Ekosistema organizmo viduje

Žarnyno mikrobiota – tarsi atskira ekosistema organizmo viduje, sudaryta iš trilijonų mikroorganizmų – bakterijų, virusų, grybelių. Mikrobiota tęsiasi per visą virškinamąjį traktą – nuo burnos, per stemplę, skrandį, žarnyną iki pat išangės.

Šio mikroskopinio pasaulio gyventojai mikroorganizmai įvairiais būdais sąveikauja vieni su kitais, padeda išlaikyti sveiką žarnyno gleivinę ir reguliuoja imuninę sistemą.

Mikrobiota taip pat atlieka svarbų vaidmenį skaidant suvalgytą maistą, iš kurio organizmas gamina įvairias chemines medžiagas, be kurių neįmanomas tinkamas funkcionavimas. Šios cheminės medžiagos – baltymai, riebalų rūgštys, hormonai ir vitaminai, kurie reikalingi, pavyzdžiui, kraujo krešėjimui, kaulų, nervų ir smegenų sveikatai, ir daugeliui kitų funkcijų.

Žarnynas

Kaip žarnyno sutrikimai kenkia širdžiai?

Mokslininkai gana seniai pastebėjo žarnyno ir širdies sąsają. Viena vertus, dar nėra iki galo aišku, kaip tiksliai žarnyno mikrobiota ir jos gaminamos cheminės medžiagos neigiamai veikia širdies sveikatą, kita vertus, pastarųjų kelerių metų laboratoriniai tyrimai parodė – žarnyno mikrobiotos pokyčiai yra tiesiogiai susiję su didesne rizika susirgti širdies ir kraujotakos sistemos ligomis ir mirti nuo jų.

Tam tikrų mikrobiotos bakterijų kiekio pokyčiai siejami su:

  • aukštu kraujospūdžiu,

  • žemesniu vadinamojo gerojo cholesterolio lygiu,

  • širdies ligomis,

  • širdies smūgiu ir insultu.

Mokslininkai kelia vieną hipotezę – kad sutrikus žarnyno bakterijų pusiausvyrai, skaidant maisto produktus pagaminama daugiau šalutinių produktų, kurie didina cholesterolio kiekį ir kenkia kraujagyslėms.

Žarnyne susidarančių cheminių medžiagų poveikis širdžiai

Mokslininkai yra tyrinėję žarnyne susidarančių cheminių medžiagų poveikį širdžiai.

Viena iš tokių cheminių medžiagų – trimetilamino N oksidas (TMAO). Remiantis laboratoriniais tyrimais, ši medžiaga siejama su širdies nepakankamumu sergančių žmonių būklės pablogėjimu.

Mokslininkai mano, kad didelis TMAO kiekis kraujyje gali sukelti kraujagyslių gleivinės uždegimą, o dėl to padidėja kraujospūdis. Taip pat tiriamas TMAO įtaka padidėjusiam cholesterolio kiekiui.

Širdis

Šie laboratoriniai tyrimai leido mokslininkams suprasti, kaip žarnyno mikrobiota ir cheminės medžiagos, kurias ji padeda sukurti, veikia širdies sveikatą, tačiau norint tai suprasti detaliau, reikia daugiau tyrimų su žmonėmis.

Kas naudinga žarnynui – sveika ir širdžiai

Mokslininkams teks atlikti ne vieną tyrimą, kad galėtų išsamiau paaiškinti, kaip žarnyno veiklos sutrikimai kenkia širdžiai, šiaip ar taip, jau žinoma – kas naudinga žarnynui, neabejotinai sveika ir širdžiai. Pavyzdžiui, mikroorganizmams patinka skaidulos – savaime suprantama, be skaidulų žarnynas neveiks visu pajėgumu.

Žurnale „British Medical Journal“ publikuotų tyrimų duomenys rodo – kuo daugiau skaidulų valgote, tuo mažesnė vainikinių širdies arterijų ligos ir kitų širdies bei kraujotakos sistemos ligų rizika. Mokslininkai manymu, kad taip yra todėl, kad skaidulinės medžiagos mažina į kraują patenkančio vadinamojo blogojo cholesterolio kiekį ir skatina jo šalinimą iš organizmo.

