aA
Pakeitimai dėl galimybių paso galiojimo tvarkos audrina visuomenę – kodėl žmogus turi skiepytis sustiprinančiąja doze, kai turi tūkstančius antikūnų? Apie tai ir daugiau laidoje „Sveikatos receptas“ kalbėjo profesorius Saulius Čaplinskas.

– Dabar yra žmonių, kurie pasiskiepiję pirmomis dviem vakcinos dozėmis, galbūt ir persirgę, ir atlikę antikūnų testą mato, kad turi 5 000 ar net daugiau antikūnų. Tada klausia, kodėl turi skiepytis sustiprinančia doze. Ką galėtumėte tokiems žmonėms pasakyti?

– Socialiniuose tinkluose tikrai yra labai daug įdomių diskusijų ir logiškų klausimų, žmonės, net ir nebūdami medikais, jau gerai įvaldę medicininę terminologiją, užduoda suprantamus klausimus. Deja, tačiau į dalį šių klausimų medikai negali atsakyti, nes vieningo atsakymo nėra. Vienas iš klausimų yra tai, koks antikūnų titras duoda pilną garantiją, kad susidūrus su koronavirusu, žmogus neužsikrės ir jam nesivystys liga. Čia yra problema, kad negalime pasakyti, kiek antikūnų reikia konkrečiam žmogui. Kuo daugiau apsaugos bus organizme, tuo daugiau viruso prireiks, kad jis patektų į kvėpavimo takus ir pradėtų vystytis infekcija. Bet kur yra ta riba, sunku pasakyti.

– Žmonės bijo, kad jei pasiskiepys sustiprinančia doze, antikūnų galbūt bus per daug. Ar taip gali nutikti, ar to nežinome?

– Šiuo metu galima pasakyti, kad didžiajai daugumai žmonių tikrai nebus blogai. Bet daliai žmonių galbūt gali būti autoimuninės reakcijos. Antra, maždaug pusė žmonių patiria nemalonius nepageidaujamus reiškinius po skiepo. Tačiau daugumai jie būna nesunkūs, tik nedidelei daliai prireikia medikamentų, maždaug 2 proc. Tai natūralu, kad šių pojūčių žmogus nenori patirti. Tikiuosi, kad artimiausiu metu atsakymų bus daugiau.

„AstraZeneca“ vakcina nuo koronaviruso
„AstraZeneca“ vakcina nuo koronaviruso
© Shutterstock

– Dabar yra trečia dozė, galbūt reikės ir ketvirtos. Ar yra istorijoje buvę taip, kad dėl vieno viruso reikia taip dažnai skiepytis?

– Kol kas taip nebuvo ir klausimas, ar ir toliau bus rekomendacija, kad per metus reikės skiepytis 2–3 kartus. Nors dabar po 3 mėnesių imunitetas ima silpnėti, o po 6 mėnesių dauguma apsaugos jau neturi, tačiau ateityje tikriausiai su virusu susidursime nuolat, dėl to revakcinacija, imuniteto sustiprinimas bus savaime. Dabar būtų labai svarbu įvertinti situaciją, kaip ji keičiasi dėl omikron ir kiek žmonių patenka į ligonines.

– Pakalbėkime apie omikron atmainą. Profesorius Kasiulevičius dalinosi, jog nepasiskiepijęs ir pasiskiepijęs dviem dozėmis užsikrėsti turi tokias pat galimybes. Tai kiek efektyvūs skiepai? Kalbu ne apie hospitalizaciją ir ne apie ligos eigą, o apie užsikrėtimą.

– Dabar yra žinoma, kad diagnozuotų užsikrėtusių žmonių skaičius dvigubėja kas 3–4 dienas. Taip nutiko todėl, kad omikron labai efektyviai dauginasi nosies ir bronchų gleivinėje. 70 kartų greičiau nei delta atmaina. Tymų viruso atveju vienos generacijos laikas, tai yra kai užsikrėtė vienas žmogus ir kol kitas užkrėstas irgi pradėjo užkrėsti kitus, tai yra 12 dienų. Koronaviruso atveju tai yra 4 dienos. Tymais vienas žmogus po 12 dienų užkrės 15 žmonių. Koronavirusu užsikrėtęs žmogus po 12 dienų užkrės 218 žmonių. Tai yra žaibiškas greitas plitimas. Dėl to net pas pasiskiepijusį žmogų virusas gali pradėti daugintis, nes jis dauginasi itin greitai. Bet gerai yra tai, kad jis nenueis iki plaučių. Omikron 10 kartų mažiau dauginasi plaučiuose nei delta. Per tą laiką suveikia imuninė sistema, kol virusas keliaus į plaučius ji suveiks ir apsaugos nuo sunkios ligos, hospitalizacijos ir mirties. Kurį laiką žmogus gali būti užkrečiamas, tačiau trumpiau, o liga bus lengvesnė.

Medicininės kaukės
Medicininės kaukės
© DELFI / Josvydas Elinskas

– Kaip suprantu, profesoriau, tai, kad omikron mažiau dauginasi plaučiuose, lemia, jog jis mažiau pavojingas?

