Medikai primena, kad kartą per metus visiems rekomenduojama apsilankyti pas gydytoją dermatologą ir pasitikrinti įvairius odos darinius – ne tik apgamus, nes kai ką galime pamatyti patys veidrodyje, o daug ko nepamatome, pavyzdžiui, ant nugaros. Tik medikas gali įvertinti, ar įvairūs dariniai pavojingi, ar reikia juos gydyti, ar ne, galiausiai, kaip gydyti?
„Vienas dažnesnių darinukų – papiloma, gerybinis odos augliukas. Tai darinys, susidarantis iš paviršinio odos sluoksnio dėl to, kad oda yra dirginama, todėl dažniausiai ir atsiranda ten, kur vyksta trintis, kur šilta, drėgna.
Papilomos kartais išauga didelės, todėl gali užkliūti už grandinėlių, liemenėlės, drabužių, ir tokiu būdu traumuojamos.
Toks odos darinys parausta, tampa skausmingas ir net įmanoma, jog prasidės bakterinė infekcija, dėl to pažeista vieta gali supūliuoti. Tačiau pati papiloma nesupiktybės, todėl jos šalinamos tik tada, kai, tarkim, ant kaklo papilomų priauga dešimtimis. Tada žmogus net gali pradėti kompleksuoti, tad jei yra diskomfortas, šiuos odos darinukus galima įvairiais būdais pašalinti, – pranešime žiniasklaidai pasakoja „Nordclinic“ gydytoja dermatovenerologė Aistė Audickaitė. – Neretai pacientai kreipiasi ir dėl nerimą keliančių šviesių arba rudų darinukų – ksanteliazmų.
Jos dažniausiai atsiranda ant viršutinio voko ir sukelia estetinių problemų bei gali signalizuoti apie organizmo ligas.
Manoma, kad ksanteliazmos susijusios su padidėjusiu cholesterolio kiekiu kraujyje. Mažinant jį, po truputį mažėja ir pačios ksanteliazmos, tačiau tai ilgas procesas. Dažniausiai šie dariniai šalinami lazeriu arba chirurginiu būdu, neretai po to prireikia ir vokų plastikos, siekiant sulyginti disproporciją, ypač, jei pacientas – vyresnio amžiaus, ir jo viršutiniai vokai padribę.“
Anot medikės, ksanteliazmos linkusios atsinaujinti, tad jei jau atsirado ši bėda, nusiteikit, kad su ja teks arba nuolat kovoti, arba susigyventi.
Impetiga – labai užkrečiama veidą bjaurojanti liga
Impetiga – tai dar viena infekcinė odos liga, kurią sukelia bakterijos stafilokokai ir streptokokai. Pagrindinis simptomas – pūlių pritvinkusios pūslelės, kurioms sprogus, oda dengiasi purvinai geltono ar rudo atspalvio plutomis, panašiomis į korį. Ši liga labai užkrečiama, pakanka ranka patrinti pažeistą vietą ir to pakaks, kad prisilietus prie švarios odos ir ši būtų pažeista.
„Kartą, prisimenu, gydžiau merginą, kurios visas veidas buvo pažeistas šios bjaurios ligos, ji plito žaibišku greičiu. Gerai tik viena – impetiga palyginti paprastai išgydoma, pakanka tepti žaizdas antibiotikų turinčiu tepalu. Sunkesniais atvejais skiriame geriamų antibiotikų ir rekomenduojame būtinai stiprinti imunitetą, nes ši infekcija praneša būtent apie susilpnėjusį žmogaus atsparumą ligoms“, – sako A. Audickaitė ir primena, kad impetiga labai lengva užkrėsti kitus šeimos narius.
„Dar viena neretai pasitaikanti liga, ypač vasarą, – įvairiaspalvė dedervinė, dar vadinama „pliažo“ grybeliu. Ją ir sukelia grybelis, besidauginantis paviršiniame odos sluoksnyje, tarytum „nuvalgantis“ jį. Todėl atsiranda apvalios ar ovalios, baltos, kartais rusvos dėmelės.
Iš pradžių jos būna pavienės, vėliau gali susijungti į delno dydžio plotą, o aplink dauginasi naujos dėmelės, kurios, jei po gydymo gavo saulės, vėl taps normalios spalvos“, – pažymi medikė. Šis grybelis sukelia tik estetinius nepatogumus ir yra lengvai išgydomas, tačiau linkęs kartotis.
Odos navikai, kuriuos derėtų stebėti
Seborėjinės keratozės – gerybiniai odos navikai, kurie dažnu atveju atsiranda dėl kumuliacinio saulės poveikio, t. y. tokio saulės kiekio, kiek esame gavę per gyvenimą. Kartai tai gali būti ir genetinis polinkis. Dažnu atveju tai vadinama senatviniais požymiais. Šie dariniai – tai šiurkščios, suragėjusios tamsiai rudos ar margos spalvos plokštelės, galinčios greitai didėti, sukelti niežėjimą.
„Keratozės vizualiai gali atitikti visus melanomos kriterijus, todėl daug pacientų nieko nelaukdami atkeliauja į konsultacijas. Visgi tai kosmetinė problema. Jokio neigiamo poveikio sveikatai nėra, dariniai nesupiktybėja ir juos galima šalinti lazeriu. Man labiau priimtina šiuos darinius vadinti ne senatvės, o kaip mane mokė Kanadoje – išminties požymiais“, – šypsosi A. Audickaitė.
Medikė sako, kad dar neretai žmonės išsigąsta vyšninių angiomų – rausvų odos taškelių, dažniausiai atsirandančių vyresniems nei 30 metų pacientams ant rankų, kojų, nugaros, krūtinės ar pilvo srityje.
Tiksli atsiradimo priežastis nėra aiški, tačiau įtakos tam gali turėti genetiniai faktoriai, nėštumas, kontaktas su cheminėmis medžiagomis. Tai gerybiniai odos dariniai, kurie pavojaus sveikatai nesukelia. Gydyti pasitelkiamas kraujagyslinis lazeris, elektrokauteris, kartais purškiamas azotas. Jei kyla įtarimas, retais atvejais atliekamos darinių biopsijos, ypač, jei jie greitai didėja, atsiranda vizualūs spalvos ar formos pakitimai.
