– Socialiniuose tinkluose visi dalijasi savo grybų laimikiais. Tačiau, ar grybavimo sezono įkarštį rodo tik socialiniai tinklai, ar jį jau pastebite ir ligoninėje?
– Kaip ir kiekvieną rudenį po lietaus auga grybai, taip ir kiekvieną rudenį gydymo įstaigas užplūsta grybautojai arba „nusigrybautojai“. Tai žmonės, kurie arba patys prisirenka ir prisivalgo, arba suvalgo kitų pririnktų grybų.
– Kokie tie pacientai šiomis dienomis? Ar tai sunkūs apsinuodijimai? Ką tokie žmonės sako? Ar jie tiesiog renka grybus, kurių nepažįsta?
– Kiekvieną dieną klausome jų istorijų ir stebimės lietuvių drąsa. Paprasčiausiai sako taip, kad pririnko vyras, negi dabar išmesi. Pavaišino kaimynas, gera širdis, tai kaip nevalgysi. Iki tokių teiginių, kad labai norėjo nueiti pagrybauti, bet grybų nepažįsta ir nežinojo, valgė gerus ar blogus grybus. Tačiau dauguma pacientų galvoja, kad valgo gerus grybus. Visi tikėjosi, kad skaniai pavalgys ir tiek.
– Kai kurie apsinuodijimai gali baigtis ir mirtimi. Ar dažni tokie atvejai, kai žmogus suvalgo itin nuodingą grybą?
– Apskritai Lietuvoje yra apie 40 rūšių grybų, kokios 8 rūšys yra tokios, kurios mirtinai nuodingos. Klaida padaroma tada, kai nesikreipiama į gydymo įstaigą. Kai kreipiasi į mūsų Toksikologijos centrą, dažnai jau būna uždelsta. Šiais metais dar neteko, bet kartais tenka ir kepenis transplantuoti vien dėl to, kad žmogus suvalgė nuodingų grybų.
– Grybai, net ir ne nuodingi, yra gana sunkus maistas. Kokiais atvejais galime jais apsinuodyti?
– Yra nuodingi grybai ir tie, kurie sukelia virškinamojo trakto sutrikimus. Dažniausiai taip yra tiems žmonėms, kurie turi kažkokių sveikatos problemų.
Tai gali būti geras grybas, bet, jeigu žmogus turi skrandžio, kepenų, kasos, tulžies pūslės uždegimą, jie gali būti neteisingai suvirškinti arba netoleruojami. Žmogus gali apsivemti. Jam gali skaudėti, paraižyti pilvą netgi nuo gerų grybų.
Kitas atvejis, jeigu grybų apskritai pavalgoma per daug. Netgi tų pačių baravykų valgymas tris kartus per dieną arba kiekvieną dieną visą savaitę. Tai irgi yra sunkiai virškinama ir gali sukelti sveikatos sutrikimą.
– Jeigu prigrybavus tingisi iškart tvarkyti grybus ir atidedama kitai dienai, ar tai gali kažkaip pakeisti jų savybes?
– Grybai yra labai greitai gendantis maistas. Rekomenduojama surinktus grybus suvartoti per pirmąją parą. Kitu atveju juos reikėtų kažkaip apdirbti: termiškai ar džiovinti ir paskui galima vartoti. Bet, jeigu tai yra šviežias grybas, jį reikėtų suvartoti paros bėgyje, nes paskui jis išskiria daug tam tikrų baltymų, kuriuos organizmas priima, kaip ne visiškai savas medžiagas.
– Kalbant apie nuodingus grybus, yra manančių, kad, jeigu grybą išvirsi kelis kartus, tą nuodą nuvirsi ir bus galima valgyti. Kaip yra iš tikrųjų?
– Keletą kartų virti grybą turbūt tas pats, kas valgyti tualetinį popierių. Jeigu rimtai, yra įvairių rūšių. Yra tokių, kuriuos rekomenduojama nuvirti, norint juos valgyti, bet yra ir tokių grybų, kuriuos nesvarbu, ar virsi, ar kepsi, ar marinuosi, ar džiovinsi, jie laikui bėgant nepraranda savo nuodo savybių.
Net po kokių 30 metų, atsidarius stiklainį, kuriame yra to grybo (tarkime, Lietuvoje yra populiaru užmarinuoti grybus ir per Kalėdas juos valgyti), yra tikimybė, kad tai gali būti nuodinga.
– Jeigu visame stiklainyje ar puode bus nors mažas gabalėlis to nuodingo grybo, tai ir gali būti lemtingas kąsnis?
– Ir taip, ir ne. Priklauso netgi nuo grybų paruošimo. Tarkime, jeigu nuodingas grybas, toks, kaip žalsvoji musmirė, kuri irgi yra begalę kartų supainiojama su žaliom ūmėdėm, su žaliuokėm, yra patiekale, kuris ruoštas su riebalais – sviestu, aliejumi ar grietine, kas dažniausiai ir būna, tai nuodas turi tendenciją persiduoti per riebų maistą ir gali būti, kad ta viena kepurėlė susargdins ne tik kepurėlės valgytoją, bet ir kitus, kartu ragavusius šitą patiekalą. Tai priklauso nuo paties patiekalo paruošimo.
– Ar jūs pati mėgstate grybauti?
– Aš vaikštau po mišką, grožiuosi paklote, bet grybų nerenku.
– Vis dėlto bendraujate su daug nelaimėlių, prisigrybavusių ir atvykstančių. Kur yra didžiausios klaidos? Gal verta tik baravykus rinkti?
– Mes kiekvienais metais kalbame tą patį: nerinkite nepažįstamų grybų, nevalgykite kažkieno surinktų grybų, jeigu tuo žmogumi nepasitikite. Jeigu matote, kad tas grybas, kuris yra lėkštėje, jums neaiškus, nevalgykite. Nepirkite grybų turguje.
Klaidos turbūt yra padaromos dviejuose etapuose. Viena, kai suvalgomas nuodingas grybas. Bet turbūt esminė klaida yra tokia, kuomet, pasireiškus apsinuodijimo simptomams, žmogus nesikreipia į gydymo įstaigą, pradeda gydytis namuose. Jis kenčia, galvoja, kad ne už ilgo praeis. Čia yra esminė klaida, nes gydymas yra galimas. Mes turime priešnuodžius ir tikrai galime išgelbėti žmogų, netgi labai sunkiai apsinuodijusį ir suvalgiusį didelę nuodo dozę. Bet reikia kreiptis.
– Ta žalsvoji musmirė, apie kurią jau užsiminėte, ir yra pavojingiausias Lietuvoje aptinkamas grybas?
– Vienas iš pavojingiausių. Pats grybas turi nuodą – amatoksiną, kurio paties struktūra yra labai įdomi. Ir, kaip minėjau, tai yra tas grybas, kuris nei su laiku nepraranda savo nuodingų savybių, nei priklausomai nuo paruošimo būdo.
Kitas apgaulingumas yra tai, kad klinikinis vaizdas, kuris pasireiškia, suvalgius grybą, yra pakankamai uždelstas. Iš karto nepasidaro bloga. Jeigu žmogus pavalgė grybų ir po kelių valandų pasijuto blogai, jis dar gali susieti, kad valgė grybą prieš kelias valandas.
Šito grybo klinikiniai simptomai gali pasireikšti po 12 valandų. Žmogus gali galvoti, kad, jeigu per tą laiką buvo kažkoks valgymas, gal čia ir nelabai susiję su grybais.
Prasideda pykinimas, vėmimas, gausus viduriavimas, kas yra labai būdinga, kad viduriuoja žmonės, ir pilvo skausmai.
Kita apgaulė šito grybo, turinčio nuodo amatoksino, kad simptomai po paros praeina. Žmogus tada galvoja, kad jau galima atsipalaiduoti, jis nebepykina, nebeviduriuoja. Bet laikas tiksi ir kepenų pažeidimas vyksta toliau. Trečią parą gali būti tikrai pakankamai sudėtinga mums, gydytojams, pritaikyti adekvatų gydymą.
– Jeigu žmogus kreipiasi, kai pasireiškia pirmieji simptomai, tai dar galima sakyti, kad nėra per vėlu?
