„Kiekvienais metais šios dienos minėjimo proga yra akcentuojami skirtingi virškinimo sistemos sveikatos aspektai. Šiais metais pagrindinis dėmesys skirtas sveikatai palankios mitybos svarbai nuo pat naujagimystės. Skatinama išlaikyti sveiką virškinimo sistemą nuo pirmų gyvenimo dienų iki gilios senatvės, sutelkiant dėmesį į pakankamą baltymų, skaidulų suvartojimą, saldžių maisto produktų ir gėrimų vartojimo ribojimą“, – sako Lietuvos gastroenterologų draugijos prezidentė doc. dr. Goda Sadauskaitė.

Goda Sadauskaitė

VUL Santaros klinikų Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centro vadovė doc. Edita Kazėnaitė pabrėžia, jog virškinimo sistema nuo gimimo tarnauja žmogaus organizmui tiekiant maistines medžiagas, skatina imunines reakcijas, veikia kaip gyvenamosios mikrobiotos buveinė ir kaip „antrosios smegenys“. Per taip vadinamą „smegenų ir virškinimo sistemos ašį“ reguliuoja gyvybiškai svarbias organizmo funkcijas.

„Virškinimo sistemos ir mitybos poreikiai keičiasi nuo naujagimio amžiaus per kūdikystę, vaikystę ir brandą. Sveikatai palanki mityba skatina optimalias organų funkcijas ir sveikos žarnyno mikrobiotos susiformavimą. Supratę virškinimo sistemos normalias funkcijas ir sveikos mitybos principus, galėsime įvertinti, kada jau reikėtų kreiptis į gastroenterologą dėl atsiradusių negalavimų“.

Santaros klinikų specialistai ir Lietuvos gatsroenterologų draugija atkreipia dėmesį, kad virškinimo sistemos ligos ir vėžys kelia didžiulę viešosios sveikatos ir ekonominę naštą Europoje. Dėl šių ligų vystosi reikšminga negalia, būna ankstyvas mirštamumas, patiriamos didžiulės sveikatos sistemos išlaidas ir produktyvumo nuostoliai.

Pagrindiniai virškinimo sistemos ligų rizikos veiksniai: alkoholio vartojimas, rūkymas, nutukimas. Pavyzdžiui, pagrindiniai veiksniai, lemiantys lėtinių kepenų ligų progresavimą iki kepenų cirozės yra alkoholio vartojimas, lėtinis virusinis hepatitas C, hepatitas B, nealkoholinė suriebėjusių kepenų liga.

„Alkoholio vartojimas didėja. Su tuo siejamas per pastaruosius 20 metų 4 proc. padidėjęs alkoholio nulemtų lėtinių kepenų ligų atvejų skaičius, 14 proc. alkoholio nulemtų lėtinių kepenų ligų mirčių skaičius, 16 proc. didesnis alkoholio nulemtų lėtinių kepenų ligų paplitimo dažnis. Lėtinio hepatito C situacija Lietuvoje palaipsniui gerėja dėl 2022 m. įdiegtos visuotinės antikūnų prieš C hepatito virusą patikros bei dėl efektyvaus lėtinio virusinio C hepatito gydymo tiesiogiai prieš virusą veikiančias vaistais.

O susirgimų skaičius lėtiniu B hepatitu mažėja dėl visuotinos kūdikių vakcinacijos prieš šią ligą. Kalbant apie nealkoholinę suriebėjusių kepenų ligą, tenka apgailestauti, jog nuo 2000 iki 2019 m. ši liga dažnėja. Naujų atvejų skaičius padidėjo 21 proc. Su liga susijusių mirčių skaičius išaugo 35 proc„ ligos paplitimas padidėjo 37 proc. Deja, ši liga diagnozuojama vis jaunesniame amžiuje,“ – faktus dėsto Lietuvos gastroenterologų draugijos valdybos narys prof. Juozas Kupčinskas.

Prof. dr. Juozas Kupčinskas

Dar viena labai svarbi sąsaja – tarp virškinimo sistemos ligų ir vėžio. Virškinimo sistemos navikinės ligos Europoje sudaro 1/3 visų navikų atvejų mirties priežasčių.

„Labiausiai paplitę yra kolorektalinis, skrandžio, kasos, stemplės ir kepenų navikai. Europoje nuo 2000 m. iki 2019 m. stebimas virškinimo sistemos navikų atvejų padažnėjimas 26 proc.

Proporciškai didžiausias mirštamumas dėl virškinimo trakto navikų yra dėl storosios žarnos vėžio. Pastebimos navikinių ligų išsivystymo jaunesniame amžiuje, t.y. tarp 25 m. ir 39 m., tendencijos. Svarbiausi storosios žarnos vėžio dažnėjimo veiksniai yra rūkymas, alkoholio vartojimas ir per didelis kūno masės indeksas.

Antroje vietoje pagal mirštamumą dėl virškinimo sistemos navikų yra kasos vėžys. Viena iš kasos vėžio pavėluotos diagnostikos priežasčių yra diagnostiniai sunkumai ankstyvoje kasos vėžio stadijoje. Trečioje vietoje pagal mirštamumą yra skrandžio vėžys. Svarbiausia skrandžio vėžio atsiradimo priežastimi nurodoma Helicobacter Pylori infekcija. Labiausiai nuo 2000 m. iš virškinimo sistemos navikų procentiškai didėjo kepenų vėžio ir mirčių dėl jų atvejų. Be to, daugėja stemplės vėžio atvejų.

Stemplės vėžio dažnėjimas sietinas su didėjančiu gastroezofaginio refliukso ligos dažniu ir nutukimu. Rizikos veiksniai , susiję su virškinimo sistemos ligomis ir vėžiu, yra rūkymas, alkoholio vartojimas, prasta mityba, fizinis neveiklumas, nutukimas ir kontaktas su aplinkos toksinais,“ – pasakoja doc. Edita Kazėnaitė.

Edita Kazėnaitė

Didėjantis sergamumas virškinimo sistemos ligomis yra ne tik didžiulis iššūkis žmogui, jo artimiesiems bei ligas gydantiems medikams. Tai taip pat didžiulis iššūkis ekonomikai. Yra paskaičiuota, jog sumažinus Lietuvoje mirštamumą dėl virškinimo sistemos ligų bent 25 proc., ša;is sutaupytų 52,59 mln. Eurų, t.y. 0,11 proc. BVP.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją
Pažymėti
Dalintis
Nuomonės