Už Afrikos ribų beždžionių raupų atvejus yra fiksavusios apie 20 šalių. Jie aptikti keliuose žemynuose: Europoje, Australijoje ir Amerikoje.
Protrūkį vis dar galima suvaldyti
Beždžionių raupai pavojingiausi tiems žmonėms, kurių imunitetas silpnas.
Ligos simptomai – karščiavimas ir bėrimas. O mirštamumas nuo šios ligos – 1 ar keli procentai.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ramina, kad beždžionių raupų protrūkį pasaulyje vis dar galima suvaldyti.
PSO Raupų sekretoriato vadovė Rosamund Lewis sakė: „Iš to, ką žinome apie šį virusą ir jo perdavimo būdus, šį protrūkį vis dar galima suvaldyti. Tai – PSO ir šalių narių tikslas.
Todėl rizika plačiajai visuomenei maža, nes žinome, kad pagrindiniai perdavimo būdai yra tie, kurie jau buvo aprašyti praeityje.
Dauguma gyvūnų beždžionių raupų nešiotojų tai: graužikai, Gambijos žiurkės, miegapelės, preriniai šuniukai iš voverinių šeimos. Nuo šių gyvūnų virusas gali persiduoti žmonėms“.
Plačiau apie tai buvo rodyta LNK žinių reportaže čia:
Infekcija nėra nauja
Susirgimų beždžionių raupais atvejų skaičiuojama per 100. Apie pirmą beždžionių raupų atvejį gegužės 7 dieną paskelbė Jungtinė Karalystė. Jis yra susijęs su žmogumi, neseniai grįžusiu iš Nigerijos. Beždžionių raupų virusas plinta tarp žmonių ir kitose Europos šalyse.
Ar verta šio viruso baimintis lietuviams, LNK laidai „Labas vakaras, Lietuva“, antradienį papasakojo Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininkas daktaras Gytis Dudas.
„Šiuo metu žiniasklaidoje labai daug girdima apie beždžionių raupus. Tai nėra kažkokia labai nauja infekcija. Apie ją žinome nuo maždaug 1970 metų.
Įprastai ja užsikrėsdavo medžiotojai Afrikoje nuo beždžionių, kaip ir sufleruoja viruso pavadinimas. Labai dažnai ta infekcija nesugebėdavo pakankamai efektyviai plisti nuo žmogaus kitam žmogui“.
Anot mokslininko, sėkmingai išnaikinti infekciją padėjo PSO raupų išnaikinimo programa, pagal kurią labai daug žmonių buvo paskiepyti nuo raupų. Šie skiepai suteikė kryžminę apsaugą ir nuo beždžionių raupų.
Tačiau, kadangi apie 50 metų žmonės nuo raupų nebeskiepijami, infekcija vėl sugrįžo. Tiesa, kaip pastebėjo daktaras G. Dudas, dabartinis beždžionių raupų genotipas nėra labai mirtinas.
„Tačiau, jeigu būtume nesiliovę žmonių skiepyti nuo raupų, ta problema greičiausiai iš viso šiuo metu neegzistuotų“, – mano mokslininkas.
Užsikrečiama per žaizdeles
G. Dudas teigė, kad beždžionių raupų ligos eiga panaši į įprastų raupų: „Iš pradžių po inkubacinio laikotarpio, kuris, jeigu neklystu, yra 2–3 savaičių trukmės, pasireiškia karščiavimas. Ilgainiui atsiranda bėrimas – daugiausia toje kūno vietoje, kurioje įvyko užsikrėtimas per artimą kūno kontaktą. Kuomet bėrimas atsiranda su žaizdelėmis, tuo metu žmogus gali užkrėsti ir kitus. Kuomet žaizdelės užsitraukia, nukrenta jų šašai, žmogus tampa nebeužkrečiamu“.
Mokslininkas dar kartą pakartojo, kad mirtingumas nuo šio viruso genotipo ligos nėra labai didelis.
„Protrūkių pačioje Afrikoje nėra buvę labai daug. Manoma, kad mirtingumas siekia kažkur apie 3 proc.“, – sakė G. Dudas, pridūręs, kad ligos plitimo greitį šiuo metu yra labai sudėtinga įvertinti.
Skiepytų greičiausiai afrikiečius
Šiuo metu, PSO duomenimis, daugiausia beždžionių raupų atvejų nustatyta Vakarų Europoje, Šiaurės Amerikoje ir Australijoje, taip pat Švedijoje.
„Gana svarbus aspektas šiuo metu yra, kad greičiausiai prie pirminio plitimo prisidėjo vyrai, kurie santykiavo su vyrais, kadangi būtent ši demografinė grupė plačiausiai figūruoja šiuo metu žinomuose atvejuose. Bet, kadangi virusas platinamas per artimą kontaktą, yra tik laiko klausimas, kada iš šios demografinės grupės virusas pasieks kitas grupes“, – aiškino daktaras G. Dudas.
Mokslininkas negalėjo pasakyti, ar beždžionių raupai yra mažesnio užkrečiamumo negu COVID-19 liga.
Paklaustas apie saviizoliaciją sergančiajam, kuri kai kuriose valstybėse taikoma iki 3 savaičių, G. Dudas atsakė, kad ji trunka tiek, kiek paprastai užsikrėtęs žmogus turi itin charakteringą bėrimą ir gali užkrėsti kitus.
Taip pat G. Dudas pasakojo, kad, jeigu bus sugrąžintas skiepijimas nuo raupų, greičiausiai bus vakcinuojami žmonės Afrikoje: „Jeigu ateityje nuspręsime, kad šią ligą reikia kontroliuoti skiepais, tai greičiausiai darytume Afrikoje, kur kyla didžiausia beždžionių kontakto su žmonėmis rizika, kada šis virusas peršoka rūšinį barjerą“.
Išplisti padėjo dvi priežastys
G. Dudas sakė, kad beždžionių raupų virusui greičiausiai visiškai imlūs bus praktiškai visi nuo raupų neskiepyti žmonės. Užsikrėtimui pakaktų pakankamai ilgo kontakto su žmogumi, kuris serga ir turi charakteringą bėrimą bei žaizdeles.
Pasidomėjus, kaip galėjo atsitikti, kad toks virusas galėjo vėl išplisti pasaulyje, G. Dudas atsakė, kad žmonių su gamta kontaktas vyksta nuolat – ne tik Afrikoje, bet ir daugelyje tropinių valstybių.
„Yra tik laiko klausimas, kuomet vienas bet kur pasaulyje užsikrėtęs žmogus gali bet kur kitur nunešti infekciją. Šiuo atveju panašu, kad susidūrė skiepijimo apimčių sumažėjimas su viruso atsidūrimu seksualiniuose tinkluose, kuriuose jo perdavimas gali įvykti šiek tiek efektyviau“, – kalbėjo G. Dudas.
Visą LNK laidos „Labas vakaras, Lietuva“ siužetą galite pamatyti čia:
