Plaučių kraujagyslėse padidėja spaudimas
Kaip pasakojo gydytoja, plaučių hipertenzija yra tokia būklė, kai padidėja spaudimas dešinėje širdies pusėje, taip pat ir plaučių kraujagyslėse. Ši liga kankina nemažai žmonių, tačiau nedaug yra tų, kuriuos kankina būtent arterinė, o ne įprasta plaučių hipertenzija.
Dėl jungiamojo audinio ligų, ŽIV, kartais genetinių ar net nenustatytų ligų plaučių kraujagyslėse padidėja spaudimas ir pacientus pradeda varginti dusulys. Šia liga serga apie 2,4 žmones iš milijono. Lietuvoje tokių sergančiųjų yra kiek daugiau nei 200.
„Bėda ta, kad liga neturi kažkokių ypatingų simptomų. Ji paprastai prasideda dusuliu. Jis iš pradžių gali atsirasti didesnio fizinio krūvio metu, paskui gali varginti mažesnio fizinio krūvio metu. Taip pat gali atsirasti krūtinės skausmas, širdies permušimai, nuovargis. Vėlesnėse, pažengusiose ligos stadijose gali būti nepaaiškinamos kilmės alpimų ar net kosėjimo krauju“, – kalbėjo D. Hoppenot.
Pasak gydytojos, ši liga tuo ir klastinga, kad neturi ypatingų ir jai būdingų simptomų. Tai lemia ir diagnostikos sudėtingumą – neretai žmogui tenka ateiti ne į vieno specialisto kabinetą, kad būtų nustatyta diagnostika.
„Kartais plautinė hipertenzija yra diagnozuojama neteisingai, kaip, tarkime, astma ar širdies nepakankamumas. Tuo metu plaučių arterinė hipertenzija turi specifinį gydymą, kuris gali pagelbėti pacientams ir ženkliai pagerinti tiek jų gyvenimo kokybę, tiek išgyvenamumą“, – kalbėjo pašnekovė.
Dažniausiai atvyksta jau pažengusiose ligos stadijose
Pacientai, pagal tam tikrus rodiklius, gali priklausyti mažai, vidutinei arba didelei ligos rizikai. Geriausia, kai pacientai atvyksta pačioje ligos pradžioje, nes tokiu atveju gydymas gali daugiausiai padėti. Deja, taip būna retai. Kadangi liga neturi specifinių simptomų, pacientai atvyksta jau sudėtingos būklės, kai būklė yra pažengusi.
Pastebėta, kad plaučių arterine hipertenzija dažniau serga moterys. Anksčiau dažniau sirgdavo jauno amžiaus, 30-40 metų moterys. Pastaraisiais metais, kaip pastebi gydytoja, serga vis vyresni pacientai, o jų būklė vis sudėtingesnė, mat jie turi gretutinių ligų.
Gydytoja įspėja, kad žmonės, kurie serga sistemine sklerodermija, turi būti ypač akylai tikrinami dėl arterinės plaučių hipertenzijos išsivystymo. Taip pat ir tie, kurie serga ŽIV, kurie turėjo plaučių emboliją.
„Jei po gydymo kraują skystinančiais vaistais dusulys vis tiek išlieka, reikėtų įtarti plautinę hipertenziją, kai krešuliai neištirpo“, – sakė D. Hoppenot.
Plautinę hipertenziją Lietuvoje diagnozuoja tik 2 specializuoti centrai LSMU ligoninė ir VUL Santaros klinikos. Kai liga diagnozuojama, būtent šiuose centruose dirbantys gydytojai skiria tolimesnį gydymą.
„Nepaisant šiuolaikinio gydymo, liga yra linkusi progresuoti ir po kurio laiko pacientams reikia maksimalaus gydymo 3 vaistais. Galiausiai pacientai įrašomi į plaučių transplantacijos laukiančiųjų sąrašą. Būtent plaučių transplantacija leidžia pagyti nuo šios ligos“, – sakė laidos pašnekovė.
Kai kuriems pacientams dėl pažengusios ligos prireikia ir širdies tranplantacijos.