– Taip. Tačiau yra vienas „bet“. Iki galo neaišku, kiek jis gali būti pavojingas žmonėms, kurie neturės jokio imuniteto ir turės nusilpusį imunitetą dėl onkologinių ar kitų ligų, amžiaus. Galų gale ir daliai vaikų, kurie turi nusilpusį imunitetą. Omikron dar nėra peršalimo liga ir gali sukelti sunkią eigą.

– Sakote, kad omikron 70 kartų greičiau plintanti atmaina nei delta, vadinasi, visi mes persirgsime.

– Sakoma, kad ši atmaina plinta kaip cunamis. O nuo cunamio nespėsi pabėgti. Bet tai nėra kažkoks gąsdinimas, apsisaugojimo priemonės yra aiškios, pradedant nuo vengimo patekti į rizikingą situaciją, o jei jau patekome, tai dėvėti medicininę kaukę ar respiratorių. Galbūt su omikron prasideda natūrali viruso evoliucija, kas ir buvo prognozuota iš pat pradžių – bėgant laikui vis daugiau visuomenės įgys imunitetą, viruso poveikis nusilps ir jis taps penktuoju koronavirusu, kuris cirkuliuos šaltuoju metų laikotarpiu. Daliai žmonių, neturinčių imuniteto, sukels stipresnę ligą, bet daugumai bus tam tikras didelis nepatogumas. Tada galbūt šis virusas bus tiesiog omniperšalimas. To dar truputį reikia palaukti, tikiuosi, kad kitą sezoną taip ir bus.

Saulius Čaplinskas
Saulius Čaplinskas
© DELFI / Arūnas Jaloveckis

– Kalbant apie ribojimo priemones, griežtą kelių savaičių karantiną. Ar jis padėtų, jei omikron vis tiek niekur nedings?

– Tai priklausys nuo to, kaip dalis žmonių, kurie neturi imuniteto, sureaguos į žinią, kurią sako mokslininkai ir medikai. Dabar svarbiausia yra kaukės ir skiepai, taip pat diagnostika, kad žmogus sužinotų, ar jis užsikrėtęs. […] Labai didelė problema, kad daug žmonių pasaulyje dar išvis nėra gavę skiepų. Būtent šitose bendruomenėse, kur daug žmonių neturi imuniteto prieš COVID–19, bet turi nusilpusį imunitetą dėl daugybės kitų ligų. Ten lieka puikios sąlygos mutuoti virusui ir išplisti į kitas pasaulio šalis. Taip nutiko ir Pietų Afrikoje.

– Kai kurie nenori skiepytis, bet laukia vaistų nuo koronaviruso. Kokie tie vaistai? Ar nebus taip, kad atsiradus vaistams, skeptikų vis tiek bus labai daug?

– Sunku pasakyti. Skiepų skeptikų buvo visais amžiais, natūralu, kad jų yra ir dabar. Vyriausybės, norėdamos sustabdyti viruso plitimą, priima įvairius ribojimus, o kai kurie, net nesuprasdami, kodėl, tam priešinasi. Kol kas sunku atsakyti, ar pavyks sukurti labai efektyvius vaistus. AIDS pandemijos atveju ji tapo valdoma ir kontroliuojama, pavyko sukurti efektyvius vaistus, tačiau jie pilnai viruso iš organizmo negali pašalinti, o skiepų sukurti nepavyko. Kol kas vienintelė virusinė liga, kurią visiškai galima išgydyti antivirusiniais vaistais, yra hepatitas C. Kalbant apie SARS–CoV-2 virusą, pažanga yra didelė. Viena grupė veikia į atskiras viruso dauginimosi vietas, kaip ir ŽIV infekcijos atveju. Galbūt einama link to, kad po užsikrėtimo kai kurie vaistai gali būti vartojami. Kita grupė yra monokloniniai antikūnai. Šie vaistai, jei buvo gaminti prieš delta, prieš omikron atmainą gali jau neveikti. Trečia grupė vaistų yra simptominiai.

Profesoriaus Čaplinsko prognozės: jau greitai omikron gali tapti paprasčiausiu „omniperšalimu“
© DELFI / Andrius Ufartas

– Į vakcinų sąrašą buvo įtraukta ir nauja „Novavax“ vakcina, kuri sukurta pagal jau puikiai žinomą technologiją, ji naudojama apie 30 metų. Ar ši vakcina yra naujas išsigelbėjimas? Nes kai kur netgi nurodomas 100 proc. efektyvumas.

– 100 proc. efektyvumas yra klinikinių tyrimų metu. Esmė yra ta, kad kuo daugiau turėsime vakcinų, tai viena vertus, vakcinų kokteilis galbūt gali veikti efektyviau. Iš kitos pusės, kintant virusui galima greičiau modifikuoti vakcinas, ypač greitai tai galima padaryti su moderniomis mRNR vakcinomis. Na, o tie žmonės, kurie bijo naujos technologijos, apie šią vakciną to sakyti nebegali. Tai prašau, naudokitės ta technologija, kuri yra jau dešimtmečius. Visgi, net nebeaišku, kaip šnekėti su tais žmonėmis, kurie vis dar sako, kad vakcinos nuo koronaviruso yra eksperimentinės. Kokių reikia dar geresnių klinikinių tyrimų, kai yra pasaulio duomenys, milijardai paskiepytų. Abejoti vakcinų efektyvumu ir saugumu yra visiškai neišmintinga.

