aA
Sveikatos recepte“ – apie lietuvių psichinę sveikatą. Pasak Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės direktoriaus profesoriaus Arūno Germanavičiaus, nuo psichinės sveikatos smarkiai priklauso ir fizinė sveikata. Tad jei pavyktų pagerinti psichinę būklę, neabejotinai pagerėtų ir lietuvių fizinė sveikata. Pavyzdžiui, sumažėtų širdies bei kraujagyslių ligų.

Kokie dar rodikliai, be savižudybių skaičiaus, parodo, kokia lietuvių psichinė sveikata?

Priklausomybė nuo raminamųjų yra didelė problema. Ji buvo ignoruota pastaruosius 15 metų ir šiuo metu turime labai daug vyresnio amžiaus žmonių, kurie šiais vaistais piktnaudžiauja. Jiems gydymas irgi turi būti prieinamas. Vienas iš rodiklių toks ir yra. Laimės indeksai – jie irgi iš dalies rodo psichikos sveikatos būklę, bet tai daugiau subjektyvūs žmonių lūkesčiai išsipildymo ar neišsipildymo rodiklis. Tačiau tai nėra tas struktūrinis veiksnys, kuris nuolat labai svarbus. Kitas veiksnys, kuris tikrai svarbus, yra atsparumas, sugebėjimas įveikti sunkius laikotarpius ir prisitaikyti prie pasikeitusių gyvenimo aplinkybių. Tyrimai rodo, kad jaunų žmonių atsparumas yra geresnis nei vyresnės kartos. Turiu omenyje 60+ kartos ir ypač vyrai yra labai pažeidžiami. Tarp jų savižudybių yra daugiausiai. Rytų Europoje ši grupė irgi išsiskiria. Tarp jų yra labai daug piktnaudžiaujančių alkoholiu ir nesaugančių savo sveikatos.

Kiek nuo mūsų psichinės sveikatos priklauso fiziniai dalykai ir ligos?

Fizinė sveikata su psichine sveikata yra labai susijusi. Sąryšis tarp psichinės ir fizinės sveikatos labai gerai ištyrinėtas cukrinio diabeto atveju. Yra žinoma, kad žmonės, kurie serga sunkiais psichoziniais sutrikimais, šizofrenija, turi žymiai didesnį polinkį cukriniam diabetui. Kalti ne tik genai, bet ir aplinkos veiksniai, tokie kaip rūkymas, mažas judrumas, sėdimas gyvenimo būdas, labai nereguliari ir neteisinga mityba. Dėl savo psichikos ligos šie žmonės dažnai praranda įgūdžius, kaip gaminti šiltą maistą, kaip suskaičiuoti kalorijas. Nežino, kaip reguliariai maitintis. Kartais labai mėgsta saldumynus. Esame stebėję, kad tokie pacientai visą savo pensiją išleidžia nusipirkti brangiems šokoladams. Dėl to formuojasi cukrinis diabetas. Kitas dalykas yra alkoholis, kuris tarsi padeda nusiraminti. Bet riba labai pavojinga, nes fizinė sveikata nuo to labai blogėja.

Ilgėjausi jos meilės.
Ilgėjausi jos meilės.
© Shutterstock

Šiek tiek palikime rimtas psichines ligas, dėl kurių atvažiuojama į ligoninę, ir pakalbėkime apie paprastesnes. Nerimo sutrikimai, panikos atakos – kaip jie išsivysto?

Nerimo sutrikimai gali būti kaip reakcija į nenormalias aplinkybes. Kita grupė nerimo sutrikimų yra susiję su reagavimo būdu, kurį mes išmokstame vaikystėje ir ypač paauglystėje. Kai kurios baimės, kad, pavyzdžiui, sustos širdis ar susirgs kokia nors liga, ar bijo aukščio, tai jau sutrikimas, kurį pirmiausiai turėtų gydyti šeimos gydytojas ir psichologas ar psichiatras.

Kita vertus, mūsų sveikatos sistema ne visada jautriai reaguoja į tuos žmones, kurie turi asmenybės sutrikimų. Kalbu apie ilgalaikius charakterio bruožus, tokius kaip narcisiztinis asmenybės sutrikimas ar emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas. Iš vienos pusės tie žmonės nori dėmesio ir nori daug tyrimų, bet vėliau, gavę atsakymą, labai nusivilia, nes gydytojai pataria kreiptis į psichiatrą.

Paminėjote narcisizmą, ar tai psichinė liga?

Taip. Asmenybės sutrikimas, kuris susiformavęs per keletą dešimtmečių, kai žmogus save supranta ir kitus žmones sugeba suprasti labai ribotai. Dažniausiai tenkina tik savo poreikius panaudodamas kitus žmones, idealizuoja save ir nuvertina kitus. Paprastai tam žmogui būna labai baisu, kad jį paliks ir tai priveda prie labai rimtų krizių, kai tokie žmonės, patyrę išsiskyrimą su partneriu, žudosi ar grasina tai padaryti.

