Valstybė kompensuoja pigiausius vaistus. Kokias pasekmes jaučia pacientai? Apie tai pokalbis laidoje „DELFI diena“ su sveikatos apsaugos ministru Aurelijumi Veryga ir Šeimos gydytojų asociacijos prezidentu Juliumi Kalibatu.
– Ministre, jau kovas, įsigalioja nauja vaistų paskyrimo tvarka. Ar galite paprastai paaiškinti DELFI žiūrovams, kas keičiasi?
– Pasikeitimas yra labai paprastas. Jis liečia tuos pacientus, kurie jokio pasikeitimo ir nepajus. Išrašant vaistą, kuris turi kažkokį generinį gamintoją, tai nėra kažkoks unikalus vaistas, recepte bus pažymėta, kad tai yra pirmas paskyrimas, tokia pati žyma atsiras, jeigu vaistas skiriamas po pusės ar daugiau metų. Tai reiškia, kad yra ne lėtinė liga. Vaistinė privalės išduoti pigiausią vaistą. Žmogui, kuris atėjo tokio vaisto, jį ir gaus, jam niekas nesikeičia. Pacientas nepajus diskomforto, sistema neveiks „automatu“. Buvo diskusijos, susitikimai su gydytojais, nes buvo kalbama, kad neva gydytojams bus užkraunamas papildomas darbas. Sistema tai daro automatiškai, gydytojas išrašo veikliąją medžiagą, o pacientas vaistinėje gaus pigiausią tos srities vaistą.
– Ministre, kokį atsaką turite iš pacientų, gydytojų? Kaip jie tai vertina? Ar skundžiasi?
– Kol kas neturime nei skundų, nei pagyrų, nes sistema tik pradėjo veikti. Noriu pabrėžti, kad tas pasikeitimas negalioja tiems, kurie jau vartoja kažkokį vaistą. Žinau, kad buvo tokių nuogąstavimų, kad pacientams kažką reikės keisti, tačiau tai galioja tiems, kurie tą vaistą vartoja pirmą kartą, arba po ilgo laiko. Nuogąstauti nėra prasmės. Anksčiau situacija buvo labai panaši, tik nebuvo prievolės išduoti pigiausią vaistą.
– Ar visi pacientai turės vartoti tik pigiausius kompensuojamuosius vaistus? Ar bus kokios išimtys?
– Kalbant apie pigiausius vaistus, dar reikėtų akcentuoti tai, kad žmonės labai norėtų originalo ar kažkokio brangesnio vaisto. Tarp gamintojų vyksta konkurencija, o dažnu atveju tie skiriami vaistai ir yra pigiausi. Tai reiškia, kad daug priklausys nuo to, kaip gamintojai konkuruos. Jeigu gamintojai nuspręs, gali būti, kad jūs ir taip gausite tą patį pigiausią vaistą. Šiandien yra keli šimtai atvejų, kai gamintojai duoda pigiausią vaistą. Tokiu atveju tas vaistas pacientui ir bus parduotas arba išduotas.
– Profesoriau, ką manote apie naująją tvarką?
– Žinote, vaistų reforma yra gera, bet, mūsų nuomone, ji nuėjo blogu keliu. Mes sveikiname dėl to ir ministrą, nes firmos priėmė sprendimą sumažinti kainą. Kita vertus, yra apribota teisė gydytojui parinkti vaistus, paciento teisė irgi apribota, nes jis gali negauti tinkamo vaisto. Pavyzdžiui, aš, kaip gydytojas, žinau, kad vienas vaistas alergizuoja, o mano pacientas yra linkęs į alergines reakcijas, ir aš tikrai nenorėčiau jam skirti to vaisto. Aš nenoriu iš paciento daryti jūrų kiaulytės ir su juo eksperimentuoti. Aš žinau, kad ta alerginė reakcija tikrai bus, todėl norėčiau jam geriau skirti originalų vaistų. Deja, pagal ministro įsakymą pacientas turi gauti patį pigiausią generinį vaistą. Tai nėra teisinga. Mūsų pasiūlymas buvo toks – vaistus su ta pačia veikliąja medžiaga kompensuoti ta suma, kuria kompensuoja tą patį pigiausią vaistą. Tada atkristų labai daug problemų, kurios dabar yra tarsi dirbtinai kuriamos. Nereikia pamiršti ir to, kad yra labai daug žmonių, kuriems netiks tie generiniai vaistai. Pavyzdžiui, kaip buvo su ta mergaite, kuri epilepsija sirgo ir gulėjo reanimacijoje?
