Vaistinėse skiepijasi noriai
Vaistinėse pasiskiepyti nuo erkinio encefalito galima jau nuo pavasario. Kiek vėliau vaistinės pradėjo skiepyti ir nuo koronaviruso bei gripo. Pasak K. Nemaniūtės-Gagės, žmonės šia paslauga aktyviai domisi.
„Panašu, kad tai yra tie žmonės, kurie seniau neidavo skiepytis nei erkinio encefalito, nei gripo vakcina. Tai nauja vieta, kuri tikrai patogi pacientams. Šiuo metu turime 66 skiepijimo kabinetus, bet tikrai tikiu, kad tai tik pati pradžia, nes, žiūrint kitų Europos Sąjungos šalių praktiką, matome, kad plėtra vaistinėse didėja“, – sakė laidos pašnekovė.
Pasak vaistinių atstovės, vaistininkai taip pat noriai įsitraukia į šį procesą. Į kursus, kurie padeda vaistininkams išplėsti žinias ir tapti išplėstinės praktikos vaistininkais, netgi susidariusios eilės.
Kuo toliau, tuo daugiau, pasak K. Nemaniūtės-Gagės, vaistinės įgaus naujų funkcijų. Mat dėl pandemijos pas gydytojus pakliūti vis sunkiau, tad kai kurias šeimos gydytojo pareigas galėtų padėti atlikti vaistininkai.
„Kalbant apie vakcinaciją vaistinėse, žmonės jaučiasi gavę kokybišką paslaugą, jiems būna atsakyta į klausimus. Vaistinėje žmogus turi daugiau laiko, gali pasikonsultuoti, paklausti apie šalutinį poveikį, kaip jam elgtis po vakcinacijos. Kai tik atsiranda laisvų laikų vakcinacijai nuo COVID-19 vaistinėse, jie labai greitai išgraibstomi“, – kalbėjo K. Nemaniūtė-Gagė.
Gripo skiepas neapsaugo nuo koronaviruso
Šiais laikais nuo gripo skiepijama vakcinomis, kurios sukelia imunitetą iškart nuo kelių gripo potipių. Pasak profesoriaus, skiepai nuo gripo mums jau gerai žinomi ir pažįstami bei saugūs.
Profesorius primena, kad skiepas nuo gripo neapsaugo nuo koronaviruso ir atvirkščiai – pasiskiepijus nuo koronaviruso vis tiek galite užsikrėsti gripu.
„Tai yra skirtingi organizmai, skirtingi jų antigenai, prieš kuriuos skirtos vakcinos ir tikrai negalima tikėtis, kad viena vakcina apsaugos nuo visų ligų“, – sakė prof. V. Jakštas.
Gripo vakcinos kaina priklauso nuo to, kokio gamintojo vakciną vaistinė pasirinko. Tačiau daugumoje vaistinių vakcina kainuoja maždaug 20 eurų.
Tiesa, priklausantiems rizikos grupėms asmenims vakcinacija nuo gripo yra nemokama. Šias grupes galite rasti čia. Tačiau šie asmenys nemokamai paskiepyti gali tik poliklinikose.
Visas negyvas vakcinas, pavyzdžiui, pneumokoko, gripo, erkinio encefalito, koronaviruso galima atlikti tą pačią dieną ir ypatingo derinimo joms nereikia.
Vaistinės tikisi, kad ateityje galės teikti daugiau paslaugų
K. Nemaniūtė-Gagė tikisi, kad ateityje ir vaistinėse bus galima pasiskiepyti kompensuojamomis vakcinomis.
Pasak pašnekovės, 14-oje Europos Sąjungos šalių vaistinėse leidžiama pratęsti vaistų receptus. Pandemijos metu tai leido daryti dar 5 šalys. Lietuvoje, vaistinių apklausos duomenimis, 70 proc. gyventojų taip pat norėtų tokios paslaugos.
„Dabar, kai sveikatos priežiūros įstaigos yra užimtos, net nuotolinės konsultacijos kartais reikia laukti kelias savaites ar mėnesį, o vaistų reikia čia ir dabar, bet žmogus jų nebeturi. Šiuo metu situacija yra tokia, kad gali vaistininkas išduoti laikinai receptą 30 dienų, jei įsitikino, kad tokį vaistą pacientas jau vartojo. Bet jis yra be kompensacijos, reikia mokėti pilną kainą. Tada žmogus nusprendžia, kad palauks, kol pateks pas gydytoją, tada nutraukia vaisto vartojimą“, – pasakojo K. Nemaniūtė-Gagė.
Taip pat galimas ir kitas variantas, kai šeimos gydytojas e.sveikatos sistemoje pažymi, jog pacientui siūlo nekeisti gydymo. Tokiu atveju vaistininkas gali pratęsti kompensuojamojo vaisto receptą.
Pasak prof. V. Jakšto, galimybių vaistininkams plėsti savo funkcijas ir atlikti daugiau darbų, tikrai yra.
„Vaistininkai išmano vaistus, taip pat sveikatos problemas ir gali jas valdyti. Šiuo metu daug funkcijų atlieka gydytojai ir slaugytojai, tačiau tikriausiai šiam sektoriui teks perorganizuoti savo veiklą ir kai kurias funkcijas suteikti kitoms profesijoms. Šiuo atveju vaistininkai gali padėti. Šiuo metu vaistininkai gali turėti 2 licenzijas, tai yra farmacijos veiklos ir išplėstinio vaistininko licenziją.
Vaitininkai gali padėti ir vyresniems pacientams, pavyzdžiui, padėti suvartoti injekcinius vaistus, jei nėra pagalbos iš kitur“, – sakė profesorius.
Kaip anksčiau „Delfi“ sakė šeimos gydytojas Valerijus Morozovas, atskirti gripą ir COVID–19 neatlikus tyrimų yra itin sunku arba kartais net visai neįmanoma. Visgi, jei žmogus pasiskiepijęs nuo koronaviruso, prasidėjus tam tikriems simptomams galima įtarti, jog jis susirgo gripu.
„Visų viršutinių virusinių kvėpavimo takų infekcijų simptomai yra panašūs, labai priklauso ir nuo žmogaus, nuo formos, kokia sergama. Lengvi simptomai bus labai panašūs, tai bus temperatūra, kaulų laužymas, gerklės skausmas, sausas kosulys. Pasiskiepijusiam pasigauti koronavirusą šansas yra 5 kartus mažesnis nei neskiepytam, tačiau jis vis tiek lieka.
Pasiskiepijęs žmogus sirgs lengvai, todėl aukštos temperatūros neturėtų būti. Jei ligos pradžia labai staigi, temperatūra labai aukšta, apie 39–40, stiprūs bendrojo imuniteto atsako simptomai, tai yra kaulų laužymas, galvos skausmas, akių obuolių skausmas, šviesos baimė – visa tai leidžia įtarti, kad turime gripą. Gripas, kitaip nei paprasti virusai, kerta labai stipriai ir labai greitai“, – sakė V. Morozovas.
