Pasak H. Jakavičiaus, priklausomybė yra psichikos sutrikimas, o tokių problemų turintys žmonės yra gana jautrūs. Tad įvairių etikečių klijavimas tokiems žmonėms gali apsunkinti norą gydytis.
Tokių etikečių visų pirma rekomenduojama atsisakyti medikams. Pašnekovo teigimu, jau yra teigiama tendencija, nes vis mažiau medicinos specialistų vartoja stigmatizuojančius žodžius.
„Bet vis dar matome, kad yra tokių atvejų, kai ateina pacientas pas gydytoją, kreipiasi pagalbos, vietoje šilto priėmimo iš pradžių pradedama moralizuoti, kad jis pats kaltas, jog yra alkoholikas ar narkomanas.
Iš esmės tai yra blogas priėjimas prie paciento. Pirmas įvaizdis pastato pamatus tolimesniam gydymo efektyvumui užtikrinti. Dėl to iš pradžių, atvykus pacientui, jį reikėtų padrąsinti, pasakyti, jog šaunuolis, nes supratai, kad turi problemą, kad kreipeisi, nori problemą spręsti. Tada pasiūlyti gydymo metodus, bet jokiu būdu nemoralizuoti, nes kitą kartą pacientas gali nebepasirodyti“, – sakė pašnekovas.
Didelę įtaką daro ir žiniasklaida. H. Jakavičiaus teigimu, reikėtų nebevartoti žodžių alkoholikas ar narkomanas, o juos pakeisti į „žmogus, priklausomas nuo narkotikų, alkoholio“. Alkoholikas ir narkomanas tarsi iškart užlipina etiketę žmogui.
„Pastebime tendenciją, kad ir moksleiviai mokyklose vartoja psichoaktyviąsias medžiagas, tai labai blogas dalykas, bet esu ir žiniasklaidoje matęs, kad tokie vaikai vadinami narkomanais. Tai tikrai nėra tiesa, tie vaikai nėra narkomanai. Vartojimas nedideliais kiekiais dar nėra priklausomybė. Priklausomybės nustatymui yra tam tikri kriterijai“, – sakė H. Jakavičius.
Priklausomybės visuomenėje, pasak pašnekovo, vis dar yra labai stigmatizuojamos. Jei visuomenės vertinimas šiems žmonėms būtų kitoks, priklausomybę turintys drąsiau kreiptųsi pagalbos.
Kaip pirmadienį išplatintame pranešime spaudai rašė Respublikinis priklausomybės ligų centras, priklausomybė – lėtinė, tačiau gydoma arba kontroliuojama sveikatos būklė, todėl įsitikinimas, jog priklausomybę turintys asmenys yra pavojingi, patys kalti ar nepajėgūs gydytis ir sveikti yra klaidingas. Žodynas svarbus ne dėl skiemenų. Jei mes teisingai parenkame žodžius, tai žmogus greičiau kreipiasi pagalbos, labiau priima pagalbą, o nuo to laimi visi. Stigmatizuojami žmonės yra mažiau linkę kreiptis pagalbos į sveikatos priežiūros specialistus, nes kam nors sužinojus apie jų priklausomybę jaučia baimę dėl galimų socialinių ir teisinių pasekmių, o neigiami stereotipai kuria jų atžvilgiu gailesčio, baimės ar net pykčio jausmus.
Nevyriausybinės organizacijos „Psichikos sveikatos perspektyvos“ direktorė, psichikos sveikatos ir žmogaus teisų ekspertė Karilė Levickaitė įsitikinusi, kad teisingai kalbėdami apie bet kokios psichikos sveikatos sunkumų patirties turintį žmogų, mes padedame ne tik kitam, bet ir patys sau: „Mūsų stigmatizuojantys požiūriai ir iš to kylanti stigmatizuojanti kalba padidina žmonių patiriamą gėdą, menkumo jausmą ir tuo pačiu izoliaciją. O tai neskatina kreiptis pagalbos. Psichikos sveikata gyva vis dar šešėliuose ir mes turime ne tik tinkamai kalbėti, bet apskritai kalbėti. Ir ta tyla nepadeda nei reaguoti su empatija, nei suteikti tinkamą pagalbą. Juolab, kad dar egzistuoja ir vadinamoji internalizuota stigma, kai visuomenės požiūris galiausiai tampa netgi požiūriu į save“.
Svarbu žinoti, kad ne visada psichoaktyvių medžiagų vartojimas turėtų būti siejamas su priklausomybe. Asmuo, vartojantis psichoaktyvias medžiagas, nebūtinai jas vartoja žalingai ar turi priklausomybės sindromą. Tai gali nustatyti tik gydytojai psichiatrai. Nepagrįstų diagnozių, kaip ir etikečių, klijavimas taip pat sudaro ydingą terpę stereotipams ir stigmai egzistuoti.
Daugiau įdomių ir vertingų sveikatos naujienų – mūsų „Facebook“ paskyroje. Prisijunk ir apie viską sužinok pirmas!
