Api tai, kodėl degintis saulėje nėra sveika, taip pat, kokie nudegimai patys pavojingiausi ir kokias ligas gali paskatinti intensyvi saulė, interviu laidoje „DELFI diena“ su profesore.

– Dermatologai nuolat kartoja, kad nėra sveiko įdegio. Kodėl? Kuo saulė kenkia mūsų odai?

– Tai amžinas klausimas. Saulėje būti malonu, bet retai prisimename, kad ji turi ūminį poveikį odai ir lėtinį poveikį. Kai oda tampa rudesnė, kitaip sakant, pasikeičia jos spalva, nes lietuviai yra baltaodžiai, bet kai pabūname saulėje, mūsų oda tampa rausvesnė arba rudesnė. Kuo žmogus yra šviesesnės odos, tuo saulė yra žalingesnė.

Nuo odos spalvos priklauso, kiek odoje yra pigmento. Kuo daugiau pigmento, tuo ji tamsesnė natūraliai, tai yra trečias fototipas, pavyzdžiui, ispanai ar portugalai. Lietuviai dažniausiai yra antro arba trečio fototipo. Dalis žmonių, iki 30 proc. yra pirmojo fototipo. Tai žmonės, kurie neįdega, tai reiškia, kad jeigu oda parudavo arba paraudonavo, ji ginasi. Ultravioletiniai spinduliai yra vienas pavojingiausių kancerogenų.

Dar svarbu tai, kad vis daugiau atsiranda pacientų, kurie yra alergiški saulei. Viena dažniausių – polimorfinė reakcija, kai žmogus antrą ar trečia dieną po buvimo saulėje, pajaučia, kad kai kurias nudegusias vietas išberia mažais spuogeliais ir tas vietas labai niežti, oda būna patinusi, ji tarsi dega.
Matilda Bylaitė-Bušinskienė

Prieš 20-30 metų mes tai tik įtarinėjome, o dabar yra atlikta labai daug tyrimų, kurie įrodo, kad pagrindinis faktorius, kuris sukelia odos vėžį, yra būtent ultravioletiniai spinduliai. Tai reiškia, kad jeigu mes deginamės ir mėgstame būti saulėje, mes paskatiname onkologinį procesą. Jeigu tą dieną, kai žmogus deginasi, jis nesinaudojo apsauginiu kremu, nebuvo pavėsyje ar kažkaip kitaip nesisaugojo nuo tiesioginių saulės spindulių, tai būtent tą dieną gresia ūmus odos nudegimas. Vieniems tai gali būti tik paraudimas, kitiems – patinimas, perštimas.

Matilda Bylaitė-Bučinskienė

Pačiomis karštosiomis dienomis labai nemažai žmonių kreipėsi į specialistus, nes jų oda jau buvo pavojingai nudegusi. Odą skauda, ją peršti, galima nudegti iki antrojo laipsnio, kai susidaro pūslės. Stiprūs nudegimai sugadina ne tik atostogas, nuotaiką, bet taip pat kenčia sveikata.

– Bet visgi ne vienas pažįsta tokių žmonių, kurie visą gyvenimą deginosi iki tamsaus rudumo ir neserga.

– Jie nelabai tikrinasi, bet dažnai tokie žmonės vis tiek kreipiasi į specialistus. Į medikus taip pat kreipiasi nemažai lietuvių, kurie yra gyvenę Afrikoje ar Azijos šalyse, taip pat Kalifornijoje. Labai akivaizdžiai matosi, kad tų žmonių oda gavo perteklinį spindulių kiekį. Tai reiškia ne tik vėžį, nes ne tik oda turi įtakos šiai ligai, bet ir genetika. Jeigu šeimoje yra sergančių odos vėžiu ar melanoma, taip pat svarbu atkreipti dėmesį, ar žmogus buvo stipriai nudegęs vaikystėje. 2-3 tokie stiprūs nudegimai iki pūslių riziką susirgti vėžiu didina mažiausiai kelis kartus. Jeigu žmogus taip jau labai mėgsta degintis, jis turėtų žinoti, kad tokiu būdu yra paskatinamas odos senėjimas, tai vadinama fotosenėjimu. Juokingiausia tai, kad šiais laikais žmonės raukšlių bijo labiau negu vėžio.

Karštyje prasideda niežėjimas, atsiranda pūslės, dažnai suserga vaikai iki 2 metų. Jeigu pjauname žolę, dažniausiai pasirenkame atvirą aprangą, atidengiame nugarą ir kojas, tai gali grėsti fototoksiniu dermatitu
Matilda Bylaitė-Bušinskienė

– Saulė grasina ne tik odos vėžiu, bet ir kitaisp nemaloniais potyriais. Tiesa?

– Jeigu žmogaus imunitetas silpnas, jaučia nuovargį, prastai miega ir valgo, dažnai jie turi ir kitų problemų, pavyzdžiui, herpio infekciją. Išėjus į saulę, herpetinė infekcija gali atsirasti lūpų srityje, suaktyvėja virusai. Dar svarbu tai, kad vis daugiau atsiranda pacientų, kurie yra alergiški saulei. Viena dažniausių – polimorfinė reakcija, kai žmogus antrą ar trečią dieną po buvimo saulėje, pajaučia, kad kai kurias nudegusias vietas išberia mažais spuogeliais ir tas vietas labai niežti, oda būna patinusi, ji tarsi dega. Tuomet reikia skubaus gydymo, nes yra daugybė priemonių, kaip pasiruošti vasarai. Saulė provokuoja daug susirgimų. Gali paūmėti aknė, ūminė infekcija rožė. Taip pat imuninės ligos kaip vilkligė ar dermatomiozitas, pūslinės ligos, kai žmogaus kūnas pasidengia pūslėmis ir būnant ant saulės liga labai suaktyvėja.

Mes dar turime nemažai pacientų, sergančių mastozitoze. Tai gausus mastocitų, irstant išskiriančių aktyvias, odos ir bendrųjų požymių sukeliančias medžiagas, telkimasis odoje ir įvairiose organizmo sistemose. Karštyje prasideda niežėjimas, atsiranda pūslės, dažnai suserga vaikai iki 2 metų. Jeigu pjauname žolę, dažniausiai pasirenkame atvirą aprangą, atidengiame nugarą ir kojas, tai gali grėsti fototoksiniu dermatitu, ypač tada, kai žmogus nesisaugo ir įvairių žolių, pavyzdžiui, barščių.

Mes daug apie tai kalbame, bet žmonės vis dar neišgirsta. Dar yra nemaža dalis senesnio amžiaus žmonių, kurie kenčia sąnarių skausmus, kuriuos irgi gali sukelti saulė. Mūsų senoliai nori pabūti ant saulės, jie nesistengia prisidengti kūno.

Visą pokalbį žiūrėkite DELFI laidoje.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (132)