– Kas yra ta pneumokoko bakterija ir kas gali būti jos nešiotojais?

– Virusais mes pasidaliname ir užsikrečiame vienas nuo kito. Kalbant apie bakterijas, taip pat galima jomis užsikrėsti nuo kito žmogaus, bet reikia labai artimo kontakto šeimoje, kai naudojami tie patys indai, bučiuojamasi ir panašiai. Žmogaus nosiaryklė nuo pat gimimo iki mirties nėra sterili, joje yra visko. Nosiaryklės mikrobiota keičiasi priklausomai nuo amžiaus, vaikai nešioja vienokius organizmus, suaugusieji kitokius. Įprastai jie nesukelia jokių sveikatos problemų. Tačiau susidarius tam tikroms aplinkybėms, pavyzdžiui, užsikrėtus virusine infekcija, nusilpsta organizmas ir nosiaryklės gyventojai patenka giliau į audinius ir sukelia bakterines infekcijas.

– Nuo ko priklauso, kad bakterija prasiskverbia iki plaučių? Tikriausiai čia svarbus imunitetas?

– Be abejo. Vaikų iki 7 metų imuninė sistema nėra pilnavertė, todėl vaikai serga dažnai. Paaugliai serga žymiai rečiau. Tad taip, tai priklauso nuo imuninės sistemos. Vyresnio amžiaus žmonių imuninė sistema irgi silpnesnė.

– Tai gali būti taip, kad senelis užsikrečia nuo anūko, to nė nežino, bet suserga plaučių uždegimu?

– Anūkas gali nešioti pneumokoką ir perduoti artimo kontakto metu jį seneliui.

– Pusę plaučių uždegimo atvejų sukelia pneumokokinė infekcija, kas sukelia kitą pusę? Kokių dar plaučių uždegimo atvejų yra?

– Statistika šiek tiek skiriasi skirtinguose šaltiniuose, iki 60 proc. plaučių uždegimų sukelia pneumokokas. Kitus atvejus sukelia kiti mikroorganizmai, gali ir virusai, gripas, COVID–19. Yra ir kiti sukėlėjai. […] Jei pneumokoko infekcija nustatoma greitai ir paskiriamas tinkamas gydymas, mirties tikimybė maža. Tačiau ne visada taip būna realiame gyvenime. Ypač, kai dabar yra COVID–19, kai pradėjus karščiuoti ar pasireiškus kvėpavimo takų infekcijoms jūs sunkiai pateksite pas gydytoją, kol nebus atliktas koronaviruso testas, tada reikės atlikti kraujo tyrimus, C reaktyvinio baltymo tyrimą, pagaliau plaučių nuotrauką. Tai užtrunka ir gali būti, kad tos 2–3 dienos, kol nustatoma teisinga diagnozė ir pradedamas gydymas, yra lemtingos. Pneumokokas gali patekti ne tik į plaučius, bet ir į kraują, tada turime invazines formas, kurios yra sudėtingos ir sunkiai gydomos. Nepaisant to, kad turime tinkamus antibiotikus, dalis atvejų pasibaigia blogai.

Gediminas Urbonas

– Į ką atkreipti dėmesį pačiam žmogui, kad tai nėra eilinis peršalimas ir tai daug sunkesnė liga?

– Klasikinis plaučių uždegimas pasireiškia vietiniais ir bendraisiais simptomais. Vietiniai simptomai yra kosulys, pusė atvejų būna su skrepliais, bet daliai pacientų kosulys gali ir nepasireikšti. Dažniausiai nebūna slogos, nosies užgulimo, akių ašarojimo. Kai kuriais atvejais gali pasireikšti vienos krūtinės pusės skausmas. Pneumokokinei infekcijai yra būdingi bendri audringi simptomai, tai karščiavimas, šaltkrėtis, galvos skausmas, didelis bendras nuovargis, silpnumas. Bet visi simptomai labai priklauso nuo imuninės sistemos, kuo žmogus jaunesnis, tuo audringesnė būna imuninė reakcija. Vyresniems žmonėms bendrieji simptomai gali būti labai mažai išreikšti, tai ir yra šios ligos klastingumas. Jiems gali pasireikšti tik nedidelis kosulys, bendras silpnumas, nors pneumokokas jau gali keliauti į kraują ir sukelti invazines formas.

– Kokie yra liekamieji reiškiniai po pneumokoko ar kitų sukėlėjų sukelto plaučių uždegimo?

