Vis tik skiepai kelia žmonėms įvairių klausimų. Štai „Delfi“ skaitytoja Sandra paprašė perduoti tokį klausimą sveikatos specialistui: „Persirgau lengva COVID-19 forma. Ar po mėnesio galiu skiepytis nuo gripo?“ Skaitytojai Nijolei kilo klausimas, ar išties galima skiepytis visomis trimis vakcinomis – nuo COVID-19, gripo ir pneumokoko iškart? Ar tai saugu. Taip pat buvo klausimų, ar tikrai reikėtų kasmet skiepytis nuo gripo.
Atsakyti į skaitytojų klausimus ir plačiau papasakoti apie skiepus sutiko Nacionalinio vėžio instituto onkoimunologas daktaras Marius Strioga.
Skaitytojai Sandrai jis patarė skiepytis vos tik COVID-19 ligos simptomai išnyko, jeigu jie buvo ryškesni.
„Jeigu buvo tik nežymūs peršalimo simptomai – temperatūra 37 ir keli laipsniai, nežymi sloga, gerklės perštėjimas, tai apskritai nėra kontraindikacija skiepytis jokia vakcina. Bet, jeigu COVID'as yra simptominis, geriau būtų palaukti, kol simptomai praeis, bent jau patys pirmi, ypač karščiavimas“, – atsakė į skaitytojos klausimą M. Strioga.
Jis taip pat rekomendavo drąsiai skiepytis visomis trimis vakcinomis iškart – nuo COVID-19, gripo ir pneumokoko.
„Tikrai nebūtina daryti mėnesio pertraukos, nes nei gripo, nei pneumokoko skiepai nėra labai imunoreaktyvūs, kad sukeltų stiprias reakcijas, kaip, pvz., rekombinantinė vakcina nuo meningokoko B, kuria pasiskiepijus gali būti ir karščiavimas iki 39–40 laipsnių, ypač vaikams.
Gripo, pneumokoko ar COVID-19 skiepams dažniausiai tai nėra būdinga, tad galima skiepytis visais trim. Tokios nuomonės laikosi ir atsakingos tarptautinės institucijos JAV bei Europoje, juo labiau, kad tai yra ir patogu – taip skiepijantis nenukenčia imuninis atsakas ir nesusiformuoja gerokai ryškesni šalutiniai poveikiai“, – paaiškino gydytojas.
Paklaustas, ar galima tuo pačiu pasiskiepyti ir nuo erkinio encefalito, daktaras M. Strioga sakė: „Iš esmės galima, bet savaitė į vieną ar kitą pusę tarp erkinio encefalito skiepo dozių esmės nepadarys. Aišku, nereikia skiepytis nuo šios ligos anksčiau negu rekomenduojama, bet, jeigu sekanti dozė bus suleista keliomis savaitėmis vėliau, jos veiksmingumui tai įtakos neturės.
Taigi, jeigu šiuo metu gaunamos jau trys vakcinos, o erkinio encefalito vakcina nėra tokia, kuri būtų neatidėliotina, ją galima ir atidėti, sumažinant šalutinių poveikių tikimybę. Bet, jeigu dėl jos po to papildomai reikia atvykti į gydymo įstaigą ir tai sukelia nepatogumų, galima leistis visas 4 vakcinas, tik, aišku, į skirtingas rankas, nes erkinio encefalito vakcina nėra gyva“, – paaiškino „Delfi“ pašnekovas.
Ir nors minėtosios vakcinos didelių šalutinių poveikių nesukelia, daktaras M. Strioga priminė, kad po skiepo vis tik gali būti ir tam tikras sisteminis atsakas. Todėl jis nerekomendavo bent svaitę–dešimt dienų po skiepų užsiimti intensyviu sportu.
„Nereikėtų eiti į sporto klubus, ypač daryti intensyvių treniruočių. Pastebima, kad žmonės po to neretai kreipiasi į medikus ir sako: „Pasiskiepijau ir lyg nieko blogo, bet, kai po gripo vakcinos nuėjau į sporto salę, fiziškai nėra jėgų“.
Po visų vakcinų nereikėtų intensyviau sportuoti, nes mes, kad ir nepavojingu būdu, bet bandome imituoti infekciją. Aišku, ji gali neturėti didelės išraiškos, kad jaustume tokius požymius, kaip karščiavimą, bendrą negalavimą, bet, jeigu duosime organizmui dideles apkrovas, kai imuninė sistema intensyviai dirba, kad ir nepavojingu būdu imituojant infekciją, organizmo pajėgumai tuo metu gali būti silpnesni, kaip ir sergant. Juk, jeigu sirgtumėte gripu su labai neryškiais simptomais, greičiausiai neitumėte sportuoti. Po vakcinacijos reikėtų elgtis taip pat, ypač po COVID-19 vakcinos jaunesniems vyrams. Jiems pasiskiepijus nuo COVID-19 intensyvesnio fizinio aktyvumo patariama vengti bent kelias savaites, kad būtų galima sumažinti arba nepadidinti miokardito rizikos“, – įspėjo daktaras.
Neretai žmonės sako, kad, skiepijantis nuo gripo kelis metus iš eilės, susidaro apsauga nuo bet kurios šios infekcijos atmainos. Paklaustas, ar tame gali būti tiesos, daktaras M. Strioga atsakė: „Yra įvairių nuomonių, bet iš esmės taip. Kuo didesnį skaičių ekspozicijos turime skirtingiems gripo viruso variantams, tuo atminties imuninio atsako profilis yra platesnis įveikti to pobūdžio grėsmę.
Iš dalies tai būdavo aiškinama, kai atsirasdavo naujos agresyvios gripo viruso atmainos: paukščių gripas ar kiaulių gripas. Neretai naujoms atmainoms būdavo jautriausi vaikai, jaunimas ir vyresnio amžiaus žmonės. Vaikai dėl to, kad jie tiek vakcinacijų būdu, tiek ir natūraliai yra nepakankamai susidūrę su įvairiais gripo variantais, vyresni žmonės todėl, kad dėl amžiaus ir gretutinių ligų imunosistemos pajėgumai silpsta.
O populiacija tarp vaikų ir senjorų, atsiradus naujoms agresyvesnėms atmainoms, būdavo rečiau jų užkabinama. Vienas iš paaiškinimų būdavo toks, kad tam pasitarnaudavo gyvenimo eigoje tiek po natūralių infekcijų, tiek ir po vakcinacijos įgytas platesio profilio prieš gripo virusą ląstelinis atminties imuninis atsakas, kuris apsaugodavo nuo sunkių išeičių.
Su kiekviena sezonine vakcinacija mes imuninės sistemos kompetenciją kovoti prieš gripo virusą didiname, juolab, kad taikomos negyvos inaktyvuotos gripo vakcinos, kurios ne visada gali atitikti tuo metu cirkuliuojančius gripo variantus. Inaktyvuotos vakcinos, kurios plačiausiai taikomos, rudens sezonui pradedamos gaminti dar pavasarį. Kuo daugiau vakcinacijos būta tuo įvairiapusiškesnis yra imuninis atsakas, net jeigu vakcina nebus labai atitaikyta. Tiesiog imuninė sistema savo rezervo stalčiukuose galės pasiknaisioti ir rasti tuos minties komponentus, kad būtų galima apsaugoti nuo sunkiausių išeičių. Dėl to ir rekomenduojama nuo gripo skiepytis kasmet“.
Taigi, kam reikėtų pasiskiepyti nuo gripo, COVID-19 infekcijos ir pneumokoko? Daktaras M. Strioga sakė, kad prioritetinė grupė būtų asmenys, sulaukę 65 metų ir daugiau.
Nuo gripo jis rekomendavo pasiskiepyti ir nėščioms moterims bei vaikams iki 5 metų – jiems rizika susirgti sunkiu gripu didžiausia.
„Galima skiepyti vaikus jau nuo 6 mėnesių amžiaus. O gripas pavojingiausias vaikams iki 5 metų. Nuo pneumokoko, jeigu tėvai vykdo rekomendacijas, vaikai ir taip skiepijami“, – kalbėjo pašnekovas.
Nuo pneumokokinės infekcijos gydytojas rekomedavo pasiskiepyti visiems.
„Tai yra vadinama konjuguotoji polisacharidinė vakcina. Ji yra vienkartinė. Ja pasiskiepiję nuo dažniausiai cirkuoliuojančių bakterijos variantų, bent jau nuo sunkios ligos ir jos padarinių, įgijame apsaugą visam gyvenimui“, – sakė daktaras M. Strioga.
Pašnekovas pastebėjo, kad dabar pasiskiepyti nuo pneumokoko ypač aktualu, nes po pandemijos suvaržymų net ir paprastai nelabai pavojingi virusai labiau kovos dėl savo išlikimo ir bandys užkrėsti kuo daugiau žmonių. Be to, labiau siaučiant virusinėms ligoms žmonės gali tapti imlesni ir bakterinėms infekcijoms, kurių vienas dažniausių sukėlėjų yra pneumokokas.
„Galimybių sirgti kvėpavimo takų infekcijomis šiuo metu yra didesnė. Jeigu prikibs keli patogenai vienu metu, tai net ir sąlyginai sveikiems žmonėms ligos eiga gali būti sunkesnė. Kadangi tai yra saugios ir efektyvios vakcinos, ypač pneumokoko, dėl to rekomendacija teikiama jomis pasiskiepyti“, – paaiškino daktaras M. Strioga.
O ką daryti su antrąja sustiprinančiąja vakcinos nuo COVID-19 infekcijos doze? Kam ja reikėtų suskubi pasiskiepyti, o kas gali palaukti?
Pašnekovas siūlė atsižvelgti į tai, kada paskutinį kartą buvo persirgta COVID-19 infekcija ir/arba kada gauta paskutinė dozė, taip pat koks yra asmens amžius ir kiti rizikos veiksniai. Nuo to priklauso ir rekomendacijos, kada reikėtų gauti pirmąją ar antrąją sustiprinančiąją dozę.
„Bendrai populiacijai, jeigu žmonės yra sveiki, neturintys jokių gretutinių susirgimų, jaunesni nei 60 metų, kurie yra ir skiepyti ir persirgę, nuo persirgimo jiems siūloma vėl pasiskiepyti tik po 9 mėnesių.
Jeigu tai yra didelės rizikos grupės vyresnio amžiaus žmonės, turintys kelias gretutines ligas, ypač jeigu tos ligos yra sunkiai kontroliuojamos, net ir taikant gydymą, be to, jeigu jie yra neperesirgę, o pasiskiepiję tik trijomis dozėmis, ketvirtoji dozė rekomenduojama jau po 3 mėnesių“, – patarė daktaras M. Strioga.
