aA
Jau ilgiau kaip metus gyvename COVID-19 pandemijos sąlygomis. Kaip tai paveikė mūsų sveiką gyvenseną? Galbūt dėl to smarkiai sumažėjo mūsų fizinis aktyvumas? O gal daugiau laiko leisdami namuose pradėjome dažniau valgyti ir svaigintis alkoholiu?

Į šiuos klausimus geriausiai gali atsakyti Lietuvos sporto universiteto, Vytauto Didžiojo universiteto ir Vilniaus universiteto profesorius, biologijos mokslų daktaras Albertas Skurvydas.

„Delfi rytas“ laidoje profesorius pristatė trijų universitetų, kuriuose jis dirba, atliktą tyrimą. Jo metu iki pandemijos ir pandemijos metu buvo apklausti keli tūkstančiai žmonių, paprašius juos įvertinti savo fizinį aktyvumą ir apskritai fizinę bei psichinę sveikatą, priklausomai nuo amžiaus ir lyties. Mokslininkai stebėjo, kaip karantinas tai paveikė ir išvados, tiesą sakant, buvo gana netikėtos.

Pakito moterų kūno masės indeksas

„Viena iš įdomiausių išvadų galbūt yra ta, kad bendras judėjimo aktyvumas tiek vyrams, tiek moterims pandemijos metu nesumažėjo, tačiau pasikeitė judėjimo struktūra: žmonės pradėjo mažiau judėti dideliu intensyvumu.

Tas didelio intensyvumo judėjimas sumažėjo dėl to, kad žmonės pradėjo mažiau lankyti sporto klubų, įvairias treniruotes. Bet tą didelio intensyvumo judėjimo stygių kompensavo mažu intensyvumu: beveik triskart daugiau žmonės pradėjo mankštintis namuose ir, kaip jie atsakė, pradėjo daugiau vaikščioti.

Treniruojantis namuose padeda elastiniai diržai.
Treniruojantis namuose padeda elastiniai diržai.
© Shutterstock

Taigi, galima sakyti, struktūra pasikeitė. Žmonės reagavo protingai, todėl bendras judėjimo kiekis nepakito, bet daugiau pradėjo judėti lengvai per visus amžiaus tarpsnius“, – pasidžiaugė A. Skurvydas.

Profesorius atkreipė dėmesį, kad ypatingai ženkliai didelio intensyvumo judėjimo sumažėjo tarp jaunų 18–35 metų žmonių, nes jie labiau linkę intensyviau mankštintis sporto klubuose, kurie per pandemiją buvo uždaryti.

Veikiausiai dėl sumažėjusio didelio intensyvumo judėjimo ženkliai padidėjo šiai amžiaus grupei priklausančių moterų (būtent jų, ne vyrų) kūno masės indeksas (KMI).

„Tai yra blogas ženklas, nes KMI padidėjo maždaug nuo 24 iki 27, tai yra peržengė jau ir antsvorio laipsnį. O su kūno masės padidėjimu siejama daugybė lėtinių ligų“, – įspėjo profesorius.

Antsvoris
Antsvoris
© Shutterstock

Ar pradėjome dažniau kepti pyragus?

A. Skurvydas aptarė ir karantino sukeltus psichinės sveikatos pokyčius. Pavyzdžiui, visose tirtose amžiaus grupėse, ypatingai vyresnio – nuo 45 iki 75 metų – labiau pasireiškė stresas. Gal tik jaunimui jo būta mažiau.

Vyresniems žmonėms labiau pasireiškė ir depresija.

„Dar mes iškėlėme klausimyne emocijų valdymą – emocinį intelektą. Emocinis intelektas visoms amžiaus grupėms – čia yra geras ženklas – kovido atveju visiškai nepakito ir net buvo tendencija tarp jaunimo, kad jie geriau sugebėjo valdyti emocijas, geriau sugebėjo suprasti kitus žmones, geriau savo emocijas vertino. Emocinis intelektas kaip ir pagerėjo labiau jaunimui“, – įvertino profesorius.

Morkų pyragas
Morkų pyragas
© Shutterstock

Mokslininkai domėjosi ir tuo, kaip kito valgymo įpročiai. Italijos mokslininkai pastebėjo, kad COVID-19 pandemijos sąlygomis, kai italai valgį gaminosi namuose, jie pradėjo triskart dažniau kepti pyragus.

Tačiau didesnio persivalgymo tarp lietuvių nepastebėta.

„Dar buvo klausimas, kaip dažnai vartojote alkoholio. Galbūt, kai žmonės mažiau bendravo, komunikavo, daugiau namuose vartojo alkoholio? Šita hipotezė nepasitvirtino. Galima sakyti, kad persivalgymas ir alkoholio vartojimas nepakito“, – konstatavo profesorius.