– Po pneumokoko dažniausiai liekamųjų reiškinių nelieka, bet kalbant apie COVID–19 ligą yra daugiau problemų, kai kurie dalykai būna negrįžtami, pavyzdžiui, kaip plaučių audinio pažeidimas, kuris lieka visam gyvenimui.

– Yra būdas išvengti pneumokokinės infekcijos, tai yra skiepas. Kokia situacija Lietuvoje, kiek žmonių pasinaudoja šia galimybe?

– Ką reikėtų skiepyti nuo pneumokoko yra dvi strategijos pasaulyje. Viena yra tokia, kad skiepyti reikėtų 65 metų ir vyresnius, kita yra visų amžiaus grupių asmenys, priklausomai nuo jų lėtinių ligų. Lietuvoje pasirinkta ne amžiaus, bet lėtinių ligų strategija, pas mus nemokamai pasiskiepyti gali visi asmenys pagal Sveikatos apsaugos ministerijos sąrašą. Tačiau iš rizikos grupių Lietuvoje paskiepyta tik apie 10 proc. Problema yra ta, kad pneumokoko sukėlėjų yra skirtingų serotipų ir imunitetas po vakcinos susidaro tik prieš konkrečią atmainą. Noriu paneigti mitą, kad tai skiepas nuo plaučių uždegimo, taip tikrai nėra, nes ne tik pneumokokas gali sukelti plaučių uždegimą.

Asociatyvi nuotr.

– Kiek efektyvios šios vakcinos rizikos grupėms?

– Vakcinos yra 2 rūšių, senesnė yra polisacharidinė vakcina, kurioje yra 23 pneumokoko tipai, taip pat turime 13 serotipų vakciną, kuri sudaro ne tik antikūnus, bet ir ląstelės įgija atmintį, dėl to vieno skiepo užtenka visam gyvenimui, be to, jis apsaugo ir nuo nešiojimo. Ši 13 atmainų vakcina apsaugo tik nuo 30 proc. serotipų. Tuo metu senesnė vakcina apsaugo maždaug nuo 70 proc. dažniausių atmainų. JAV rekomenduoja pasiskiepijus naujesne vakcina po metų pasiskiepyti ir senesne. Bet po metų šis klausimas bus išspręstas, nes tikriausiai atsiras kita vakcina, kuri apsaugos nuo daugiau atmainų.

– Jei žmogus suserga ne tik COVID–19, bet ir pneumokoku, ar gali būti dar didesnių komplikacijų?

– Kartais palyginame COVID–19 ir gripą. Gripo virusui būdingos antrinės bakterinės komplikacija, kaip pneumonija. Atsiranda ne tik pneumokoko, bet ir stafilokoko problema. COVID–19 antrinės infekcijos nėra tokios dažnos. Bet pneumokokas gali sukelti ir invazinę organizmo ligą. Tad būtų naudinga vyresnio amžiaus žmones kartu su COVID–19 paskiepyti nuo gripo ir pneumokoko. Visas tris vakcinas galima suleisti tą pačią dieną, nebent prieš tai yra buvusios sunkesnės nepageidaujamos reakcijos.

– Medikai jau antrus metus kovoja su pandemija, dabar laukiame žiemos. Kaip jūs manote, ar optimistiškai jos laukiate, ar kaip tik bus dar daugiau darbo?

– Optimizmo tikrai nėra daug, nes patys matome skaičius, ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Šie metai bus sunkūs. Pandemijos apytiksliai trunka du metus, jie baigsis pavasarį. Manau, kad kitą rudenį jau galėsime atsikvėpti, bet ši žiema bus sunki medikams.

– Kalbant apie imunitetą – kaip maitintis, ką daryti šią žiemą, kad stipriau atlaikytume visus virusus ir bakterijas?

– Nieko naujo nepasakysiu – svarbiausia fizinis aktyvumas, buvimas gryname ore, tinkama mityba, vitaminais prisotintas maistas. Tačiau labai svarbu ir atstumo laikymasis, kaukių dėvėjimas, kosulio, čiaudulio higiena. Ir prašymas pacientams – pajutus simptomus likti namuose, izoliuotis ir neplatinti viruso, koks jis bebūtų, ar koronavirusas, ar gripas, ar kitas peršalimo virusas.

– Ačiū už pokalbį.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją
Susiję straipsniai
Top naujienos
Pažymėti
Dalintis
Nuomonės