Vykdomos 5 prevencinės programos
VLK Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Jurgita Grigarienė laidoje „DELFI diena“ tikino, kad šiuo metu mūsų šalyje vykdomos 5 prevencinės programos.
„Lietuvoje yra vykdomos penkios prevencinės programos. 4 yra skirtos onkologiniams susirgimams ir viena skirta širdies ir kraujagyslių ligų prevencijai.
Šiomis programomis gali naudotis tam tikro amžiaus asmenys. Pavyzdžiui, gimdos kaklelio prevencinėje programoje gali dalyvauti moterys nuo 25 metų iki 60 metų. Jos kas trejus metus gali pasitikrinti, atliekamas neskausmingas tyrimas. Jeigu nustatomi tam tikri pakitimai, tada pritaikomi gydymo metodai. Jeigu moteriai yra nustatomas vėžys, moteriai taikomas gydymas. Šios programos yra labai vertingos. Kai pacientas dar nejaučia jokių simptomų ir liga yra tik prasidėjusi, jeigu jis laiku ateina, liga dažniausiai bus pagauta ankstyvoje stadijoje. Tikėtina, kad tuomet, išgydžius vėžį, žmogus galės toliau ramiai gyventi, tačiau, jeigu vėžys nustatomas jau ketvirtojoje stadijoje, tuomet daug blogiau“, – laidoje sakė J.Grigarienė.
Daugėja žmonių, norinčių pasitikrinti
Antakalnio poliklinikos šeimos gydytoja Vaida Momkuvienė pabrėžė, jog žmonių, kurie nori pasitikrinti savo sveikatą, tik daugėja.
„Aš noriu pasidžiaugti, kad Antakalnio klinikos pacientai yra labai aktyvūs. Kartais žmonės ateina ir patys. Jie sako, kad nori pasitikrinti pagal visas prevencines programas. Kasmet tokių besitikrinančių asmenų tik daugėja“, – pabrėžė ji.
Anot V.Momkuvienės, yra ir tokių žmonių, kurie savimi ir savo sveikata nesirūpina.
„Kai kurių pacientų būna toks požiūris. Kartais žmonės nesusimąsto, kam skirta ta programa, ką ji duos ir kam yra reikalinga. Kartais nepakankamai dėmesio skiriama sveikatos problemoms. Pavyzdžiui, automobiliu mes rūpinamės periodiškai, bet su sveikata nėra taip pat, kartais kai sveikata pradeda braškėti, jau būna per vėlu“, – sakė specialistė.
Ji taip pat pabrėžė, kad ankstyvas ligos nustatymas gali padėti apsisaugoti arba net išgyti nuo vėžio.
„Prevencinių programų metu galima rasti vėžio pradines stadijas ir po to tuos atvejus galima išgydyti ir žmogus gali pilnavertiškai gyventi. Pažengusių ligų randame ne tik prevencinių programų metu, bet ir kai yra konsultuojamasi pas šeimos gydytoją. Kai žmogus pradeda jausti kažkokius signalus, dažniausiai liga būna jau pažengusi“, – tikino ji.
Prevencinės programos vyrams
V.Momkuvienė pabrėžia, kad vyrai apsilankyti tokiose programose dažniausiai vengia, todėl labai svarbu kitiems šeimos nariams padrąsinti sau brangius žmones, kad jie vis tik apsilankytų pas medikus.
„Dažniausiai prevencinių programų vengia tie, kurie skuba, taip pat vyriškos giminės atstovai. Dažnai būna, kad moterys turi juos priversti ateiti. Tam tikra dalis tiesiog nesuvokia, kad reikia rūpintis savimi“, – akcentavo ji.
Antakalnio poliklinikos gydytoja kardiologė Greta Radauskaitė laidoje kiek daugiau papasakojo apie širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programą.
„Tiesą sakant, žmonės naudojasi šiomis programomis ganėtinai noriai. Pacientų, besitikrinančių pagal šią programą, kasmet vis daugėja. Tiesa, yra tokių pacientų, kur pradiniai tyrimai yra atliekami dar pas šeimos gydytojus. Dalis pacientų toliau siunčiami į specializuotus centrus, kur juos jau patikrina gydytojai kardiologai. Deja, pas gydytojus kardiologus jau pasirodo nebe visi. Maždaug trečdalis pacientų, atsiųstų į specializuotus centrus, konsultacijai nebeatvyksta. Galiu pasakyti, kad moterys šiuo požiūriu yra pažangesnės. Mirštamumas vyrų tarpe yra didesnis tris kartus.
Programos amžius parinktas gana tikslingai. Vyrams programa yra taikoma nuo 40 metų iki 55 metų. Moterims nuo 50 iki 65 metų. Tai yra amžius, kai širdies ir kraujagyslių ligos pasireiškia dažniausiai, kai pradeda veikti visi rizikos veiksniai“, – kalbėjo ji.
Gali apsaugoti nuo vėžio
Šeimos gydytoja V. Momkuvienė taip pat pabrėžė, kad žmogus gali bet kada, jausdamas nerimą, apsilankyti pas savo šeimos gydytoją.
„Žmonėms tikrai nebūtinai reikia laukti prevencijos programose numatyto amžiaus. Jeigu žmogus jaučia kažką negero, jis visada gali ateiti pas šeimos gydytoją, ir atlikti tam tikrus tyrimus“, – tikino ji.
Specialistės kone vieningai sako, kad anksti diagnozavus ligą, galima daug efektyviau su ja kovoti. Galima net ir užkirsti jai kelią.
„Taip, tai ne tik sumažintų netekčių kiekį, bet taip pat ir skausmingų komplikacijų kiekį. Yra pacientų, kurie neturi jokių simptomų, bet atlikus kai kuriuos tyrimus, pavyzdžiui, fizinio krūvio mėginį, galima nustatyti ligą, kai pacientas dar nieko neįtaria. Turiu nemažai pacientų, kuriems buvo taikytas ir operacinis gydymas. Lygiai taip pat yra su kaklo kraujagylių tyrimu, kurį galima atlikti prevencinės programos metu. Kartais nustatome kraujagyslės susiaurėjimą, kol nėra įvykęs insultas. Kai ateina tokie pacientai, aš labai jais džiaugiuosi ir matau savo darbo vaisius“, – sakė kardiologė G. Radauskaitė.
Tiesa, kaip sakė VLK Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė J. Grigarienė, vėžys ir kraujagyslių ligos yra vienos iš klastingiausių.
„Reikia pradėti nuo pačio žmogaus, kuris turėtų atkreipti dėmesį į save ir rūpintis sveikata. Žmogus turėtų taip pat rūpintis ir savo artimaisiais. Jeigu žmogus ir nepatenka į tikslinę grupę, bet vis tiek jis gali pasitikrinti pas šeimos gydytoją. Galbūt net minimalūs simptomai gali išduoti labai rimtą ligą.
Net jeigu žmogus ir nieko nejaučia, vėžys arba kraujagyslių ligos yra tokios klastingos, kad iš pat pradžių nejaučiame simptomų. Reikėtų nebūti abejingiems sau ir artimiesiems. Negalima nuleisti rankų, reikia užsiregistruoti ir ramiai pasitikrinti“, – sakė J.Grigarienė.
Žiūrėkite visą laidą DELFI diena:
