„Deja, bet kalbos problemos tėra vienas iš B. Willisą kamuojančios ligos simptomų, – sakė jie. – Nors ir skauda širdį, bet bent jau žinome tikslią diagnozę.“

Kas yra frontotemporalinė demencija?

Frontotemporalinė demencija yra laipsniškas smegenų ląstelių nykimas kaktinėje ir smilkininėje smegenų dalyse. Dėl minėtųjų dalių degeneracijos, suprastėja šių smegenų sričių funkcijos.

Kaktinė smegenų dalis yra tiesiai už akių ir kaktos, priešais smegenų žievę. Kartais ši smegenų sritis dar vadinama „asmenybės vieta“, nes ji yra atsakinga už mūsų asmenybę bei tokius dalykus kaip sprendimų priėmimas, kritinis mąstymas ir elgesio kontrolė.

Smilkininės dalys išsidėsčiusios netoli ausų. Jos yra daugiausia atsakingos už garsinės informacijos apdorojimą ir leidžia suvokti girdimus garsus bei kalbą.

Frontotemporalinę demenciją sukeliančių nervų pažeidimų priežastys vis dar nėra gerai ištirtos, o kol kas vienintelis žinomas rizikos veiksnys – tokia pačia liga sergantis ar sirgęs artimas giminaitis, nes manoma, kad nedidelė frontotemporalinės demencijos atvejų dalis yra paveldima. Visgi daugelis šia liga sergančių žmonių neturi ja sirgusių artimųjų.

Frontotemporalinė demencija kartais dar vadinama Picko liga – dr. Arnoldas Pickas ją pirmą kartą aprašė 1892-aisiais.

Kokie yra frontotemporalinės demencijos simptomai?

Frontotemporalinė demencija iš tikrųjų yra keletas sutrikimų, kuriems gali būti būdingi šiek tiek skirtingi simptomai, susiję su pažeistų smegenų sričių atliekamomis funkcijomis.

Demencija

Kadangi kaktinė smegenų sritis yra atsakinga už daugelį sudėtingų kognityvinių procesų, ligai progresuojant, pacientams gali būti sunku susikaupti, planuoti ir organizuoti savo gyvenimą.

Vienas iš šios ligos porūšių – elgsenos frontotemporalinė demencija. Ja sergančių pacientų draugai ir šeimos nariai neretai pastebi akivaizdžių pokyčių – žmogus pasidaro impulsyvesnis, mažiau empatiškas, pradeda elgtis taip, kaip nesielgdavo būdamas sveikas.

Kita frontotemporalinės demencijos forma daugiausia paveikia kalbinius įgūdžius. Ji dar vadinama pirmine progresuojančia afazija. Jos kamuojamiems žmonėms gali būti sunku aiškiai kalbėti ar suprasti, ką sako kiti. Laikui bėgant, gali pasidaryti sudėtinga atpažinti kasdienius daiktus ar prisiminti jų paskirtį.

Kartais, esant ar nesant elgesio ar kalbėjimo problemų, frontotemporaline demencija sergantiems žmonėms gali atsirasti judesio sutrikimų, būdingų Parkinsono ligai.

Kuo frontotemporalinė demencija skiriasi nuo kitų demencijos rūšių?

Lyginant su kitomis demencijos rūšimis, pavyzdžiui, Alzheimerio liga, frontotemporalinė demencija paprastai pasireiškia jaunesniems žmonėms. Dažniausiai ja suserga 40–60-ies metų amžiaus asmenys, bet nebūtinai. Jaunesniems nei 65-erių metų amžiaus žmonėms Alzheimerio liga diagnozuojama retai.

Nors esant pažengusiai frontotemporalinės demencijos formai neretai sutrinka atmintis, tai nėra laikoma šiam sutrikimui būdingu simptomu, kaip yra Alzheimerio ligos atveju. Be to, sergančiųjų Alzheimerio liga elgesys pasikeičia tik ligai progresuojant, tačiau frontotemporalinės demencijos atveju tai gali būti vienas pirmųjų pastebimų simptomų.

Ar frontotemporalinė demencija pagydoma?

Šiuo metu nėra jokių frontotemporalinės demencijos prevencijos ar gydymo būdų. Dažniausiai taikomos įvairios strategijos, siekiant padėti pacientams susidoroti su simptomais ir pagerinti jų gyvenimo kokybę. Pavyzdžiui: ergoterapija, kalbėjimo ir kalbos terapija, fizioterapija ir atsipalaidavimo pratimai. Frontotemporaline demencija sergantiems žmonėms gali išeiti į naudą kasdienių veiksmų ir darbų planavimas. Į tokius asmenis orientuotos socialinės programos ir paramos grupės irgi gali būti labai naudingos.

Taip pat svarbu, kad frontotemporaline demencija sergančiais asmenimis besirūpinantys žmonės nepamirštų, jog neracionalus ar nederamas elgesys yra ligos simptomas.

Deja, ligai prasidėjus, jos progresavimo sustabdyti neįmanoma, todėl paciento simptomai laikui bėgant vis blogės. Žinoma, kiekvienas atvejis yra individualus. Remiantis Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) įsikūrusio Nacionalinio senėjimo instituto duomenimis, diagnozavus frontotemporalinę demenciją, pacientas paprastai išgyvena 6–8 metus.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją