2015 m. atlikto tyrimo duomenimis, toks neatitikimas dažnai atsiranda dėl padidėjusios miego inercijos – cirkadinio proceso, kuris reguliuoja atmintį, nuotaiką, reakcijos laiką ir budrumą pabudus. Kai kurie žmonės, išjungę pirmąjį žadintuvo signalą, jaučia silpnumą ir negebėjimą atlikti savo funkcijas. Miego inercijos poveikis paprastai išnyksta po 15–60 minučių, tačiau gali užsitęsti ir iki kelių valandų, rašo edition.cnn.com.
Dėl miego inercijos sutrinka sudėtingesni kognityviniai įgūdžiai, pavyzdžiui, vertinamasis mąstymas, sprendimų priėmimas, kūrybiškumas ir taisyklių paisymas, ir kuo daugiau miego trūksta, tuo šie įgūdžiai būna prastesni.
Tačiau net jei jums nereikia gelbėti gyvybių ar visą naktį vairuoti sunkvežimį, valandų valandomis trunkanti miego inercija gali turėti įtakos jūsų gyvenimo kokybei.
Jei norite tai išspręsti, pirmiausia įvertinkite savo miegą, atsakydami į du klausimus, sako Pietų Kalifornijos universiteto Kecko medicinos fakulteto pulmunologijos ir miego specialistas, profesorius Rajas Dasgupta. „Jei jūsų miego trukmė yra pakankama, kitas klausimas, ar gera yra mano miego kokybė?“ – teigė jis.
R. Dasgupta siūlo apsilankyti pas miego specialistą, kuris gali patikrinti, ar neturite pirminių miego sutrikimų ar kitų ligų, galinčių trikdyti jūsų miegą. Tačiau gali būti ir kitų, lengviau kontroliuojamų veiksnių, kurie gali trukdyti atsistatymo ir atsigavimo procesams, turintiems vykti miego metu, pavyzdžiui, atminties konsolidacijai, hormonų ir emocinei reguliacijai ar informacijos apdorojimui.
1. Nuovargis
„Yra daug nuovargį sukeliančių ligų, tačiau dėl jų žmonės nebūtinai jaučiasi taip, tarsi norėtų kristi miegoti“, – sakė Kalifornijos universiteto Los Andžele Davido Geffeno medicinos fakulteto profesorė ir Amerikos miego medicinos akademijos prezidentė Jennifer Martin.
Tai gali būti lėtinis skausmas, medžiagų apykaitos ar skydliaukės sutrikimai, anemija ir lėtinė obstrukcinė plaučių liga.
Jei jaučiate nepaaiškinamą nuovargį, „svarbiu pirmuoju žingsniu turėtų tapti vizitas pas šeimos gydytoją“, – sakė J. Martin.
Be to, Nacionalinis miego fondas nurodo, kad sveiki suaugę žmonės turėtų miegoti nuo septynių iki devynių valandų per parą. Taigi, tam, kad jaustumėtės energingi, jums gali prireikti ir daugiau nei aštuonių valandų miego. Galite pabandyti gultis valanda anksčiau arba keltis valanda vėliau nei įprastai ir pažiūrėti, ar tai ką nors keičia, sakė Vašingtono universiteto vadybos profesorius Christopheris Barnesas, tyrinėjantis miego ir darbo ryšį.
2. Sėdimas gyvenimo būdas
Jei jūsų gyvenimo būdas yra nejudrus, jūsų organizmas gali priprasti, kad jam reikia eikvoti nedaug energijos, todėl bandydami atlikti pagrindinius kasdienius darbus, galite jaustis labiau pavargę nei turėtumėte, pažymi J. Martin.
Pasaulio sveikatos organizacija suaugusiems žmonėms rekomenduoja per savaitę bent 150 minučių (2,5 valandos) užsiimti vidutinio intensyvumo ar intensyvia fizine veikla, o nėščiosioms – bent 150 minučių per savaitę atlikti stiprinamuosius pratimus ar užsiimti vidutinio intensyvumo aerobika.
3. Nerimas ir depresija
Pasak R. Dasguptos, nerimas ar depresija gali varginti energetiškai. Jis pridūrė, kad šios būklės taip pat gali turėti neigiamos įtakos užmigimo laikui, taip pat tam, ar (ir kiek kartų) prabundate naktį.
