Viena „Delfi“ skaitytoja paprašė perduoti tokį klausimą sveikatos specialistui: „Kaip nutinka, kad net ir vartojantiems vaistus kraujo spaudimas išsiderina? Kokios priežastys tai nulemia ir ką tokiais atvejais daryti?“
Tuo metu „Delfi“ skaitytoja Dalia rašė: „Vaistus nuo kraujospūdžio vartoju pastoviai, bet kartais būna kraujospūdis 155/70. Ar toks skirtumas nėra pavojingas?“
Į skaitytojų klausimus atsakė Kauno klinikų Reabilitacijos klinikos vadovas gydytojas kardiologas profesorius Raimondas Kubilius.
Svarbu ne tik laiku gerti vaistus
„Normalus arterinis kraujospūdis (AKS) – tai sveiko organizmo sveikatos pagrindas ir mūsų sveikos organizmo atspindys. Jo didėjimas byloja, kad kažkas keičiasi mūsų sinchronizuotai darnioje organizmo sistemoje arba tai jau pirmasis amžėjimo požymis“, – paaiškino gydytojas R. Kubilius.
Kaip pastebi profesorius, nepaisant, kad vis dažniau padidintas AKS nustatomas jauname amžiuje, tačiau šios ligos paplitimas senstant didėja. Pvz., sulaukus 60 m. padidinto AKS paplitimas siekia apie 60 proc., o perkopus 75 metus – jau ir 75 proc.
„Natūralu, kad amžėjant progresuoja pokyčiai kraujagyslėse, jų sienelės standėja, didėja pasipriešinimas sisteminėje kraujotakoje, todėl ilgainiui didėja ir kraujospūdžio vertės. Taigi vienų vaistų, kurie pacientui daug metų buvo efektyvūs, poveikis ilgainiui mažėja ir gydytojui tenka paskirti naujus vaistus.
Vaistai tarpusavyje skiriasi pagal efektyvumą ir stiprumą, vartojimo dažnį, jų toleravimą. Neretai derinant vaistus nuo kraujospūdžio būtinas paciento kantrumas ir nuoseklumas. Kiekvienu atveju vaistus gydytojas paskiria individualiai, atsižvelgdamas į įvairias asmens ir ligos aplinkybes. Todėl kartais pacientų noras vartoti neva efektyvesnius kaimyno ar pažįstamo vaistus yra klaidingas.
Beje, reguliarus, bent 30 min. bet kokios rūšies (labiau pageidautini aerobiniai pratimai: vaikščiojimas, bėgimas ristele) kasdienis fizinis aktyvumas, valgomosios druskos ribojimas, 4–5 porcijos vaisių ir daržovių suvartojimas taip pat reikšmingai mažina AKS. Netgi kraujospūdžio sumažinimas 1 mmHg jau apsaugoti nuo insulto ar infarkto“, – pastebėjo profesorius R. Kubilius.
Kas trukdo koreguoti kraujospūdį?
Tačiau, kas lemia, kad vis dar kraujospūdis yra nepakankamai koreguojamas?
„Daliai pacientų dar trūksta žinių, kaip svarbu laiku diagnozuoti padidintą AKS ir suprasti jo pavojų širdies kraujagyslėms.
Antra, pacientai vengia pradėti vartoti vaistus, manydami, kad tai teks daryti visą gyvenimą. Deja, tai klaidingas įsitikinimas, nes pacientams pakeitus gyvenimo būdą, stebime, kad dingsta poreikis tolimesnių vaistų vartojimui arba reikšmingai sumažėja jų dozės“, – sakė gydytojas.
Labai svarbus ir tinkamas AKS matavimas. Profesorius priminė, kad rekomenduojama kraujospūdį matuoti tuo pačiu paros metu, tos pačios rankos žąste (jokiu būdu ne rieše!), bent 3–5 min. prieš tai ramiai pasėdėjus ir nevartojus jokių tonizuojančių gėrimų.
„Įvertinkime, ar kraujospūdžio aparatas yra techniškai tvarkingas, jeigu naudojate manžetinį, mechaniškai pripučiamą, ar jis kalibruotas“, – pasiūlė gydytojas R. Kubilius.
Įdomu tai, kad vaisto metabolizmas organizme priklauso nuo lyties, taigi manoma, kad moterys 50–70 proc. dažniau nei vyrai kenčia dėl nepageidaujamo vaistų poveikio. Todėl moterims labiau priimtinos vienos vaistų grupės, vyrams – visai kitos.
„Atminkime, kad neretai vaistų nuo kraujospūdžio pritaikymas gali užtrukti, kol bus surastas jums tinkamiausias“, – sakė medikas.
Didesnis sistolinis kraujospūdis gali būti ir geras dalykas
Atsakydamas į skaitytojos Dalios klausimą, profesorius R. Kubilius priminė, kad arterinis kraujospūdis skirstomas į aukštą normalų, kai sistolinis AKS 130–139 mmHg, o distolinis 85–89 mmHg. Analogiškai pirmojo laipsnio hipertenzija 140–159/90–99 mmHg, antrojo – 160–179 / 100–109 mmHg, trečiojo laipsnio hipertenzija, nustatoma, kai nors kartą pacientui sistolinis AKS buvo išmatuotas >= 180, arba diastolinis > 110 mmHg.
„Arterinė hipertenzija turi įvairiausių klinikinių kaukių ir apibūdinimų, pvz., balto chalato hipertenzija (kai kraujospūdis padidėja apsilankius pas gydytoją), gydymui atspari hipertenzija (kai skiriant 3 ir daugiau vaistų, jos nepavyksta suvaldyti), izoliuota sistolinė hipertenzija, kai nustatomas padidintas sistolinis AKS >= 140–159 mmHg, o diastolinis AKS yra mažiau nei 90 mmHg. Pastaroji hipertenzija ypač būdinga vyresnio amžiaus pacientams (> 65 m.), kuomet, kaip ir mūsų pacientės atveju, stebimas atotrūkis tarp sistolinio ir diastolinio kraujospūdžio verčių. Tai – amžėjimo išraiška.
Beje, vyresnio amžiaus pacientams geriau palaikyti didesnį sistolinį AKS> 130 mmHg, nes didesnis kraujospūdis padeda išlaikyti geresnę galvos smegenų, inkstų perfuziją“, – pastebėjo pašnekovas.
Pasak profesoriaus, dėl netinkamo gydymo ar nesigydymo pavojingesnis esti arterinio kraujospūdžio svyravimas dienos ar savaitės eigoje, kuomet šokinėjantis skirtumas tarp viršutinio ir apatinio kraujospūdžio yra reikšmingai susijęs su galvos smegenų insulto išsivystymu.
„Čia galėtume išvesti analogiją, kad, pvz., jūros bangavimas taip pat matuojamas nuo 1 (rami) iki 8 balų (audringiausia). Kuo bangavimas didesnis, tuo aplinkai jis pavojingesnis“, – palygino profesorius R. Kubilius
