Kas valandą – 2 minučių pertraukėlės

Gydytojas pasakoja, kad viena iš nugaros ir kaklo raumenų funkcijų yra padėti kūnui lengvai pakeisti padėtį, kai judame. Kita funkcija – atlaikyti pasitaikančias apkrovas. Todėl, kad išvengtume perkrovų, turime stiprinti raumenis, kurie kaklą ir juosmenį stabilizuoja. Vis dėlto, jei užsiimsime vien tuo, neilgai trukus prarasime stuburo paslankumą, funkcionalumą.

„Susikūpriname dėl to, kad pasineriame į darbą, pamirštame ergonomiką, galbūt kartais pats darbo pobūdis lemia priverstinę užsitęsusią netaisyklingą laikyseną. Mus veikia gravitacija ir dėl to pradedame kūprintis. Vieni raumenys sutrumpėja, kiti išsitempia ir ilgainiui, kaip adaptaciniai pokyčiai vyksta struktūriniai pakitimai. Jei šie dalykai įsisenėja, atsigavimo ar gydymo kelias bus ilgesnis“, – sako G. Tankevičius.

Dėl to labai svarbu dirbant sėdimą darbą reguliariai keisti kūno padėtį ir daryti pratimus. Svarbiausia – išvengti pakitimų ir problemų, užkirsti kelią jų atsiradimui ir įsisenėjimui.

Gediminas Tankevičius

„Investuota minutė, euras ar valanda į prevenciją, vėliau sutaupo dešimteriopai gydymo, reabilitacijos išlaidų. Kad ir 2 minučių pertraukėlės kas valandą yra pakankamai laiko, kad galėtume išvengti tokių bėdų“, – sakė gydytojas.

Pasak G. Tankevičiaus, keičiant kūno padėtį šiame procese dalyvauja skirtingi raumenys, taip pat pertraukų metu naudinga pamankštinti, pasukti vieną nugaros pusę, vėliau kitą, prajudinti raumenis, juos ištempti.

„Paprastos mankštelės užkerta kelią, mažina riziką nepalankiems pokyčiams ir ligoms. Net ir pasirąžymas tinka. Paprasti pratimai – susilenkti, išsitiesti, pasisukioti, iškvėpti, įkvėpti, prasukti pečius. Jau vien įsiklausius į kūną mums jis atsakys, ko reikia ir norisi“, – patarė G. Tankevičius.

Gydytojas perspėja – nenaudojami raumenys ilgainiui sunyksta. Kad išlaikytume nugaros padėtį sėdėdami, raumenys turi aktyvuotis, veikti. Jei pasyvumas užsitęsia ilgai, raumenys prisitaiko pagal jų naudojimą, todėl po kiek laiko sustabarėja, sutrumpėja, kad jiems nugaros padėtį būtų lengviau išlaikyti.

„Po ilgainiui užsitęsusio ydingo sėdėjimo net nepavyks taisyklingai išsitiesti ir atstatyti teisingos laikysenos. Tuomet jau reikalinga reabilitacija, procedūros, reguliarios mankštos“, – sakė pašnekovas.

Spausti savęs per prievartą – tikrai nereikia

„Viena didžiausių problemų, kad žmonės neturi saiko ir metasi nuo vieno kraštutinumo prie kito. Nesportavo, nusivylė savimi, puolė sportuoti neadekvačiais pratimais, krūviais ir viskas baigėsi tuo, kad patyrė traumą. O tada laukia gydymas, komplikacijos. Jei viskas būtų daroma nuosekliau, protingiau, pasikalbant su specialistais, viskas būtų daug geriau“, – pasakojo pašnekovas.

Pasak gydytojo, susirūpinti savo sveikata reikėtų tada, jei užlipus į penktą aukštą uždustame, pasilenkus ištiestomis kojomis nepasiekiame grindų, nuo grindų negalime atsistoti be rankų. Žinoma, žmogus pats turėtų pastebėti, kaip seniau jautėsi, kai padarydavo tam tikrą pratimą, ir kaip jaučiasi dabar.

Kaip sakė pašnekovas, daugelis tokius pakitimus pastebi, tačiau į juos jokiu būdu nereikėtų numoti ranka – reikėtų stengtis kažką daryti, kad tai pasikeistų.

„Sportas ir fizinis aktyvumas turi būti malonumas. Jei atrasime tokią veiklą, kad judėti mums būtų malonu, efektas sveikatai malonus, prie to tikrai priprasime. Bet problema ta, kad žmonės pradeda save spausti. Pradeda be jokios sistemos, tada organizmas bando to išvengti. Tokiu atveju, kai tik pagalvojame apie treniruotę, nuotaika tampa bloga, galvojame, kad reikės anksti keltis, bėgti, vargti, – sako G. Tankevičius.

– O turi būti atvirkščiai – norėsiu anksčiau atsikelti, kad padaryčiau keletą pratimų, o tada galėsiu išeiti į orą greitu tempu pasivaikščioti ar lėtai bėgsiu. Tada šviežia galva, geru apetitu skaniai pavalgysiu ir mano diena bus aktyvi ir energinga. Tokiu atveju žmogus to laukia.“

Pasak gydytojo, norint pamatyti teigiamus kūno pokyčius, fizine veikla reikia užsiimti bent porą mėnesių.

„Per dieną reikia bent valandos vidutiniškai aktyvios veiklos – tai reiškia aktyvių namų ruošos darbų ar pasivaikščiojimo, ir bent pusvalandžio tokios veiklos, kurios metu šiek tiek uždustame, sušylame. Bet tai minimalūs reikalavimai“, – pridūrė G. Tankevičius.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (25)