Arūnas Germanavičius
Arūnas Germanavičius
© DELFI / Andrius Ufartas

Ar prie narcisizmo galima šalia dėti ir sociopatiją ir psichopatiją?

Tai sinonimai.

Ir kol kas nei psichopatai, nei sociopatai, nei narcisizmo sindromą turintys žmonės nėra nemokamai gydomi?

Ne, nėra.

Koks yra požiūris tarp pačių medikų ir specialistų? Ar nėra taip, kad gydytojai yra linkę išrašyti vaistų, gydyti medikamentiškai ir į psichoterapeutus žiūri kaip į kalbėtojus?

Tai didžiulė problema visame pasaulyje, ne tik Lietuvoje. Psichiatrija yra labai specializuota, bent 20 jos rūšių. Lietuvoje nėra kai kurių krypčių, pavyzdžiui, pagyvenusių žmonių. Labai svarbi kryptis vakaruose, kuria buvo šiek tiek piktnaudžiaujama, yra biologinė terapija. Ji apima gydymą vaistais, kitais metodais, pavyzdžiui elektros impulsų terapija, vadinamasis elektrošokas.

Ar ji dar taikoma Lietuvoje?

Taip, tai vienas iš efektyvių pačių sunkiausių sutrikimų gydymų metodų. Su pilna narkoze, priežiūra.

Mergina tokios dramos niekam nelinkėtų.
Mergina tokios dramos niekam nelinkėtų.
© Shutterstock

Nuolat girdime frazę, kad širdies ir kraujagyslių ligos šienauja lietuvius. Bet, kai susėdame prie vieno stalo su kardiologais ir nagrinėjame, iš kur jos atsirado, kalbame apie stresą, apie tuos pačius psichinius sutrikimus. Ir dabar sakome – labai brangu gydyti psichines ligas, bet, jei imtume tvarkyti šią sistemą, ar galų gale tai atsipirktų šaliai?

Labai džiaugiuosi šiuo klausimu. Žmonės patirdami stresą, patiria arterinės hipertenzijos epizodus, patiria aritmijas ir mechanizmai, dėl ko tos ligos išsivysto, yra labai glaudžiai susiję su psichikos sveikata. Užkirsdami kelią, pavyzdžiui, depresijai ar nerimo, nemigos sutrikimams, galėtume labai smarkiai prisidėti prie širdies ir kraujagyslių sistemos išsaugojimo. Kitas dalykas, jei žmogus vyresnis ir jam turi būti gydoma širdis, labai svarbus bendradarbiavimas, nes moksliniai tyrimai rodo, kad antidepresantų vartojimas ir kartu paskirta psichoterapija gali ženkliai sumažinti vaistų nuo kraujospūdžio dozes ar tą poreikį gydyti vaistais įvairias širdies ligas.

Profesorius Germanavičius išvardijo pirmuosius požymius, kada reikia kreiptis į gydytoją: tai gali būti psichinių sutrikimų signalas
© Shutterstock

Žmogaus sveikata didžiąja dalimi priklauso nuo jo paties. Kada jau tikrai reikia sunerimti ir kreiptis į gydytojus?

Labai svarbus asmeninis rodiklis yra energijos lygis. Paprastai žmogus visada tą jaučia ir motyvacija, energijos lygis yra vienas iš svarbesnių veiksnių. Nuotaika labai subjektyvus dalykas ir dažnai priklauso nuo metų laikų, tarpusavio santykių. Kitas svarbus aspektas yra miegas. Jei jis reguliarus, tai miego sutrikimams pasireiškus reikėtų kreiptis gydytoją ir pasakyti, kaip miegą sureguliuoti ne vaistais. Taip pat reikia sunerimti, jei atsiranda kažkokie fiziniai simptomai dėl tam tikrų situacijų. Jei pakalbėjus su viršininku atsiranda galvos skausmai ar nugaros skausmas, tai žmogus turi polinkį į psichomatinius sutrikimus ir reikia didinti atsparumą stresui.

Kaip jį didinti? Ką galime patys padaryti, kad psichikos sveikata būtų kuo geresnė?

Pirmiausia tai žmogaus gebėjimas džiaugtis yra vienas iš svarbių dalykų. Svarbu džiaugtis net visai smulkmenomis, savo aplinka, gamta, artimaisiais, knygomis. Taip pat psichohigiena, kai dienos pabaigoje ar vakare pergalvojame įvairius įvykius, žmones, su kuriais susitikome ir suprasti tų įvykių reikšmę, ką toje situacijoje padarėme ne taip, kur galėjome reaguoti kitaip. Vėliau gal ir atsiprašyti to žmogaus ir priimti kitą poziciją. Ir, aišku, savo kūno stebėjimas, kur skauda, kokie raumenys susitraukę. Atsparumas stresui priklauso ir nuo fizinio pasirengimo.