Kiek ir kaip judėti sveika?

Pristatęs tyrimo rezultatus A. Skurvydas pasidžiaugė, kad žmonės, nepaisant sumažėjusio didelio intensyvumo judėjimo, jį kompensavo, dažniau savarankiškai darydami mankštas, taigi visiškai nenustojo judėti.

„Žmonės iš tikrųjų žino ir klausosi, kad fizinis aktyvumas yra viena iš geriausių priemonių gerinti nuotaiką: padidėja seratonino, neurotrofino, dopomino, kabinoidų kiekis mūsų kūne. Tada nuotaika pagerėja, geriau susidorojome su stresu. Žmonės protingai sureagavo“, – neabejojo profesorius.

Vaikščiojimas
Vaikščiojimas
© Shutterstock

A. Skurvydas priminė, kad fizinis aktyvumas padeda sumažinti daugybės ligų tikimybę. Todėl kasdien reikia bent po valandą intensyviau pajudėti, pvz., pasivaikščioti vidutiniu ar net greitesniu tempu. Kuo daugiau judėsite, tuo labiau sveikata gėrės.

„Be abejo, šalia tokių pasivaikščiojimų reikia atlikti ir jėgos pratimų (pvz., laiptais į viršų pavaikščioti), tempimo pratimų.

Aiškiai nustatyta, kad tempimo, jėgos ir aerobiniai pratimai 30–50 proc. sumažina tikimybę susirgti apie 40-čia lėtinių ligų, mažina uždegiminius procesus organizme, stimuliuoja.

Patys naujausi moksliniai atradimai rodo, kad tai stimuliuoja galvos smegenų neuronų atnaujinimą. Tie neuronai žlunga nuo per didelio streso, pertempimo, nuo per didelio emocijų valdymo. Taigi fizinis aktyvumas yra vaistas prieš 40 lėtinių ligų, gerina protinį darbingumą, savijautą, kūno atsparumą stresui, net tam tikroms infekcijoms ir, be abejo, nuotaika visiškai pagerėja.

Mokslininkai reitingavo, kurios veiklos COVID-19 atveju žmogui suteikia didžiausią džiaugsmą. Pirmoje vietoje vienareikšmiškai buvo fiziniai pratimai, ypač spontaniški, kiekvieną dieną kažką judant.

Labai svarbu yra neužsisėdėti. Tą valandą galima suskaidyti po keletą minučių: kažką remontuoti, taisyti, vaikščioti. Toks spontaniškas fizinis aktyvumas pastimuliuoja neurotrofinus, o neurotrofinai yra galvos smegenų neuronų atnaujintojai, didi galvos smegenyse pilkoji ir baltoji medžiaga.

Kuo daugiau pilkosios ir baltosios medžiagos, tuo žmogui labiau nebaisu įvairios negandos, kiti mokslininkai pasakytų – tuo didesnis yra kognityvinis rezervas ir jie gali tada atlaikyti visokius išpuolius, atakas: pradedant infekcija, baigiant įvairiais nesusipratimais, emocijų nevaldymais, socialiniais samplūdžiais ir taip toliau.

Taigi fizinis aktyvumas – vienas iš geriausių natūralių per milijonus metų sukurtų vaistų, kuris gerina mūsų darbingumą – nuo protinio iki fizinio – ir efektyviai neleidžia veržtis įvairioms ligoms į mūsų kūną“, – nurodė profesorius.

Kaip savyje užkurti judėjimo variklį?

Tingėjimas
Tingėjimas
© Shutterstock


Tiesa, išsijudinti nėra lengva. Bet profesorius A. Skurvydas turi patarimą, kaip pradėti daugiau judėti: „Visi mokslininkai rekomenduoja: pradėk sistemingai, po trupučiuką. Nepradėk spėriai vaikščioti, jeigu nevaikščiojai visą pusvalandį. Pradėk nuo 10–15 min., kitą dieną vis po minutę didink. Po dviejų–trijų savaičių pereisi prie pusvalandžio, o dar po 2–3 savaičių – iki valandos ateisi. Laipsniškumas – pats svarbiausias principas“.

A. Skurvydas pasakojo, kad yra ir vadinamasis efektų dėsnis, kuris naudingas apsnūdusiems, apatiškiems ir aptingusiems žmonėms: „Pirmąkart ranką netyčia pakeli – galvos smegenyse milijardai neuronų užsidega, nes jie aktyvuojasi. Kraujotaka apie tuos neuronus padidėja. Tie neuronai išskiria džiaugsmo hormonus.

