Pasirodo, įsisenėjęs požiūris, kad pusryčiai – pats svarbiausias dienos valgis, yra klaidingas, rašo „The Independent.“
Pakitus požiūriui į tai, koks maistas yra sveikas, pavyzdžiui, pradėjus mažinti ne suvartojamų riebalų, bet ir rafinuoto cukraus kiekį, pusryčiai ir ypač įvairūs saldėsiai, kurie paprastai tada valgomi, tapo aršios kritikos objektu.
Pasigirdo nuomonių, kad pusryčiai gali būti net kenksmingi. Pavyzdžiui, visiškai neseniai pasirodžiusios knygos „Breakfast is a Dangerous Meal“ (Pusryčiai – pavojingas maistas) autorius biochemikas Terence‘as Kealey rašo, kad atsisakęs pusryčių sugebėjo gerokai susilpninti II tipo cukrinio diabeto simptomus. Kai liga nustojo kelti tiek rūpesčių, mokslininkas vis tiek nepradėjo rytais valgyti, taigi, nepusryčiauja nuo pat 2008 metų.
„Anksčiau visada pusryčiaudavau. Dažniausiai rinkdavausi krakmolingus produktus, – laikraščiui „Sunday Times“ pasakojo T. Kealey. – Mano gliukozės lygis pasiekdavo pavojingas aukštumas, o ypač šoktelėdavo po pusryčių. Buvau šventai įsitikinęs, kad, kaip beveik 80 proc. diabetikų, mirsiu nuo širdies smūgio arba insulto.“
Yra linkstančių manyti, kad skatinimas valgyti pusryčius – tai šešėlinį sąmokslą primenanti afera, kurios tikslas – versti mus pirkti papildomus produktus, kurių iš tiesų visiškai nereikia.
Tačiau minėti tvirtinimai visgi prieštarauja mokslinių tyrimų išvadoms, teigiančioms, kad senasis posakis, nors auksine taisykle ir nelaikytinas, dalį tiesos turi. Taigi, nors rytinis maistas ir nėra pats svarbiausias, tinkamai paruošti pusryčiai gali padėti nenutolti nuo sveikos mitybos taisyklių. Juk atsižvelgiant į visame pasaulyje vis aktualesne tampančią nutukimo problemą, akivaizdu, kad tinkama mityba yra ta tema, dėl kurios ne retam vertėtų susirūpinti.
„Pusryčiai, mano nuomone, yra tokie pat svarbūs kaip ir pietūs ar vakarienė, – sako Didžiosios Britanijos dietologų asociacijos atstovė, Londone dirbanti specialistė Marcela Fuiza. – Tyrimai įrodė, kad tiems, kurie valgo pusryčius, pavyksta lengviau numesti svorio, o vėliau jo nepriaugti. Verta paminėti ir tai, kad valgantieji pusryčius patiria mažesnę riziką susirgti tokiomis ligomis kaip cukrinis diabetas ar širdies veiklos sutrikimai.“
Pagal pastaruoju metu išpopuliarėjusius švarios mitybos principus, maisto produktai skirstomi į švarius ir užterštus. Deja, kaip teigia dietologė Aisling Pigott, dėl pusryčių naudos kilusių ginčų šis skirstymas nenutildė.
„Tam tikrų maisto produktų demonizavimas ir priskyrimas kenksmingiems tik padidina su valgymu siejamą kaltės jausmą ir tai tikrai nėra gerai“, – sako mitybos specialistė.
Panašūs samprotavimai jokiu būdu neuždega žalios šviesos sočiųjų riebalų rūgščių ir cukraus gausiam maistui. „Idealiu atveju labai riebiais arba padidintą cukraus kiekį turinčiais produktais turėtume mėgautis su saiku“, – priduria A. Pigott.
„Pavyzdžiui, tikrai nevertėtų kas rytą valgyti kumpį arba dešrą“, – sako dietologė primindama Pasaulio sveikatos organizacijos patarimą, pagrįstą tvirtinimu, kad mėsos užkandžiai priklauso tai pačiai kategorijai kaip ir kancerogenai.
„Viena iš dažniausiai pasitaikančių klaidų, kurias daro sveikus produktus besirenkantys žmonės, tai, pavyzdžiui, per didelio vaisių sulčių kiekio suvartojimas, užuot pasitenkinus nedidele maždaug 150 ml stikline. Išgėrus 500–600 ml vaisių sulčių į organizmą patenka per daug cukraus, tačiau sotumo jausmo jos nesukelia“, – aiškina A. Pigott.
Vienas iš pusryčių teikiamų pranašumų yra grynai psichologinio pobūdžio. Pusryčiai teikia malonumą ne tik todėl, kad leidžia pasimėgauti gardžiu maistu, bet ir dėl galimybės bent kelioms minutėms prisėsti ir atsipalaiduoti.
„Gerai žinome, kad pusryčiai ne tik suteikia energijos, bet ir duoda tinkamą toną, pagal kurį paskirstomas visos dienos racionas, – sako A. Pigott. – Tie, kurie nevalgo pusryčių, labai dažnai sunkiai susidoroja su visą dieną kamuojančio alkio jausmu, o tai didina persivalgymo riziką.“
„Daugelis prisipažįsta rytais nejaučiantys apetito. Taip dažniausiai teigia tie, kurie tiesiog nepratę pusryčiauti. Įsitraukę į kasdienių įvykių kaleidoskopą mes paprastai išskubame į darbą, o alkį mėginame numalšinti pakeliui įsimestu kąsniu. Tačiau esu įsitikinusi, kad tiesiog stabtelėdami ir leisdami sau pasimėgauti maistu tikrai išloštume tiek žvelgiant iš psichologinės, tiek iš sveikos mitybos perspektyvos.“
Panašu, kad idealaus pusryčių recepto duoti neįmanoma. Tačiau tiems, kurie norėtų bent kiek patobulinti rytinius mitybos įpročius, M. Fuiza siūlo vieną paprastą patarimą: derinti baltymus (tarkim, kiaušinius arba graikišką jogurtą), sveikuosius riebalus (pavyzdžiui, avokadus) ir neskaldytus grūdus (pavyzdžiui, avižas). Taigi, išmėginkite įvairius šių kategorijų produktus ir išsiaiškinkite, koks derinys jums tinkamiausias.