Reikia didinti gebėjimą suprasti, ką stresinė situacija mums suteikia. Anksčiau būdavo rekomendacijos vengti stresinių situacijų. Dabar neturime prabangos užsidaryti nuo žmonių ir nedaryti rizikingų veiksmų. Kitas aspektas, yra žmonės linkę per daug rizikuoti. Tad kai kuriems reikia sustoti, palaukti ir nedaryti rizikingų veiksmų. Tada būtų padidintas atsparumas stresui.

www.DELFI.lt
Ką valgyti?
Ką valgyti? Į klausimus atsakys dietistė Vaida Kurpienė. Atsakymų ieškokite Delfi Plius.
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(83 žmonės įvertino)
4.0964

Gydytojas Strioga apie vakcinų nuo COVID-19 poveikį: svarbūs yra du dalykai (216)

Imunitetas nuo COVID-19 viruso – kaip jis susidaro, kiek jiss laikosi persirgus šiuo virusu ir kuo...

COVID-19 pacientai Rusijoje praktikuoja kinų kovos meno kvėpavimo pratimus

Maskvos 67-osios ligoninės medikai iš kinų kovos meno pasiskolino kvėpavimo techniką, kad...

Gydytojas Morozovas pasakė, ką mano apie sveiką ir gydantį vandenį (165)

Mano vaikystės pasakose gyvavo tokio gyvo ir negyvo vandens idėjos. Dabar, panašu, pasakų idėjos...

Negerkite šių dviejų gėrimų prieš einant į lauką – atrodo, kad šildo, nors iš tiesų tik skatina peršalimą (125)

Jau seniai Lietuvoje nebuvo tokių šalčių ir taip ilgai besilaikančio sniego. Vis dėlto, kai...

Gydytojas Morozovas išvardijo homeopatinių preparatų sudėtį: nuo šiol juos aplenksite iš tolo (372)

Homeopatija. Vieniems keiksmažodis, kitiems išganymas. Vieniems pseudomokslas, kitiems pragyvenimo...

Top naujienos

Turistų rojumi vadinamas miestas nepaiso į neregėtas aukštumas šovusių COVID-19 skaičių: neužsidarysim (63)

Barai čia sausakimši ir šurmuliuoja taip, tarsi dabar būtų 2019-ieji. Socialinių tinklų...

Restoranai – prie išlikimo ribos: naujos paramos pakaks mėnesiui (61)

Maisto gaminimas išsinešimui padeda tik psichologiškai, kalba restoranų atstovai. Anot jų,...

Kremlius piktinasi žlungančiais planais dėl „Sputnik“: mes suprantame, kur čia šuo pakastas (741)

Rusija kaltina Vakarus, kad šie piktžodžiauja atsiliepdami apie jos laimėjimus pasaulinėse „...

Prieš vidurnaktį – tragiška avarija Kauno rajone: žuvo du žmonės (4)

Naktį iš šeštadienio į sekmadienį Policijos departamentas pranešė apie tragišką avariją...

Po pamokų mokytojas iš Šiaulių neria į šeimos verslą: tikrąjį pandemijos poveikį pamatysime pavasarį (52)

Paminklų gamyba – sezoninis verslas, kuris paklausus pavasarį, vasarą, ankstyvą rudenį....

Keičiasi JAV prezidentai, bet ne Kremliaus bauginimai: Baltijos šalims vėl paišo baisius scenarijus (727)

Prezidento rinkimai JAV bei Baltųjų rūmų šeimininkų pasikeitimai – ne šiaip didelis įvykis...

Dėl paauglystėje patirtų nuoskaudų išsižadėjo savo motinos, o ši dukrai kirto atgal: niekur nepasislėpsi (181)

Vos tik pilnametystės sulaukusi mergina išėjo iš namų – nebegalėjo daugiau gyventi nei su...

Į Lietuvą po truputį sugrįžta sniegas (3)

Sekmadienio dieną per Lietuvą slinks banguojantis atmosferos frontas. Dangų dengs storas debesų...

Nacionalinėje atrankoje – tai, ko „Eurovizijos“ gerbėjai laukė metus ir už borto likę net scenos senbuviai (210)

Šį šeštadienį visų „Eurovizijos“ entuziastų dėmesiui vyko jau antroji nacionalinės...

Miškuose vyksta tikras karas: vos pamatę pareigūnus, įžūlus pažeidėjai sprunka, prasideda įnirtingos gaudynės (303)

Važinėjimas keturračiais gamtoje - vis populiarėjantis pramogos būdas, tačiau pati gamta nuo to...