Kai aš rankos nesu pakėlęs, guliu ir visiškai atrodau apatiškas. Netyčia pakėliau ranką – jau žymiai geriau, antrą pakėliau – dar geriau. Išlipau iš lovos – aš jau beveik karalius. Žengiau žingsnius – aš pajaučiau, kokie fantastiški dalykai. Žmonės kaip variklis užsidega.

Pagrindinis patarimas, norintiems pradėti sportuoti – prisiversti iškelti kojas iš lovos ir žengti net per prievartą kelis žingsnius. Po to nebenorėsi gultis“, – šyptelėjo mokslininkas.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(109 žmonės įvertino)
3.8624

Gydytojas atsakė, ar gali išsivystyti alkoholinė kepenų cirozė per porą mėnesių

Kepenų cirozė yra lėtinė liga, kai pažeistų kepenų ląstelių vietą užpildo jungiamasis...

Pirmieji hipertenzijos simptomai gali būti nespecifiniai: gydytojas pamokė, kaip teisingai pamatuoti kraujo spaudimą

Nors aukštas kraujospūdis yra itin pavojingas, tik pusė jį turinčiųjų apie tai žino. Pasak...

Ar reikia naikinti papilomas ir apie kokį virusą jos praneša? (2)

Tikriausiai sunku būtų rasti žmogų, neturintį ant kūno nė vienos papilomos. Kai kurie jų turi...

Delfi PliusKalbino Kristina Ciparytė, parengė Gabrielė Grinkaitė, laida „Delfi rytas“

Profesorė papasakojo, kokie žmonės turi didelę riziką susirgti nepagydoma širdies liga – pirmieji simptomai visai nekalti (1)

64 milijonai pasaulyje, apie 15 milijonų Europoje ir apie 130 000 Lietuvoje – štai tiek žmonių...

Šeimos gydytojas išvardijo, ką galima padaryti, jei vargina gausus prakaitavimas (1)

Prakaitavimas – normali kūno reakcija. Tačiau kartais jis būna toks gausus, kad smarkiai trikdo...

Top naujienos

Lietuvoje viešintis Chodorkovskis ragina galvoti ir apie rusus: kažkas po Putino turės keisti padėtį Rusijoje – laukti liko nedaug (4)

Lietuvoje viešintis Atviros Rusijos fondo vadovas Michailas Chodorkovskis sako, kad kai Vladimiras...

Karybos ekspertas įvertino svarbiausią Zelenskio žinutę: tokiais skaičiais ukrainiečiai niekada neblefavo (1)

Atsargos majoras, karybos ekspertas Darius Antanaitis mano, kad karas Ukrainoje bus žymiai...

Karas Ukrainoje. Rusijos pajėgos perima strateginio Ukrainos miesto kontrolę, smogta karinei bazei Baltarusijoje – nerimą keliantys ženklai

Ukrainos ginkluotosios pajėgos pripažino, kad Rusijos pajėgos padarė pažangą Donecko srityje...

Delfi PliusTomas Janonis

Reto įžūlumo schema: aukso vertės valstybinis objektas Vilniuje gali pavirsti daugiabučių kvartalu (2)

Respublikinei Vilniaus universitetinei ligoninei paėjusią savaitę netikėtai pranešus, kad bus...

Rusijos komunistų partijos deputatas kreipėsi į Putiną: pareikalavo išvesti karius iš Ukrainos (2)

Per vietos parlamento posėdį Rusijos Primorsko krašte kilo skandalas. Rusijos Federacijos...

„Ignitis“ sumažino elektros kainas tiekėją besirenkantiems gyventojams nesutaria, po VERT įsikišimo, ar ne  (2)

Energetikos rinkos reguliuotojui dėl galimo piktnaudžiavimo padėtimi rinkoje ketinant aiškintis...

Žiniasklaida: Johnsonas pateikė pasiūlymą Zelenskiui, įtraukta ir Lietuva (11)

Kaip atsvarą Europos Sąjungai (ES) Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas...

Verslininkas už 400 milijardų statys ateities miestą: pirmųjų gyventojų tikisi jau 2030 m. randa panašumų su Vilniumi

Diskusijas apie išmanius miestus, pasak ekspertų, jau drąsiai galima vadinti dabarties, o ne...

Eros pabaiga: oficialiai nutraukiama Ellen DeGeneres laida, vedėja apsipylė ašaromis

Amerikiečių komikė, laidų vedėja Ellen DeGeneres dalyvaudama paskutinėje savo pokalbių laidos...

Transliacija / Jūs rimtai? Vaitulionis – apie fejerverkus ir danguje, ir Seime

Komunikacijos specialistas Saugirdas Vaitulionis šią savaitę nemenkai piktinosi dėl į dangų vis...