– Turbūt nesuklysiu sakydama, kad tarp vyrų prostatos vėžys yra dažniausia onkologinė liga. Kaip Lietuva atrodo kitų šalių kontekste?
– Lietuvoje kasmet yra diagnozuojama nuo 2 iki 3 tūkstančių susirgimų. Pastaruoju metu šis skaičius yra mažėjantis ir tai greičiausiai siejama su tuo, kad nuo 2006 metų Lietuvoje turime ankstyvosios prostatos diagnozės programą. Pirmaisiais jos metais nustatomų atvejų skaičius buvo labai ženkliai šoktelėjęs, viršijo 3 tūkstančius, pastaruoju metu jis siekia maždaug 2 200 atvejų per metus. Kaimyninėse šalyse sergamumas panašus.
– Lapkritį vyrai skatina vieni kitus nesiskusti barzdos ir taip atkreipti dėmesį į šią ligą. Ar lapkritį padaugėja besitikrinančių vyrų?
– Šiais metais, žinoma, ne. Visi tikriausiai suprantame, dėl ko. Bet jau ne pirmus metus ši akcija vyksta ir didesnį vyrų susidomėjimą pajaučiame gruodžio, sausio mėnesiais. Vyrai išgirsta apie tokią galimybę pasitikrinti, kreipiasi į šeimos gydytojus, o kol patenka pas mus, tol mėnuo ir praeina.
– Paprastai prostatos vėžiu serga vyresni nei 50 metų vyrai. Tačiau teko girdėti, kad ši liga jaunėja?
– Gerėjant diagnostikai, atsirandant daugiau žinių apie ligos paveldimumą ir visus kitus su tuo susijusius dalykus, liga aptinkama ir pas jaunesnius vyrus. Jauniausias vyras, kurį teko gydyti, buvo 38 metų. Bet tai nėra kažkokia naujiena, nes prostatos vėžys vyrams pradeda vystytis trečioje, ketvirtoje, penktoje dešimtyje. Iki nustatomos ligos praeina 10 metų. Gerėjant diagnostikai, liga gali būti nustatyta ir ankstesniame amžiuje. Tie vyrai, kurie tarp artimų giminaičių turi prostatos vėžio susirgimų, turėtų susirūpinti anksčiau. Visiems vyrams, sulaukusiems 40 metų, rekomenduojama atlikti PSA tyrimą. Jei rizika susirgti yra aukšta, tyrimas turėtų būti atliekamas daug anksčiau nei numatoma profilaktinė diagnostika.
– Pakalbėkime apie tai, kas sukelia šią onkologinę ligą ir kuo ji skiriasi nuo kitų onkologinių ligų?
– Onkologiniai veiksniai yra panašūs, kaip ir kitų ligų. Sergamumas prostatos vėžiu yra didesnis vakaruose nei rytuose. Tai siejama su mitybos įpročiais, sėsliu gyvenimo būdu, per dideliu mėsos, ypač raudonos, vartojimu, aplinkos užterštumu, genetika, taip pat vėžio atvejai šeimoje, kai mama serga kiaušidžių vėžiu.
– Kiek vyrų dalyvauja ankstyvosios prostatos vėžio diagnostikos programoje?
– Duomenys nuolat keičiasi ir šios programos skaičiai Lietuvoje pakankamai neblogi, daug geresni, nei moterų gimdos kaklelio tyrimo. Maždaug 60 proc. vyrų 50–70 metų bent vieną kartą yra atlikę PSA tyrimą.
– Kaip atliekamas šis tyrimas?
– Jei kalbėsime apie atrankinį tyrimą, kurį atlieka šeimos gydytojai, tai yra paprasčiausias kraujo tyrimas. Jei jis viršija normos ribas, žmogus nusiunčiamas pas urologą, atliekama echoskopija, apčiuopama prostata per tiesiąją žarną, esant indikacijoms atliekamas magnetinis rezonansas. Radus pakitimus, atliekama prostatos biopsija. Ji gali būti atliekama per tiesiąją žarną arba per tarpvietės odą su nuskausminimu.
– Daugelis gydytojų sako, kad vyrai yra linkę eiti pas gydytojus tik tada, kai jau nutinka kažkas blogo. Kokie yra pirminiai simptomai, kai vertėtų pasitikrinti?
– Pagal keletą tyrimų, apklausus vyrus, paaiškėjo, kad viena iš priežasčių, dėl ko vyrai kreipiasi į urologus, yra baimė, kad tai onkologinis sutrikimas. Antra priežastis yra šlapinimosi sutrikimai. Ankstyvas prostatos vėžys jokių specifinių simptomų neturi. Gali būti silpna šlapimo srovė šlapinantis, dažnas naktinis šlapinimasis, nepilno pasišlapinimo pojūtis, trūkčiojanti srovė. Vyrams reikia eiti tikrintis net neturint simptomų, nes jie atsiranda tada, kai jau būna vėlu – kai liga perauga iš prostatos į aplinkinius audinius, į dubens sieną ar išplinta į kaulus. Tada vyrai jaučia nugaros, pečių, kojų, rankų skausmus.
– Gydytojau, gal dabar galėtumėte ir nuraminti vyrus – kokie dar sutrikimai gali kankinti, jei pajuntami šie išvardinti simptomai? Juk nebūtinai tai bus onkologinė liga?