– Tikrai ne. Net, jeigu kreipiasi po antros paros, dar kai kuriais atvejais irgi gali būti ne vėlu. Dėl to mes ir rekomenduojame: nebijokite mūsų, nesigėdinkite, nebūkite drąsūs, neužsiimkite savigyda, kai google'as – pagrindinis daktaras. Jau geriau atvažiuoti. Paskambinkite, pagaliau, jeigu nenorite važiuoti.
Jeigu atvažiuosime, padarysime tyrimus ir matysime, ar tai yra būtent to nuodingo grybo sukelti pažeidimai. Jeigu ne, mielai paleiskite toliau gydytis namuose.
– Kaip suprantu, kuo nuodingesnis grybas, tuo vėliau simptomai pasireiškia. O jeigu apsinuodijimo simptomai pasireiškia po keleto valandų?
– Nėra vienareikšmiškų atvejų, bet galima sakyti, jeigu po keleto valandų simptomai pasireiškė, tai galėjo būti virškinamojo trakto sutrikimą sukeliantis grybas. Bet, jeigu vėliau, tikėtina, kad tai yra tas blogasis grybas.
Bet kokiu atveju, jeigu žmogus jaučia pykinimą, vemia, viduriuoja, skauda galvą ir valgė grybą paros bėgyje, tai tikrai nieko nekainuoja kreiptis, bent jau paskambinti toksikologui, į apsinuodijimų kontrolės informacijos biurą.
– Ko gero, visi žino, kad žalioji musmirė yra nuodinga, bet, kaip ir sakote, ją supainioja ir su žaliuokėmis, ir su tam tikros spalvos ūmėdėmis. Ar grybų supainiojimas – dažnas?
– Dažniausiai ir yra taip, kad žmogus galvoja valgęs tokį grybą, kaip įsivaizduoja, o ten buvo nuodingas grybas. Bet tada suabejoji, ar žmogus tikrai pažįsta grybus. Nes, kai sako „rinkau žaliuokes“ rugsėjo pradžioje, tai jos tuo metu neauga. Jeigu minimos žalios ūmėdės, tai yra toks retas atvejis, kad iš karto mums kyla įtarimas, kad tai galėtų būti žalsvoji musmirė.
Daug pacientų mums sako: „Pievagrybius rinkau miške“. Yra kelios rūšys, kurios ten auga, bet dažniausiai mes žinome, kad tai – prekybos centrų grybai. Tai mus užveda ant kelio, kad tai yra nuodingi grybai.
– Laikas yra svarbus. Jeigu žmogus įtaria, kad galėjo suvalgyti nuodingo grybo, ką jam daryti? Bandyti išsivemti? Ar yra dalykų, kurių nereikia daryti?
– Jeigu žmogus žino, kaip atrodė grybas, gali su mumis pasikonsultuoti, papasakoti, kaip jis atrodė. Bet, ypatingai taip būna su vaikais, jeigu tėvai mato, kad vaikas galėjo suvalgyti nuodingą grybą, tada rekomenduojama sukelti vėmimą ir pašalinti nuodą iš organizmo. Jeigu nuodo nebus skrandyje, panašu, kad rezorbcija ir neįvyks.
Jeigu jau praėjo valanda-dvi, reikėtų save stebėti. Jeigu paros bėgyje pasireiškė simptomai, kaip pykinimas, vėmimas ir viduriavimas, tada tikrai reikėtų kreiptis į mus.
– Kokias dažniausiai klaidas daro apsinuodiję žmonės?
– Kadangi simptomai labai susiję su skysčių praradimu, iš organizmo pasišalina visos naudingos mineralinės medžiagos ir elektrolitai. Būna atvejų, kad taip stipriai žmonės viduriuoja ir vemia, kad tiesiog nebepaeina, juos apima didžiulis silpnumas.
Reikėtų nelaukti iki tol, kol nepaeisite, ir gerti vandenį, kai tik galite. Turėtų jau užsidengti lemputė, kad, jeigu vemia ir viduriuoja po grybų valgymo, yra ne taip, kaip turėtų būti.
– Koks būtų jūsų pagrindinis patarimas mėgstantiems grybauti?
– Rinkti tuos grybus, kurie yra aiškūs. Pasižiūrėkite, kaip atrodo baravykas, kaip atrodo voveraitė, juos ir rinkite. O visą kitą palikti tiesiog žvėreliams.