Moksliškai pagrįsta, kad polifenoliai – augaluose esantys antioksidantai ir kitos cheminės medžiagos garantuoja geresnę širdies ir kraujotakos sistemos sveikata. Būtent dėl to rekomenduojama per dieną suvalgyti penkias porcijas vaisių ir daržovių, o Viduržemio jūros regiono dieta laikoma išskirtinai naudinga, nes jos baziniai produktai – pirmojo spaudimo alyvuogių aliejus, riešutai, sėklos, pupelės ir ankštiniai augalai, kuriuose gausu polifenolių.

Svarbu įsidėmėti vieną faktą – žmogaus ląstelės nepajėgios įsisavinti 90 proc. polifenolių. Prieš įsisavinant polifenolius pirmiausiai fermentuoja žarnyne esantys mikroorganizmai. Yra tūkstančiai skirtingų augalinių polifenolių, taigi jiems fermentuoti taip pat reikia įvairių mikroorganizmų.

Todėl vertėtų įtraukti į mitybą raugintų maisto produktų – natūralaus jogurto, kefyro, raugintų daržovių: šiuose produktuose gausu prebiotikų – žarnyno mikroorganizmų maisto. Teigiama, kad šios bakterijos padeda atkurti natūralią žarnyno mikrobiotos pusiausvyrą, todėl organizmas gali įsisavinti daugiau polifenolių, o tai savo ruožtu naudinga širdžiai.

ndrė Aleknavičienė

Ką valgo ir ko niekada nepirktų mitybos srities ekspertai?

„Yra maisto, kurio aš tiesiog nevartoju, nes tam tikros produktų grupės aiškiai susietos su nepageidaujamais šalutiniais poveikiais sveikatai“, – teigė biochemijos mokslų daktarė Indrė Aleknavičienė. Neseniai „Delfi“ publikavo straipsnį apie tai, ką, saugodama žarnyno mikrobiotą ir viso organizmo sveikatą, perka parduotuvėje mokslininkė, o kokio maisto vengia.

Perteklinis mėsos vartojimas, mokslų daktarės teigimu, neigiamai veikia žarnyno mikrobiotą, o bakterijos žarnyne yra labai svarbus sveikatos faktorius, kuris reguliuoja beveik visas organizmo sistemas, smegenis, kraujotaką, kepenis.

„Buvo nustatytos aiškios sąsajos, kad perteklinis raudonos mėsos vartojimas skatina bakterijas žarnyne gaminti kancerogenines medžiagas, kurios gali paskatinti vėžinių darinių susidarymą ir smarkiai paveikti kraujagysles, sukelti lėtinį uždegiminį procesą“, – sakė ji.

Parduotuvėje pusę mokslininkės krepšelio užpildo įvairių spalvų daržovės, taip pat ir grybai, vėliau papildo vaisiai.

Kartą per savaitę su šeima I. Aleknavičienė gamina maistą iš raudonos mėsos, jautienos, ją perka iš ūkininkų, o dažniau renkasi baltą mėsą, kelis kartus per savaitę žuvį, nes ji „irgi labai svarbi organizmui“.

Biochemijos mokslų daktarė minėjo niekada neperkanti „sūrelių ir jogurto su uogiene ar skoniais, nes ten daugybė ingredientų, kurie nėra naudingi sveikatai“.

Norintys perskaityti visą „Delfi“ publikuotą straipsnį jį ras čia.

Straipsnis parengtas remiantis šiais šaltiniais:

www.bhf.org.uk,

www.hopkinsmedicine.org,

www.clevelandclinic.org.

Šis tekstas – iš „Delfi“ straipsnių ciklo „Sveika mityba ir žarnyno sveikata“, kuriame aptariama įvairių produktų maistinė vertė ir nauda sveikatai įvairiais aspektais, taip pat maisto įtaka žarnyno sveikatai. Daugiau šio ciklo tekstų rasite paspaudę čia.