Teisė į saugų vandenį
Vanduo yra sudėtingas, nes jis susijęs su beveik viskuo pasaulyje ir tiesiogiai su žmogumi. „Vanduo yra žmogaus egzistencijos ir planetos darnos sąlyga“, – tvirtina dr. Vaida Batulevičienė, Kauno kolegijos Medicinos fakulteto dėstytoja. Ji, remdamasi Jungtinių Tautų (JT) organizacijos nuostatomis, teigia, kad vienas iš organizacijos tikslų yra užtikrinti visiems prieinamą saugų vandenį bei darnų jo sanitarijos valdymą, rašoma pranešime spaudai.
„Saugus vanduo yra vanduo, kuris yra laisvai prieinamas patalpose ir yra be jokio užteršimo. Žmogus turi teisę gauti būtent tokį vandenį“, – nurodė Kauno kolegijos dėstytoja pažymėdama, kad vis dar susiduriama su šios teisės pažeidimais. Nors Lietuvoje tiesiogiai nejaučiame vandens stygiaus, pasaulyje vis dar susiduriama su saugaus vandens problema.
„Šiandien milijardai žmonių vis dar gyvena be saugaus vandens. Stebėtina, kad daugiau nei septyni šimtai vaikų, jaunesnių nei penkeri metai, kiekvieną dieną miršta nuo viduriavimo, kurį sukėlė nesaugaus vandens vartojimas ir prastos sanitarijos sąlygos“, – vieną iš daugelio JT išskirtų faktų apie vandens problemą pasaulyje įvardija specialistė.
Lietuviai geria kokybišką vandenį
Rodos, Lietuva yra toliau nuo vandens neprieinamumo problemų – kaip pažymi Gintautė Gelumbauskienė, Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) Cheminių tyrimų poskyrio vedėja, Lietuvos padėtis privilegijuota: geriame tik vandentiekio teikiamą požeminį vandenį ir praktiškai visur jį galime gerti tiesiog iš čiaupo.
Gilinantis į vandens savybes matyti, kad natūraliomis sąlygomis vanduo nėra chemiškai grynas – paviršinis ar požeminis vanduo yra daugiakomponentis mineralinių druskų tirpalas. Tiesa, kaip pastebi G. Gelumbauskienė, nemažai žmonių, patikėję reklamomis ir norėdami pagerinti savo vandenį, naudoja filtrus, kurie išvalo ne tik kenksmingas, bet ir gerąsias vandens medžiagas. „Vandens filtrai yra naudingi, kai jie naudojami pagal paskirtį. Būna selektyvių filtrų, kurie padeda iš vandens pašalinti konkretų teršalą, ir universalių filtrų, kurie teoriškai turėtų pašalinti visas blogybes, bet praktiškai tai padaryti neretai pasirodo per sudėtinga. Pastebima, kad naudojant filtrus vandenyje sumažėja žmogaus organizmui reikalingų medžiagų – išvalomas kalcis, magnis“, – pasidomėti filtrais ir jų funkcijomis skatina NVSPL atstovė.
Atsakingas vartotojas turėtų domėtis skirtingų geriamojo vandens šaltinių, iš kurių gauna vandenį, kokybe. G. Gelumbauskienė nurodo, kad šulinių vanduo turėtų būti tikrinamas kas pusę metų, o prieš vykstant vandens semtis iš versmių pasidomėti, ar konkrečioje vietoje tikrai galima gauti kokybiško vandens, nes netinkamai apsaugotas vandens šaltinis gali būti užterštas.
Vandens savybės gali lemti ir verslo sėkmę
Tam tikros vandens savybės ir rodikliai svarbūs ne tik žmogui. Žinojimas apie vandenį gali lemti sėkmingesnį verslo, tiesiogiai susijusio su vandens naudojimo norimam produktui parduoti, plėtojimą. Kauno kolegijos Aplinkos inžinerijos katedros vedėjos dr. Inos Živatkauskienės ir jos studentės atliktas tyrimas Šilavoto selekciniame žuvų veisimo ūkyje parodė, kad žuvis veisiantys ir auginantys ūkininkai turėtų plačiau pasidomėti vandens fizikiniais rodikliais. „Atlikus deguonies kiekio ir vandens temperatūros tyrimus išsiaiškinta, kad vandens fizikiniai rodikliai lemia karpių ikrų brandos greitį. Verslui bendradarbiaujant su mokslo įstaigomis ir kartu atliekant tyrimus galima prisidėti prie efektyvesnio ūkio valdymo“, – teigia dr. I. Živatkauskienė.
Kauno kolegijos dėstytoja pabrėžia, kad žinios apie vandenį yra svarbios ugdant aplinkosauginį sąmoningumą, taip siekiant suvokti jo įtaką sveikatai, reikšmę aplinkai. „Nuo atsakingo vandens naudojimo tiek iš žmonių, tiek iš verslo pusės priklauso įvairiapusė žmonių gerovė ir planetos ateitis. Gyvename ribotų išteklių planetoje, todėl jos išsaugojimas ateities kartoms yra mūsų visų atsakomybė. Gamtos resursus reikia naudoti taupiai ir atsakingai“, – rūpintis vandeniu šiandien ir pradedant nuo savęs skatina dr. I. Živatkauskienė.