– Taip, jei šnekėsime apie tą patį PSA tyrimą, tai jis visiškai nespecifinis kažkuriai ligai, tik prostatos audiniui. Esant prostatos audinio susirgimui, jis ima didėti. Tai gali būti tas pats prostatos išvešėjimas, labai didelė prostata. Kuo daugiau prostatos audinio, tuo daugiau PSA patenka į kraują. Kita priežastis yra liaukos uždegimai, ūmūs ar lėtiniai prostatitai. Gali būti tarpvietės traumos, jei, tarkime, vyras dažnai važinėja dviračiu. Vakare prieš tyrimą turėti lytiniai santykiai irgi gali iškreipti PSA rodiklį.
– Kas vyksta toliau, kai nustatomas prostatos vėžys?
– Dažniausiai, kai nustatome diagnozė, ir būna vadinamasis pirmas pokalbis, pacientas girdi tik vieną žodį „vėžys“. Visa kita nublanksta ir pacientas pradeda blokuoti, atmesti pateiktą informaciją. O ilgainiui pradeda su diagnoze susitaikyti, pradeda ieškoti gydymo galimybių ir alternatyvų. Pacientui rekomenduojama į tokį pokalbį ateiti ne vienam, o su partnere ar vaiku. Neretai paskiriame ir antrą pokalbį po savaitės ar dviejų, kad galėtume atsakyti į klausimus.
– Kokios galimybės išgyventi ir kaip ilgai, išgirdus tokią diagnozę?
– Dažniausiai nustatome antros stadijos prostatos vėžį. Neretai nuo tos akimirkos, kai nustatome ligą, iki tol, kol navikiniai ligos židiniai atsiranda kituose organuose, praeina 7, 10 ar net 12 metų. Šiuo metu su tokiomis gydymo alternatyvomis, net ir ligai pažengus iki metastazių, išgyvenamumas yra apie 5 metus. Kalbant apie ankstyvą prostatos vėžį, taikomas gydymas yra tam, kad paciento gyvenimo trukmė dėl šios ligos nei kiek nesutrumpėtų. Po radikalios prostatektomijos ar spindulinio gydymo, faktiškai didžioji dalis pacientų pasveiksta, o tiems, kam liga atsinaujina, taikomas dar vienas gydymas.
– Kokiais atvejais nustatomas agresyvus prostatos vėžys ir ar tiesa, kad jis gali išsivystyti net per keletą mėnesių?
– Agresyvaus prostatos vėžio atvejų paprastai turime nuo 10 iki 20 proc. To vėžio, kuris agresyvus ir su metastazėmis, šiuo metu nustatome daug mažiau nei tik įvedus profilaktinę programą. Kad per porą mėnesių pacientas dėl ligos mirtų, tai yra labai reti atvejai. Taip, jei vėžys labai agresyvus, gali taip įvykti per pusmetį ar pusantrų metų. Tai nėra tokia liga, kaip, tarkime, ūmi leukemija, skrandžio, kasos, plaučių vėžys, kai žmogų liga kartais gali „suvalgyti“ per pusmetį ar dar trumpiau.
– Kokiais atvejais prostatos vėžys yra ne gydomas, o tiesiog stebimas?
– Taktikų yra keletas, viena iš jų – aktyvus stebėjimas, o kita – laukimo. Aktyvus stebėjimas yra taikomas tik tada, kai manome, kad nustatėme kliniškai nereikšmingą prostatos vėžį. Negydant tokių pacientų, prostatos vėžio 15 metų išgyvenamumas siekia 95–98 proc. Yra atliekami reguliarūs PSA testai, radiologinių tyrimų kartojimai, kartais kontrolinės biopsijos, kad būtų įvertinta, ar liga neprogresuoja ir ar neatsiranda piktesnių ląstelių. Taikomas aktyvus gydymas turi pašalinių reiškinių, kurie ilgainiui gadina vyro gyvenimo kokybę. Tad, jei galima, stengiamasi gydymą atidėti. Jei šnekame apie laukimo taktiką, ji taikoma tada, kai radikalus gydymas nebenumatomas, nes jo reiškiniai gali sukelti gyvenimo kokybės sutrikimus. Vyrui, kurio numatoma gyvenimo trukmė yra mažiau nei 10 metų dėl galimų gretutinių ligų ar senyvo amžiaus, paprasčiausiai yra taikoma laukimo taktika, kol atsiras metastazės ir bus pradėtas gydymas.
– Ar galima savo gyvenimo būdu užkirsti kelią šiai ligai?
– Tikriausiai visiškai užkirsti kelio nepavyks. Tačiau gyvenimo būdas sudaro 50 proc. mūsų bendros sveikatos. Mityba, fizinis aktyvumas yra tokie faktoriai, kuriuos sureguliavus galime atitolinti ligą arba kai kuriais atvejais pagerinti onkologinio gydymo rezultatus. Manau, kad sveikai gyvenant galime ligą atitolinti arba jos išvis išvengti.
– Apie kokias ligas dar norėtumėte perspėti vyrus, dėl kurių reikėtų eiti ir tikrintis?
– Jaunų vyrų onkologinė liga yra sėklidžių vėžys, todėl norėčiau paskatinti vyrus, jei apsičiuopė kokius nors darinius kapšelyje, kurių prieš tai nebuvo, nelaukite ir kreipkitės į medikus. Galbūt iš pradžių į šeimos gydytoją, bet svarbu nedelsti, nes kiekviena diena yra svarbi.
– Gydytojau, apibendrinant, kokius simptomus jaučiant vyrui reikia nedelsti ir kreiptis į gydytojus?
– Jei šlapime yra kraujo, šlapinantis skauda, tai daryti sunku, pasišlapinus jaučiate, kad kažkas liko, skauda juosmenį, skausmai raižančio, priepuolinio pobūdžio, plintantys į pilvo apačią, jei karščiuojate, nedelskite, turite kreiptis į gydytojus.