Kartais depresijai ar nerimui gydyti vartojami vaistai taip pat gali turėti tokį šalutinį poveikį kaip nemiga ar blokuoti gilesnes miego stadijas, pažymėjo R. Dasgupta.
4. Nereguliarus miegas
Kartais mūsų dienotvarkės darbo dienomis ir savaitgaliais labai skiriasi, sakė Ch. Barnesas. Dienotvarkės nuolat kinta ir tiems darbuotojams, kurie dirba pamainomis.
„Žmonės labai dažnai galvoja: „Gerai, šiandien penktadienio vakaras. Rytoj ryte man nereikia į darbą, todėl galiu pabūti iki vėlumos“, – teigė Ch. Barnesas. Galbūt šeštadienio naktį nueisite miegoti dar vėliau, nes sekmadienį taip pat nereikės dirbti, o sekmadienį, prieš prasidedant darbo savaitei, atsigulsite šie tiek anksčiau. Tačiau iki šio momento per trumpą laiką savo miego grafiką būsite paslinkę jau keliomis valandomis.
5. Dehidratacija
Daugiau nei 50 proc. mūsų kūno sudaro vanduo, kuris reikalingas įvairiausioms organizmo funkcijoms, įskaitant maisto virškinimą, hormonų ir neuromediatorių gamybą bei deguonies perdavimą, nurodo Klivlando klinika. Dehidratacija yra susijusi su mažesniu budrumu, padidėjusiu mieguistumu ir nuovargiu.
6. Miegui netinkama aplinka ar rutina
Gera miego higiena reiškia tai, kad naktį miegamajame turi būti tamsu, tylu ir vėsu, be to, miegamasis turi būti naudojamas tik miegui ir seksui.
Likus mažiau nei šešioms valandoms iki miego, venkite vartoti gėrimus su kofeinu, o likus bent dviem valandoms iki miego, apribokite alkoholio ir sunkaus bei aštraus maisto vartojimą. Alkoholis neleidžia panirti į gilesnio miego stadiją, o sunkus ir aštrus maistas gali sukelti virškinimo problemų, kurios trukdys atkuriamajam miegui.
7. Problemos dėl miego partnerio
„Žmogus (arba augintinis), su kuriuo dalijatės viena lova, turi daug įtakos jūsų miegui“, – sakė J. Martin.
Galbūt jūsų lovos partneris turi miego sutrikimų, garsiai knarkia, blaškosi ar daug vartosi. Arba, galbūt, jis eina miegoti kitu laiku, o tai sutrikdo jūsų miegą. Naminiai gyvūnai taip pat gali maišyti gerai išsimiegoti, nes jų miego režimas nėra toks pat, kaip žmonių, pridūrė ji.
„Jei jūsų partneris garsiai knarkia, labai svarbu, kad jis apsilankytų pas miego specialistą, kuris ištirs jį dėl miego apnėjos“, – pažymėjo J. Martin.
8. Miego sutrikimai
Kitas veiksnys, galintis labai pabloginti miego kokybę, yra miego sutrikimai, teigė Ch. Barnesas.
Jis pridūrė, kad nuo miego apnėjos kenčiantis žmogus per naktį gali prabusti 50, 100 ar net daugiau kartų.
„Kai prabundate, jūs išeinate iš gilaus miego būsenos ir paprastai iš karto į ją nesugrįšite, – sakė jis. – Jei pažadintas žmogus išplėšiamas iš gilaus miego, paprastai tai baigiasi trumpesniu laiku, praleistu giliaus miego stadijoje“.
JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centro duomenimis, kiti miego sutrikimai, galintys turėti įtakos kasdieniam energijos lygiui, yra narkolepsija ir neramių kojų sindromas.
Pasak Ch. Barneso, idealus būdas stebėti miego kokybę ir kiekį, ypač jei manote, kad jums gali būti diagnozuotas miego sutrikimas, – atlikti polisomnografiją miego klinikoje.
Programėlės ir elektroniniai prietaisai, pavyzdžiui, laikrodžiai ar žiedai, stebintys jūsų miegą, nėra tokie tikslūs, kaip klinikoje atliekami tyrimai, bet sveikiems suaugusiems žmonėms vis tiek suteikia pakankamai informacijos, sakė Ch. Barnesas. „Tačiau man norėtųsi žinoti, kad šis prietaisas buvo sukurtas ir patikrintas, lyginant su kitu, tikslesniu prietaisu“, – teigė jis.