– A.V. Pirmiausia, aš norėčiau pasiūlyti daktarui nespekuliuoti vienetiniais atvejais. Iš tokių atvejų nėra kuriama sistema. Dėl epilepsinių vaistų tikrai yra priimti tam tikri pakeitimai. O kalbant apie gydytojo paminėtą priemoką, aš norėčiau istoriją grąžinti atgal ir priminti, kiek buvo priekaištų, kad vaistai kainuoja brangiai. Visos šios priemonės ir buvo priimtos tam, kad būtų sumažintos vaistų kainos, nes dabar bet kuris gamintojas gali pasiūlyti pigiausią vaistą. Aš manau, kad spaudimas yra daromas visai ne tuo adresu. Reikia spausti ne ministeriją, o gamintojus. Aš negirdėjau iš medikų nei vieno reikalavimo gamintojams, kad būtų mažinamos kainos. Tokia priemokų sistema yra buvusi ir anksčiau, mes tokią ją ir turėjome. Ir tada skundėmės, kad kainos yra didelės, nes priemokų buvimas nesukuria rinkos gerų vaistų gamintojams. Kalbant apie alergines reakcijas, aš nežinau, kaip ir kiek gydytojai daro tyrimų ir sužino tas alergines reakcijas, kas gali ar negali alergizuoti, bet reikia sumodeliuoti konkrečią situaciją. Jeigu jūs skiriate vaistus pirmą kartą, kaip galima žinoti, kam žmogus yra alergiškas. Gali netikti veiklioji medžiaga, bet jūs imsite ir pakeisite ją.
– J.K. Aš sulaukiu daugybės skambučių, kad pakeitus originalų vaistą generiniu, alerginės reakcijos prasidėjo. Aš jiems siūlau važiuoti į Lenkiją, kur jie dar gali gauti tą vaistą. Problema čia yra sukurta visiškai be reikalo. Kodėl visų vaistų negalima kompensuoti tiek pat? Juk valstybei nebus nuostolio. Nesuprantu, iš kur tada ekonominės problemos, bet kad vaistai buvo atpiginti – geras sprendimas. Gaila, kad po gero žingsnio vėl pradedama situaciją gadinti.
– Tačiau, kiek girdime, pacientams neramu, nes pigiausias vaistas ne visuomet yra tas, kurio jiems reikia. Ar tas nerimas pagrįstas?
– A.V. Jis visiškai nepagrįstas. Jeigu tas nerimas būtų pagrįstas, šalys, kurios taiko tokias praktikas, negalėtų pasigirti tuo, kad ten yra mažesnis mirtingumas nuo kraujagyslių ligų, nėra didelių diabeto komplikacijų. Tai reiškia, kad tose šalyse sistema veikia. Tai nėra mūsų išgalvota politika, rekomendacijas dėl generinių vaistų teikia Europos Komisija, EBPO. Kas labiausiai suinteresuotas šios rinkos neatsiradimu, tai tam tikri vaistų gamintojai. Ruošdamasis laidai ieškojau informacijos, kam tokia situacija labiausiai nepriimtina, tai 2014 metais EK yra net nubaudusi kelias kompanijas, kad jos sudarė kartelinius susitarimus ir trukdė generiniams vaistams ateiti į rinką.
– Ministre, ar generiniai vaistai visuomet yra tokie pat efektyvūs kaip ir originalūs?
– Taip, nes mes kalbame apie veikliąją medžiagą. Tai, ką daktaras kalba apie kitas sudėtines dalis, kurios gali arba negali alergizuoti, tai mes kalbame jau ne apie gydymo efektą, o galimus nepageidaujamus šalutinius reiškinius.
– Profesoriau, bet ar tai nėra tik teorija, kad generiniai yra tokie pat geri? Žmonių praktika rodo, kad pakeitus vaistą pablogėja sveikata.
– Remiantis tyrimais, galima tikrai pasakyti, kad poveikis skiriasi.
– Ministre, kiek valstybė sutaupys pinigų dėl šios naujos tvarkos?
– Valstybė dėl šios tvarkos, kuri liečia nedidelę dalį žmonių, sutaupys apie 4 milijonus eurų per metus. Bet mes tų pinigų nesudėsime į kelius, už tuos pinigus mes įtraukiame naujus vaistus, kurių anksčiau neskirdavome savo pacientams. Kai kalbame apie pasirinkimo teisę, dalis pacientų negaudavo iš viso jokio gydymo. O už tuos sutaupytus pinigus mes įtraukiame inovatyvius vaistus. Dažniausiai tai yra vėžiui skiriami vaistai, kurie yra labai brangūs. Visi taupomi pinigai bus atiduoti tiems patiems pacientams.
– J.K. Aš matau, kad taupymas vyksta ir kitu atžvilgiu. Pacientai perka vaistus jau nekompensuojamus, važiuoja į kitas šalis, o ligonių kasoms viso to kompensuoti nereikia. Valstybė taupo pinigus. Kitas dalykas, yra juridinis momentas. Visi mes mokame mokesčius, bet kažkodėl negalime pasirinkti to vaisto, kokio norime. Kažkodėl mums primetama nuoroda, kad turime teisę tik į patį pigiausią vaistą. Nežinau, ar taip nepažeidžiamos žmogaus teisės.
Visas pokalbis – DELFI TV vaizdo įraše.
