Vis dėlto, kuomet T. Čepelevskis sužinojo liūdną žinią apie savo inkstų ligą, lengva nebuvo. „Nesu iš tų žmonių, kurie pasiduoda. Nuo vaikystės sergu cukralige, tad jau buvau užsigrūdinęs ir susitaikęs su ligų negandomis. Net sirgdamas cukralige intensyviai sportavau. Vis dėlto žinia apie inkstų nepakankamumą nukrito lyg perkūnas iš giedro dangaus, nes jokių ligos simptomų nejaučiau”, – pasakojo vyras.
Nustačius inkstų nepakankamumą, kurį indikavo itin aukštas kreatinino kiekis kraujyje, iš karto prasidėjo metus trukę kontroliai patikrinimai. Tomui kiekvieną mėnesį reikėjo eiti pas gydytoją atlikti tyrimų. „Buvo akylai stebima mano būklė, mat sergant tokia liga streikuoti ima absoliučiai visa vadinamoji organizmo Mendelejavo lentelė”, – sakė jis.
Lyg baisiame sapne: paniką kėlė neveiksnios kojos
Praėjus metams nuo diagnozės, kuri veikiausiai buvo cukraligės pasekmė, T. Čepelevskis pradėjo jaustis labai blogai. Užpuolė uždegimas, kuris perėjo į kraujo užkrėtimą. Tai visiškai nualino pašnekovo inkstus. „Visą laiką jaučiausi kaip baisiame sapne, kai nori nuo kažko pabėgti, bet negali bėgti. Tai buvo realybė, nes kojos tapo beveik neveiksnios. Negana to, dėl padidėjusio fosforo negalėjau miegoti naktimis, nuolat pykindavo”, – košmaru virtusius metus prisiminė pašnekovas.
Medikai įvertino vis blogėjančią paciento būklę: pasiūlyta kuo skubiau taikyti dializę – pakaitinę inkstų terapiją. Vis dėlto Tomui šis agresyvus gydymo būdas pasirodė netinkamas. Pašnekovas tikino, kad metodas, kuomet fistulėmis suformuojama jungtis tarp arterijos ir venos, o žmogus kas antrą dieną prijungiamas prie dirbtinio inksto taip valant kraują, yra labai prieštaringas.
Pasirinktas kiek priimtinesnis gydymas – peritoninė dializė. Kraują valant tokiu būdu mažiau pažeidžiami kiti vidaus organai, tad metodas laikomas kiek mažiau kenksmingu. „Trumpai tariant, į pilvą buvo įvestas kateteris, per kurį kiekvieną naktį turėdavau leisti specialų skystį. Jis iš kraujo šalindavo toksines medžiagas. Taip atkentėjęs kiekvieną naktį, ryte eidavau į darbą”, – pasakojo T. Čepelevskis.
Antrojo gimtadienio teko laukti ilgai
Tuo pat metu, kai Tomui buvo vykdoma peritoninė dializė, medikų nurodymu jis buvo įtrauktas į donoro eilę. Vis dėlto nebuvo atmesta galimybė, kad donore gali tapti ir sergančio vyro mama. Nepaisant to, neramumą kelė nesutampanti kraujo grupė. Tai reiškė ir tai, kad transplantacija bus sudėtingesnė. Prasidėjo ilgai trukęs pasiruošimas, vadinamoji imunosorbcija: buvo imamas kraujas ir filtruojamas per atitinkamą aparatą, naikinant Tomo antikūnius, kad jie neatmestų mamos kraujo grupės.
„Savo antruoju gimtadieniu galiu laikyti 2013-ųjų liepos 18 dieną. Operacija truko apie 8 valandas, prie mūsų su mama budėjo dvi medikų brigados. Sunku patikėti, kad šiuolaikinė medicina gali daryti tokius stebuklus. Kai atsibudau reanimacijoje jau buvo aišku, kad inkstas priimtas ir transplantacija pavyko. Po savaitės jau buvau išrašytas, o dar po trijų dienų išėjau į darbą”, – prisiminė Tomas.
Už tokias sudėtingas operacijas lietuviai nemoka
Iš naujo gyventi pradėjusio vilniečio teigimu, tokia sunki operacija, kuri buvo atlikta jam, kainuoja velniškus pinigus. Susirgus inkstų nepakankamumu ir neturint privalomojo sveikatos draugimo (PSD) dažnas tiesiog gautų mirties nuosprendį dėl nepakankamų asmeninių lėšų gydymui.
VLK Kainų skyriaus vedėjos Violetos Kutraitės teigimu, PSD neapdraustiems žmonėms nemokamai teikiama tik būtinoji medicinos pagalba. Tokiu atveju tektų mokėti už kiekvieną medicinos paslaugą. Itin brangiai kainuotų daugelis chirurginių operacijų, taip pat onkologinių ir kitų lėtinių ligų gydymas.
„Pavyzdžiui, jei PSD nedraustam žmogui būtų reikalinga inkstų transplantacija, susimokėti reikėtų apie 33 tūkst. eurų”, – sakė V. Kutraitė.
Itin daug kainuoja ir kitos sudėtingos operacijos. Jei būtų reikalingas chirurginis smegenų insulto gydymas – jis gali kainuoti vidutiniškai nuo 1436 iki 7843 eurų, o jei prireiktų miokardo infarkto chirurginio gydymo, tai gali atsieiti nuo 997 iki 4460 eurų. Tiek žmogus turėtų mokėti iš savo kišenės.
Anot VLK Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro skyriaus vedėjos Natalijos Jelenskienės, žmonės kartais nesuvokia draustumo svarbos. „Apskaičiavę, kokios yra gydymo išlaidos ir kiek išleidžiama PSD įmokoms, pastebėtume nemažą skirtumą. PSD įmokas savarankiškai mokantis žmogus, dažnai gauna žymiai brangesnes paslaugas, nei yra įmokėjęs įmokų. Tuo tarpu nedraustam žmogui išlaidos gydymo įstaigoje gali siekti ne vieną tūkstantį eurų", – teigė N. Jelenskienė.
Draustumo svarbą pabrėžia ir inkstų transplantaciją išgyvenęs T. Čepelevskis. Jo teigimu, niekada negali žinoti, kokia rimta liga tave užpuls. Geriau savo sveikata pasirūpinti iš anksto ir nevengti mokesčių, kurie vėliau išgelbėja gyvybę.
Pasitikrink savo žinias:
