– Vienas iš paplitusių teiginių, kad alkoholdehidrogenazę, tai yra fermentą, kuris kepenyse skaldo alkoholį, galima treniruoti. Ir jeigu nori nepadauginti vakare, tai išvakarėse arba iš ryto turi išgerti nedidelį kiekį alkoholio, kad kitą dieną galėtum sau leisti daugiau. Kiek tame tiesos?
– Yra šiek tiek tiesos, bet didžiąja dalimi tai mitas. Yra du fermentai, kurie skaldo alkoholį, kai jis patenka į kepenis. Paminėtas fermentas – alkoholdehidrogenazė treniruotėms nelabai pasiduoda. Kodėl žmogus gali daugiau pakelti ir daugiau išgerti, tai dėl to, kad prie šito fermento, jei yra labai daug alkoholio, prisijungia dar kiti du fermentai. Bet yra antras fermentas, nuo kurio genetiškai priklauso tolerancija alkoholiui. Žinome, kad azijiečiai gali toleruoti mažai alkoholio ir jie dažniausiai iškart parausta, prasideda pykinimas, vėmimas. Tuo metu skandinavai arba rusai – atvirkščiai. Kartais jų tolerancijos genas yra aktyvesnis daugiau nei 10 kartų. Bet tai nėra treniruotės – arba gimei toks, arba ne.
– Kitas mitas, kurį labai gerai prisimenu, yra tai, kad prieš keliant taurelę reikia ko nors riebiai suvalgyti. Tada riebalas sutepa žarnyną ir alkoholis „neprilimpa“, gali gerti kiek nori.
– Tam tikra prasme tiesos yra, nes didžioji dalis alkoholio rezorbuojasi skrandyje. Jei skrandis prikimštas maisto, alkoholio koncentracija bus šiek tiek mažesnė ir padidės truputėlį vėliau.
– Sakoma, kad tas, kuris užkandžiauja, pasigeria ne taip greitai, kaip tas, kuris nevalgo.
– Bet čia turėtume atkreipti dėmesį į tai, kad bendra koncentracija ir bendras alkoholio kiekis išgertas niekur nedingsta. Mes tik apgauname organizmą, kada koncentracija padidės, kai riebalinis sluoksnis pranyks arba alkoholis nueis į plonąjį žarnyną ir alkoholis vis tiek rezorbuosis. Vėliau jis vis tiek padarys savo darbą. Dėl tokių būdų galime nepastebėti išgerto kiekio ir po to, kai jau „lūšime“, tai bus sunku.
– Atidėtas, bet stipresnis veikimas. Kitas teiginys yra kaip tik kitoks – sakoma, kad tie, kurie valgo, po to jaučiasi blogai, o rimti vyrai geria be užkandos ir nieko nenutinka. O kitiems, kurie valgo ir geria, atsitinka komplikacijos, pavyzdžiui, pankreatitas.
– Nelaimė gali įvykti ir tuo, ir tuo atveju. Vieniems įvyksta dėl didelės alkoholio koncentracijos, prasideda vėmimas, sąmonės netekimas, skrandžio turinio patekimas į plaučius, širdies ritmo sutrikimas ir pan. Pankreatitas yra viena iš kelių komplikacijų, kurios gali įvykti vartojant alkoholį. Jis dažniausiai įvyksta tada, kai vartojamas karbonizuotas alkoholinis gėrimas ir riebus maistas. Gali būti alus ir riebi žuvis, bet lygiai taip pat gali būti ir „moteriškas“ variantas – šampanas ir saldus pyragėlis.
– Būtent, burbuliukai. Jie kyla į viršų ir kelia kartu alkoholį, dėl to išgėrus burbuliukų, alkoholis greičiau apsvaigins ir jų gerti negalima.
– Nesakyčiau, kad galima arba negalima. Tiesiog reikia turėti omenyje, kad karbonizuoti gėrimai kartu su angliarūgšte į kraują patenka žymiai greičiau ir koncentracija ten pakyla daug greičiau.
– Dar vienas alkoholio svaiginimo pagreitinimas – kofeinas. Labai dažnai lietuviai, norėdami greičiau išblaivyti draugą, pasiūlo jam kavos. Kas dėl to nutiks?
– Vienu metu bus vartojamos dvi visiškai skirtingo veikimo medžiagos. Alkoholis yra psichoaktyvi medžiaga, kuri slopina centrinę nervų sistemą. Kofeinas veikia atvirkščiai, jis smegenis stimuliuoja, greitina smegenų veiklą, širdies darbą. Tai reiškia, kad vienu metu vartojamos medžiagos yra visiškai skirtingos savo veikimu. Šitą efektą norėčiau palyginti su tuo, kai alkoholis vartojamas su energetiniu gėrimu, kad žmogus neužmigtų. Bet tai yra taip pat apgaulinga, nes kai baigsis kofeino poveikis, o tai atsitiks greitai, alkoholio veikimas dar tęsis. Ir tas apgaulingumas gali pasireikšti labai rizikingomis pasekmėmis, kai sąmonę prarasite visai to nesitikėdami. O šiaip tokia kombinacija itin didina smurtą, atlikta nemažai tyrimų šia tema. Ypač seksualinį smurtą.
– Kitas mitas – negalima mažinti laipsnių. Jei jau pradėjai gerti stipresnį gėrimą, silpnesnio po to gerti negalima, nes kuo mažesnė alkoholio koncentracija, tuo ji lengviau įsisavinama iš skrandžio į kraują.
– Kepenys nei skonio, nei kvapo nejaučia, etikečių irgi neskaito. Kepenys metabolizuoja arba skaido patekusį etanolį. Kokia forma, kokiu stiprumu – joms visai nesvarbu. Įtakos turi tik karbonizacija, įvairūs priedai, pavyzdžiui, galbūt tai likeris, kuris turi tam tikrų saldumynų ar vynas, kuris turi pridėtinių medžiagų, dažiklių. Bet pats alkoholis kepenims nėra svarbus.
– Tai mažinti laipsnius galima. Kitas mano klausimas yra apie spalvą, nes sakoma, kad spalvoti gėrimai blogai, o skaidri degtinė nieko blogo nepadarys.
– Jei tai yra nepakankamai kokybiškas gėrimas ir nuo tam tikrų priedų jis nebuvo išvalytas gamybos metu, pavyzdžiui, namų sąlygomis pagamintas gėrimas ir iš jo nepašalintos nuodingos medžiagos, tai pasekmės yra liūdnos. Ir kiekvienais metais tokių pasekmių matome.
– Bet juk per šventes daugumai „būtina“ išgerti. Yra žinoma, kad geriant kasdien ir po nedaug rizika mirti nuo tam tikrų ligų tikrai didėja. Bet galbūt tada geriau vieną kartą metuose ir daug?
– Nežinau, kas taip sugalvojo. Yra paskaičiuota rizika, ją yra paskaičiavusi ir Pasaulio sveikatos organizacija. Nurodyta, kad 1–2 standartiniai alkoholio vienetai per dieną sukelia mažą riziką. Bet kalbame apie tuos žmones, kurie nėra priklausomi nuo alkoholio. Nes tie žmonės, kurie yra priklausomi, negali vartoti jokio alkoholio. Didelė rizika yra tada, kai per savaitę suvartojama apie 30 standartinių alkoholio vienetų. Ir vis tiek toks kiekis, skaičiuojama, turėtų būti išgertas per 7 dienas, o ne vienu metu iškart. Todėl ypatingai rizikinga suvartoti didelį kiekį alkoholio per vieną kartą, o ypač, jei prieš tai žmogus išvis jo nevartojo.
– Pereikime prie medikamentų. Yra tokių receptų, kad dieną prieš vakarėlį reikia išgerti meldoniumo, angliukų, kiti siūlo valgyti daug citrinos.
– Na, aš savo studentams sakau, kad jei tokie dalykai padeda, tai ir sausainis padėtų. Bet, jei kalbėtume rimtai, yra du fermentai, kurie skaido alkoholį. Jų veikimą tam tikromis priemonėmis galima pagreitinti. Bet kokiu atveju, dažniausiai tai biocheminiai procesai ir tik laikas labiausiai lemia, kada bus suskaidytas alkoholis. Viena iš tokių pagalbinių priemonių yra didelis kiekis vandens – su kiekvienu standartiniu alkoholio vienetu išgerti vieną stiklinę vandens, kad organizmas atliktų skaidymo procesą. Ir dar vienas dalykas, kurį norėčiau paminėti, jei jau žmogus vartoja alkoholį: labiausiai organizmas, skaidydamas alkoholį, išnaudoja magnį ir tai gali lemti širdies ritmo sutrikimus. Todėl magnis galėtų padėti širdžiai ir palaikyti elektrolitų balansą.
– Be to, skirtingai nuo mildoniumo, magnio perdozuoti sunku, tik galite dažniau lėkti į tualetą. Dalis žiūrovų laidą žiūrės Naujųjų metų vakarą, o kažkas sunkiai skaitys penktadienio rytą. Tai ką daryti tiems žmonėms, kurie padaugino ketvirtadienio vakarą? Ar visgi griebtis to liaudiško metodo ir išgerti dar taurę šampano ryte?
– Jei norite, kad kita diena irgi dingtų iš gyvenimo, tai galite išgerti tą taurę. Bet, jei rimtai, tai pagrindinis dalykas, kuris padeda, yra laikas, nes kepenys turi suvirškinti alkoholį, kuris į jas pateko. Turbūt patarimas būtų užsitraukti užuolaidas, pasikloti lovą, pavalgyti ir vėl eiti miegoti. Miegant laikas eina greičiausiai. Tai magnis, rami muzika, galbūt koks nors filmas, kad praeitų laikas.
– Labai ačiū už pokalbį. Ir, kaip visą laiką, palinkėjimai žiūrovams Naujametinę naktį.
– Kažkaip tikiu, kad kai žmonės neis prie eglučių ir į lauką, galbūt ir alkoholio vartos mažiau. Atsakingai žiūrėkite į situaciją, prisiminkite, kad yra pandemija, likite namuose ir saikingai vartokite alkoholį.
