir retoms ligoms gydyti, vertinimo kriterijus ir kylančias grėsmes jų prieinamumui Lietuvoje.
Šiandien išimtinai šių vaistų atveju yra reikalaujama ilgai trunkančių ir neretai sunkiai įgyvendinamų išgyvenamumo tyrimo rezultatų, atsisakoma vertinti kitus pacientui svarbius parametrus. Be to, kartu su STV modeliu atsiranda ir kitoks vaisto farmakoekonominio poveikio vertinimas, įvedantis referencinę kaštų naudingumo vertę1. Ją viršijus bus rekomenduojama vaisto nekompensuoti, taip kylant grėsmei dėl inovatyvių vaistų prieinamumo Lietuvoje.
Amerikos verslo rūmų komiteto farmacijos klausimams „Local American Working Group“ (LAWG) ir Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos (IFPA) atstovai, diskusiją organizavę kartu su Lietuvos hematologų draugija (LHD), Lietuvos onkologų draugija (LOD) ir pacientų organizacija „Kraujas“, siekė SVT modelį aptarti dalyvaujant visoms suinteresuotoms šalims, kad būtų ištaisytos esamos ir išvengta naujų spragų.
„Nauja tvarka bus tvari tik tuomet, jei bus užtikrintas dialogas ir efektyvus pacientų bei sveikatos priežiūros specialistų organizacijų įsitraukimas į vaisto vertinimo procesą. Kartu siekiame, kad vertinimo sistema būtų lankstesnė – tai užtikrintų naujų inovatyvių vaistų prieinamumą Lietuvos pacientams ir leistų laiku valdyti ligą“, – sako Agnė Gaižauskienė, IFPA direktorė.
Profesoriaus dr. med. Laimono Griškevičiaus teigimu, jau daugiau kaip dešimt metų Lietuvoje galiojanti vaistinių preparatų kompensavimo tvarka diskriminuoja labiausiai pažeidžiamus onkologinėmis ligomis sergančius pacientus, o naujoji tvarka situaciją dar labiau apsunkins.
„Naujasis sveikatos technologijų vertinimo modelis, nustatydamas kaštų lubas, sudaro papildomas ir dažniausiai neįveikiamas kliūtis onkologinių vaistų kompensavimui. Griežtos „viskas arba nieko“ tvarkos jau atsisakyta kitose Europos valstybėse, todėl pacientų labui sveikatos apsaugos ministras turėtų pasitelkti lanksčius ir specialistų ne kartą siūlytus inovayvius vaistų kompensavimo būdus onkologinių vaistų prieinamumui gerinti“, – sako prof. dr. med. L. Griškevičius.
Pagrindinė vaistinių preparatų terapinės vertės nustatymo problema yra ta, kad vienas labiausiai lemiančių rodiklių yra bendras išgyvenamumas. Tiriant naujus onkologinius vaistus, gauti bendro išgyvenamumo duomenis yra labai sunku, todėl LAWG vadovė Rūta Pumputienė rekomenduoja imti pavyzdį iš užsienio šalių, radusių kitų kompleksinių sprendimų, padedančių palengvinti naujų vaistų kompensavimą.
„Kol skirtingose šalyse vyksta diskusijos ir yra tobulinami sveikatos technologijų vertinimo modeliai, nauji vaistiniai preparatai nelengvai – dažniausiai su tam tikromis išlygomis, tačiau kitose šalyse skinasi kelią į kompensuojamų vaistų sąrašus, atsižvelgiant ne į bendro išgyvenamumo rodiklius, o į laikotarpį, per kurį onkologinė liga neprogresuoja. Reikėtų ir mums atkreipti dėmesį į tų šalių gerąją patirtį ir pritaikyti ją Lietuvoje. Mums visiems svarbiausia turėtų būti sprendimų paieška, kuri leistų padėti gydymo laukiantiems sergantiems Lietuvos pacientams“, – sako R. Pumputienė.
Šiuo metu galiojantis daugiausiai abejonių keliantis vaistinių preparatų terapinės vertės nustatymas yra ypač svarbus ir aktualus onkologinių bei retų ligų pacientams, siekiant laiku gauti gyvybiškai būtiną gydymą.
„Naujai siūlomas STV modelis, nepakeitus terapinės vertės nustatymo kriterijų, dar labiau diskriminuos onkologine liga sergančius pacientus, ypač papildomai vertinant kaštų ir naudos santykį. Todėl naujoji tvarka turėtų tapti įrankiu, padedančiu pasiekti, kad kuo daugiau pridėtinę terapinę vertę turinčių vaistų būtų kompensuojama“, – sako pacientų organizacijos „Kraujas“ pirmininkė Ieva Drėgvienė.
