Kaip Lietuvoje keičiasi sveikatos paslaugų prieinamumas vaistinėse ir kiek per pastaruosius metus prasiplėtė vaistininkų kompetencijos?
Daugiau apie tai „Delfi ryto“ laidoje pasakojo „Eurovaistinės“ direktorė Aušra Rubė ir Lietuvos vaistinių asociacijos vadovė Kristina Nemaniūtė-Gagė.
Galimybių paso išdavimas pranoko visas prognozes
Paprašyta įvardinti pagrindinius per pandemiją įvykusius pokyčius, K. Nemaniūtė-Gagė sakė: „Iš esmės mums pandemija parodė, kad vaistininkai labai daug gali.
Kitose Europos Sąjungos šalyse vaistininkai inkorporuoti į sveikatos priežiūros sistemą. Lietuvoje to dar nėra iki galo, tačiau pandemija parodė, kad tai yra labai svarbūs žmonės ir jų kompetencija – labai aukšta.
Kai žmonės, negalėdami patekti pas savo gydytojus, užplūdo vaistines tiesiog pasiteirauti apie sveikatą, vartojamus vaistus, net nurimti, nes neturėjo galimybės kitur kreiptis, mes pamatėme, kad vaistininkai labai daug gali“.
Lietuvos vaistinių asociacijos vadovė priminė, kad vaistininkai labai padėjo suvaldant pandemiją. Vaistinėse atsirado galimybė Lietuvos gyventojams pasiskiepyti. Taip pat čia buvo išduodami galimybių pasai.
Moteris šypsosi, kaip, nusprendus teikti galimybių pasų išdavimo paslaugą vaistinėse, farmacininkai tikėjosi, kad per dieną dėl to kreipsis turbūt daugiausia 3 tūkst. žmonių.
„O per vieną dieną į Lietuvos vaistines atėjo 90 tūkstančių žmonių! Tai – milžiniški skaičiai. Ir vaistininkai su tuo susitvarkė“, – džiaugėsi K. Nemaniūtė-Gagė.
Išpopuliarėjo konsultacijos telefonu
A. Rubė antrino, kad per pandemiją vaistininkas tapo pirmu pasirinkimu klientui. Kartu per pandemiją keitėsi ir pačių vaistinių darbas.
„Pradėjome konsultacijas telefonu. Tai buvo pirmasis pokytis pandemijos metu.
Labai greitai sureagavome į situaciją rinkoje, kuomet klientai negalėjo ateiti į vaistines, o perkant internetu liko vaistininkų konsultacijos poreikis. Todėl mes subūrėme farmacininkų grupę, kurie nuolatos, nemokama linija klientus konsultuoja telefonu.
Šiandien turime daugiau negu 30 tūkst. skambučių. Vertiname, kad apie 30 proc. vieną kartą paskambinusių klientų tampa nuolatiniais šios paslaugos gavėjais ir naudotojais“, – komentavo A. Rubė.
Dažniausiai paskambinę klientai nori pasikonsultuoti dėl vaistų: klausia, ar jų yra, ką verčiau vartoti, kurioje vaistinėje galima įsigyti.
„Dabar, kai prasidėjo karas, daug skambučių buvo klientų, kurie norėjo surinkti paramą Ukrainos gyventojams: kokias prekes verta pirkti, ką turėti savo namų vaistinėlėse. Tokių klausimų labai daug sulaukėme“, – teigė „Eurovaistinės“ vadovė.
Siekia skiepyti ir nuo pneumokoko
Vaistinėse per pandemiją gyventojai pradėti ir skiepyti. Šią paslaugą gali atlikti specialiai universitete paruošti išplėstinės praktikos vaistininkai. Tokia paslauga taip pat sulaukė didelio populiarumo.
„Vos vaistinėse atsirasdavo laisvų vietų pasiskiepyti, jos užsipildydavo per kelias sekundes. Tai rodo, kad žmonėms labai svarbu pasiskiepyti arčiau namų.
Labai tikiuosi, kad vakcinavimo paslauga vaistinėse plėsis, ateityje bus galima pasiskiepyti ir nuo pneumokoko. Sveikatos apsaugos ministerija jau patvirtino šią vakciną. Labai tikiuosi, kad šią vasarą jau bus galima tai padaryti“, – vylėsi K. Nemaniūtė-Gagė.
Šiuo metu vaistinėse galima pasiskiepyti nuo gripo, nuo erkinio encefalito ir COVID-19 ligos.
Karas sužadino nerimą
Vaistininkai yra svarbūs ir vykstant karui Ukrainoje.
Kaip sakė A. Rubė, karo metu ne tik labai padaugėjo konsultacijų, kokias prekes verta pirkti, norint paremti ukrainiečius, ką verta turėti savo vaistinėlėse, bet ir išaugo nerimą jaučiančių žmonių.
