Atmintis – vienas svarbiausių žmogaus veiksnių, leidžiančių dirbti, bendrauti ar atlikti paprastus dienos darbus lengvai ir be diskomforto. Kartais net nesusimąstome, ką galime prarasti suprastėjus atminčiai, kol tai neatsitinka.
Sveikatos ir sveikos gyvensenos laidos „Sveikas rytojus“ rubrikoje „Sveikas gyvenimas“ buvo diskutuojama apie atminties reikšmę žmogaus gyvenime, dėl kokių priežasčių ji suprastėja bei kokių priemonių reikia imtis, norint Alzheimerio ligą atitolinti arba ją pristabdyti, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Neurologas med. m. dr. J. Fišas, neseniai išleidęs knygą „Aštrus protas sveikame kūne“, laidoje teigė, jog Alzhaimerio liga nėra nuosprendis.
„Labai svarbu suprasti, kad Alzheimerio liga nėra nuosprendis. Visų pirma, mes galime šią ligą preventyviai paveikti, ją nutolinti arba padaryti taip, kad ji būtų ne tokia sunki. Susirgus galime padaryti taip, kad ligos simptomai būtų labai mažučiai“, – kalbėjo gydytojas J. Fišas.
Kaip specialistas teigė, sulaukus senyvo amžiaus šia liga suserga net 30–40 % žmonių. Tačiau išskirtiniai ligos atvejai gali pasireikšti ir jaunesniame amžiuje, todėl esant pirmiems ligos simptomams, labai svarbu laiku atlikti išsamius medicininius tyrimus.
Patyręs specialistas nori atkreipti dėmesį, kad demencijos išsivystymas nėra susijęs vien su amžiumi. Jeigu vyresnio amžiaus žmogus neserga jokia konkrečia neurodegeneracine liga, jam šis sutrikimas ir nesivystys. Be to, yra labai svarbių faktorių, galinčių padėti ligos išvengti arba ją stabdyti.
„Susirgimo faktoriai susideda iš 2 dalių: genetinės predispozicijos, t.y., kai tai jau tampa nuosprendžiu, o kitas faktorius – gyvenimo būdas, elgsena, gyvenimo aplinka, kuri skatina šios ligos atsiradimą. Tačiau norėčiau pridėti, kad net jeigu yra genetinė predispozicija, tai mes manome, kad labai griežtai kontroliuojant savo elgseną, mitybą, fizinį aktyvumą, psichoemocinę būklę, galima tą demenciją ar Alzheimerio ligą atitolinti arba jos visai išvengti“, – mintimis dalinosi patyręs specialistas.
Gydytojas J. Fišas laidoje minėjo, kad žmogaus atmintis yra tiesiogiai susijusi su smegenų plastiškumu. Todėl norint išvengti atminties suprastėjimo, labai svarbu vyresniame amžiuje imtis veiklų, kurios skatintų neuroplastiškumą.
„Kasmet pas mus smegenyse neuronų pamažėja 1 %. Todėl labai svarbu, kad tarp kitų neuronų atsirastų ryšiai, tuomet jie būna atgaivinti. Mūsų elgsena, gyvenimo būdas yra labai svarbus sustabdant neuronų irimo procesą. Tam visu pirma, aišku, padeda fizinis aktyvumas. Tačiau jis turėtų būti neperdėtas, nekelti streso ir nenualinti organizmo“, – patarimais dalinosi gydytojas.
Kalbant apie fizinio aktyvumo naudą, gydytojas pabrėžia, kad labai svarbu, jog fizinė veikla ne tik stiprintų kūną, bet ir suteiktų teigiamų emocijų.
„Aišku, fizinio aktyvumo formų yra labai daug. Svarbu pasirinkti tinkamą – melodingą, ritmingą, linksmą, su teigiamomis emocijomis. Tinka šokiai, pilatesas, bėgiojimas gamtoje, vaikščiojimas – tai yra vienas iš kertinių dalykų ir įrodymais pagrįsta medicina“, – patarimais dalinosi gydytojas.
Kaip vieną iš būdų išsaugoti gerą smegenų sveikatą, gydytojas įvardina ne tik fizinį, bet ir protinį aktyvumą bei bendravimą su mylimais žmonėmis.
„Alzheimerio ligos ir demencijų prevencijai būtinas protinis aktyvumas. Jam palaikyti puikiai tinka šachmatai, bridžas, kompiuteriniai žaidimai, knygos, parodos, ekskursijos, kelionės, ir, žinoma, labai svarbu yra bendravimas. Buvo pastebėta, kad tie, kas turi daug draugų ar tie, kas turi mylimus žmones, šia liga serga žymiai lengviau“, – laidoje kalbėjo J. Fišas.
Šiandien Alzheimerio ligos prevencija užsiima ne tik gydytojai. Kuriasi bendruomenės, studijos, skatinančios prisijungti prie aktyvios fizinės veiklos bei gero emocinio balanso palaikymo.
Viena iš tokių veiklų – linijiniai šokiai, kurių veiklą vykdo Lietuvos linijinių šokių federacijos prezidentė Neringa Kirklienė. Kaip moteris teigia, būtent tokio tipo šokiai geriausiai pasitarnauja demencijos prevencijai ir atminties stiprinimui.
„Šokiai labai daug prisideda prie prevencijos demencijai ir Alzheimerio ligai. Linijinių šokių išskirtinis bruožas yra tas, kad turi įsiminti daug judesių sekų. Turi ne tik šokti, bet ir mąstyti į priekį. Smegenys turi galvoti, kokį žingsnį turi sušokti, į kokią pusę turi pasisukti, o jeigu dar pridedam rankų judesių, tai dar ir pagalvoti, kada bei kokiu momentu iškelti tą ranką“ , – linijinių šokių privalumais dalinosi N. Kirklienė.
Kaip federacijos prezidentė teigė, šie šokiai suteikia ne tik gerą emociją, gerina atmintį, bet ir prisideda prie nemenko darbotvarkės užimtumo bei suteikia naujų patirčių.
„Pas mus skamba puiki muzika, puikus kolektyvas. Turime nemažai išvykų, festivalių. Per metus turime išmokti apie penkiolika įvairių žanrų šokių“, – veiklos kasdienybe dalinosi N. Kirklienė.
Apie prevencinius ligos privalumus geriausiai kalba studijoje šokančių žmonių patirtys. Kaip teigia viena iš kolektyvo narių Liudvika, paskatinti pradėti rūpintis savimi ir saugoti atmintį pastūmėjo mamos Alzheimerio ligos situacija, kuomet ji tapo sunkiai kontroliuojama.
„Mamai reikėjo labai daug pagalbos. Aš negalėjau jos palikti vienos. Tik pasakydavau, kad kažką reikia daryti ar nedaryti ir ji tuoj pat pamiršdavo. Todėl dabar aš pati stengiuosi ir visiems patariu: laikykitės sveiko gyvenimo būdo, nes ši liga labai yra didelė našta vaikams. Aš noriu, kad mano vaikams nebūtų tos naštos dėl manęs“, – asmenine patirtimi dalinosi Liudvika.
Laida rodoma sekmadieniais 12 val. per TV8.