– Ką kiekvienas turėtų padaryti, kad jūsų optimistinis scenarijus apie omniperšalimą išsipildytų?

– Visų pirma, kiekvienas turi galvoti apie imunitetą, kuo daugiau apsaugos, tuo didesnė tikimybė, kad trumpesnį laiką virusą perduosime savo artimiausiems žmonėms. Tai tiems žmonėms, kurie dar nepasiskiepijo sustiprinančia doze, reikėtų tai kuo greičiau padaryti. O ypač tiems, kurie turi gretutines ligas. Antra, teisingai dėvėti medicininę kaukę ar respiratorių. Vien galimybių pasas ar karantinas neišgelbės. Kita vertus, reikia labai pasverti, ar verta eiti šiuo metu į renginius uždarose patalpose. Galbūt verta dar kelis mėnesius pagyventi kitaip, kad kuo greičiau koronavirusas pereitų į omniperšalimą.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(144 žmonės įvertino)
3.3056

Gydytojas atsakė, ar gali išsivystyti alkoholinė kepenų cirozė per porą mėnesių

Kepenų cirozė yra lėtinė liga, kai pažeistų kepenų ląstelių vietą užpildo jungiamasis...

Pirmieji hipertenzijos simptomai gali būti nespecifiniai: gydytojas pamokė, kaip teisingai pamatuoti kraujo spaudimą

Nors aukštas kraujospūdis yra itin pavojingas, tik pusė jį turinčiųjų apie tai žino. Pasak...

Ar reikia naikinti papilomas ir apie kokį virusą jos praneša? (2)

Tikriausiai sunku būtų rasti žmogų, neturintį ant kūno nė vienos papilomos. Kai kurie jų turi...

Delfi PliusKalbino Kristina Ciparytė, parengė Gabrielė Grinkaitė, laida „Delfi rytas“

Profesorė papasakojo, kokie žmonės turi didelę riziką susirgti nepagydoma širdies liga – pirmieji simptomai visai nekalti (1)

64 milijonai pasaulyje, apie 15 milijonų Europoje ir apie 130 000 Lietuvoje – štai tiek žmonių...

Šeimos gydytojas išvardijo, ką galima padaryti, jei vargina gausus prakaitavimas (1)

Prakaitavimas – normali kūno reakcija. Tačiau kartais jis būna toks gausus, kad smarkiai trikdo...

Top naujienos

NSGK pirmininkas: jei prieš aštuonerius metus būtume pasielgę kitaip, dabar nebūtų jokio karo

Ukrainiečiai – vienintelė tauta, kuri XXI amžiuje miršta už Europos idėją, ir tie ES...

Sugalvojo, kaip užtvenkti Kremliaus pinigų upelį: net nereikėtų Orbano sutikimo (5)

Europos Sąjungos vadovams jau beveik mėnesį derantis dėl šeštojo sankcijų Rusijai paketo, vis...

Karas Ukrainoje. Užpultai šaliai reikia gintis ir nuo raginimų nusileisti Rusijai (2)

„Ateinanti savaitė bus lemiama“, – pabrėžė Luhansko srities vadovas Serhijus Haidajus ir...

Delfi PliusIeva Jazavitienė

Asmeninių finansų konsultantė: yra trys būdai, ką daryti, jei kainos kyla, o alga nepadidėjo

Kainoms bei infliacijai kylant daugelis susimąstome, kaip organizuoti savo biudžetą. Deja, vien...

Sunkiai sergančios Anastasijos Zavorotniuk šeimoje – kitos sveikatos problemos (1)

Rusų aktorės Anastasijos Zavorotniuk sūnus, 21-erių metų amžiaus Maiklas Striukovas...

Savaitgaliui artėjant – dar nemalonesnės žinios iš sinoptikų

Ketvirtadienio naktį per Lietuvą judėjo atmosferos frontas. Dieną jis jau slinks į žemyno...

Ši daržovė – gyvybiškai svarbaus vitamino šaltinis, tačiau tik tinkamai ją paruošus: turi ir šalutinių poveikių

Dienos šiltėja, vis daugiau ir įvairesnių daržovių pasirodo ant mūsų pietų ar vakarienės...

Verslas PliusLow De Wei

Kyla infliacijos spartėjimo grėsmė: šalys ima saugoti savo maisto atsargas (1)

Maisto produktų protekcionizmas besivystančiose šalyse stiprėja, vyriausybėms stengiantis...

5 specialistės patarimai, kaip padėti sau, kai skauda sąnarius

„Kaip padėti sau ir ką vartoti, jeigu kamuoja sąnarių skausmas ? Kokių profilaktinių...