„Nerimo tikrai užtenka ir vaistininkams dažnai tenka nuraminti, paguosti, patarti klientams, kad gyventojai nešluotų vaistinių lentynų, nepirktų jodo vietoje kalio jodido ir pan.“, – teigė vaistinių tinklo vadovė.
Vaistininkai – tarp tų, kuriais labiausiai pasitikima
Šių metų „Sprinter“ atlikti tyrimai parodė, kad vaistininkai yra tie žmonės, kuriais labai pasitiki Lietuvos gyventojai. Jais pasitikima beveik taip pat, kaip gydytojais.
„Pastebime, kad, tai, ar žmogus prisiriša prie konkrečios vaistinės, priklauso nuo žmonių amžiaus, turimų ar ne lėtinių ligų.
Pastebėdami, kiek vaistininkas prisideda ir dar daugiau gali padaryti, matydami senstančią visuomenę, turime spręsti, kaip kuo daugiau paslaugų galėtume teikti vaistinėse.
Vaistininkams visada bus darbo, net jei keisis sistemos, atsiras nuotolinė prekyba receptiniais vaistais. Paties vaistininko paslauga bus vis reikalingesnė“, – neabejojo Lietuvos vaistinių asociacijos vadovė.
A. Rubė patarė kreiptis į vaistininkus tada, kai ligos simptomai yra gana aiškūs, nėra labai ilgos, rimtos ir sudėtingos ligos, kuomet reikalinga medikų konsultacija.
„Yra begalė ligų: peršalimo simptomai, tokie negalavimai, kaip nerimas, nemiga, skausmas, kada tikrai vaistininkai gali pakonsultuoti ir padėti klientui pasirinkti tinkamas priemones pagyti“, – komentavo „Delfi ryto“ pašnekovė.
O kokių savybių reikia vaistininkams? K. Nemaniūtė-Gagė mano, kad tie, kurie nori tapti vaistininkais, visų pirma turi pasižymėti gebėjimu atjausti kitą žmogų.
„Žmogus, atėjęs į vaistinę, dažnai gali sirgti lėtine liga, patirti skausmą. Tad, kad ir kokių būtų sunkių dienų, visą laiką vaistininkas turi suprasti, kad žmogus į vaistinę atėjo ne batų įsigyti, o dėl sveikatos problemų“, – sakė ji, išreiškusi viltį, kad vis daugiau abiturientų pasirinks studijuoti farmaciją, juolab, kad šioms studijų programos padidintas ir valstybės finansavimus, o Lietuvos universitetai paruošia labai aukštos kompetencijos specialistus, kurie ateityje visą laiką turės darbo.
Kas laukia ateityje?
Lietuvoje vaistinių paslaugos plečiasi. Jau tapo įprasta, kad čia klientai ateina pasirūpinti ne tik sveikata, bet ir grožiu. Daugelyje vaistinių galima išsitirti veido, plaukų būklę, atlikti mineralų, vitaminų tyrimus. Taigi, vaistinių paslaugų spektras nuolat plečiasi ir, anot A. Rubės, plėsis ir ateityje.
Tuo neabejojo ir K. Nemaniūtė-Gagė. Juk ir kitose Europos šalyse vis daugiau paslaugų teikiama vaistinėse.
„Jeigu norime, kad būtų kuo didesnis sveikatos paslaugų prieinamumas ir žmonės kuo greičiau galėtų gauti jiems reikiamas paslaugas, turime išnaudoti vaistinių tinklą, kuris yra Lietuvoje.
Tikiuosi, kad artimiausiu metu vaistininkas galės pratęsti receptą, jeigu gydytojas e. sveikatoje pažymės, kad siūlo nekeisti gydymo. Tokiu atveju nukrausime didžiules eiles nuo šeimos gydytojų kabinetų, ypatingai, kai žmogus tą patį vaistą vartoja ilgus metus ir gydytojas nesiūlo jam pakeisti jo.
Tikiuosi, kad bus vakcinavimo išplėtimas vaistinėse, vaistininkai galės konsultuoti, kokius medikamentus vartoti. Nes dažniausiai susirgęs žmogus, tik pradėdamas vartoti vaistus, su savo liga dar yra nesusigyvenęs. Jos nemato kiekvieną dieną, nejaučia ir nelabai supranta, kam tuos vaistus vartoti.
Kitų Europos šalių praktika rodo, kad bendradarbiavimas tarp gydytojo, vaistininko ir paciento gali duoti labai gerų rezultatų. Vaistininkas turi laiko, jis kalba su pacientu, kokius vaistus, kodėl ir kaip dažnai vartoti, kad nutraukti tokio vartojimo negali.
Tai daugybė farmacinės rūpybos, kitų paslaugų, kurios atkeliavusios į vaistinę, padarytų taip, kad visi būtume sveikesni ir valstybė taip sutaupytų, nes mažiau žmonių patektų į ligoninę“, – kalbėjo K. Nemaniūtė-Gagė.
