Kodėl pirmadieniais jaučiamės prislėgti?
Pasak E. Šidlausko, žmogaus gyvenime iš tiesų egzistuoja periodai, kai tam tikru metu bloga nuotaika ir liūdnos emocijos paaštrėja.
„Buvo toks sociologas Émile Durkheim, kuris tyrinėjo savižudybes. Jis pastebėjo, kad dažniausiai žmonės blogai jaučiasi ar net nusižudo tam tikrais periodais, pavyzdžiui, pirmadieniais“, – sakė E. Šidlauskas.
Pašnekovo teigimu, nors trečiasis sausio pirmadienis pagal tyrimus yra liūdniausia diena, o pagal statistiką šią dieną daugiau nei įprastai žmonių jaučiasi blogai, tikrai ne visi jaučia liūdesį.
„Visa ši bloga savijauta dažniausiai susijusi su tuo, kad turime grįžti į sociumą, tarp žmonių. Pirmadienis yra ta diena, kai iš poilsio režimo tenka pereiti į kasdienybę, galbūt pilką rutiną. Be to, vėl susiduriame su žmonėmis, kurie bendraudami gali užgauti“, – sakė E. Šidlauskas.
Dėl šių priežasčių, pasak pašnekovo, būtent pirmadienis, o ne kita darbo diena yra tokia sunki.
„Be to, yra ir biologiniai faktoriai – žiema, vitaminų, šviesos trūkumas. Žmonės, kiek pastebiu, yra praradę miego ritmą, neišsimiegoję ateina į darbą. Tai irgi prisideda“, – kalbėjo E. Šidlauskas.
Nepamatuoti tikslai taip pat nepadeda
Negana to, per Naujuosius metus išsikeliame sau daugybę lūkesčių ir užduočių, o po kelių savaičių pamatome, kad jų nepavyks įgyvendinti. E. Šidlauskas pataria į save pažiūrėti su užuojauta pačiam sau, pagyventi „savęs taupymo režime“.
„Mes dažnai užsimojame vykdyti kažkokius lūkesčius, darbus, kurie ne visai mūsų jėgoms. Tada pykstame ant savęs, kodėl to nepadarėme. Tai prasto auklėjimo pasekmė, kai tėvai ar mokytojai kritikuodavo, vietoje to, kad palaikytų. Todėl reikia paguosti patiems save, kad gerai, jog pabandžiau, geriau nei išvis nieko, gavau patirtį, pamokas. O tai, kad užsiimsime savigrauža, rezultatų nepagerins“, – kalbėjo psichologas.
Išsikelti nauji tikslai yra kone pasmerkti nebūti įvykdyti, jei yra per dideli ir nepamatuoti. Pagrindinis raktas į sėkmę, pasak psichologo, yra išsikelti mažus, bet pasiekiamus tikslus, ir taip judėti pirmyn.
„Kuo smulkiau išskaidome žingsnius, tuo daugiau progų turime pasidžiaugti nedidele sėkme. Vietoje to, kad užsinorėtume padaryti viską per vieną dieną, o tada nusiviliame savimi ir gyvenimu“, – sakė E. Šidlauskas.
Dažnai blogą nuotaiką teisiname prastu oru. Visgi ar iš tiesų dėl prasto oro galime jaustis taip blogai? Pasak psichologo, saulės trūkumas tikrai mus veikia, tačiau prastas oras ir bloga nuotaika yra apipinta mitais.
„Net ir tada, kai apsiniaukę, jei išeiname pasivaikščioti, vis tiek gauname šviesos. Problema yra ne ta, kad nėra šviesos, o tai, kad esame linkę sėdėti patalpose ir būti nejudrūs. Žinoma, neįmanoma kasdien būti laimingais ir sėkmingais. Priimkime pasaulį su visomis spalvomis ir supraskime, kad normalu, jog yra liūdnų, linksmų akimirkų. Laimė neturės prasmės, jei nebūsime patyrę liūdesio. Žiūrėkime ramiai ir prisiminkime, kad ir ši diena praeis. Kad ir koks mėlynas būtų šis pirmadienis, vėliau ateis antradienis“, – kalbėjo E. Šidlauskas.
Laimingiausių šalių sąraše įsitvirtinusios Skandinavijos valstybės, nors jų klimato zonoje dar šalčiau ir tamsiau.
„Neigiamo klimato sąlygas kompensuoja kultūrinė veikla. Skandinavų kultūra yra labai žmogiška, žmogus yra pirmoje vietoje, į tai daug investuojama. Kiek žinau, populiari ir šviesos terapija, bet kultūrinė ir socialinė aplinka taip pat smarkiai prisideda. Mūsų laimę lemia vertybės. Jei didžiausia vertybė yra pinigai, bus nuotaika kintanti, jei vertybė yra geri darbai ir žmogiškumas, labai lengva kasdien padaryti gerą darbą ir pasikelti nuotaiką“, – sakė pašnekovas.
Pasak psichologo, bet kokia emocija, užsitęsusi per ilgai, net jei emocija pakili, nėra gerai.
„Jei žmogus nepaisant rimtų nelaimių ir nutikimų vis tiek yra linksmas, tai irgi nėra geras signalas. Jei jis nuolat liūdnas, nors nutinka ir kažkas gero, tai irgi nėra gerai. Manoma, kad jei prasta nuotaika trunka apie mėnesį, ir tam nėra objektyvių priežasčių, pavyzdžiui, gedulas, artimojo netektis, reikia kreiptis į specialistą ir pažiūrėti, ar nesergate depresija, kitais sutrikimais“, – sakė E. Šidlauskas.
