Kodėl medikai Lietuvoje yra neapsaugoti ne tik nuo psichologinio, bet ir fizinio smurto ir kas galėtų pakeisti situaciją, laidoje „Delfi rytas“ pasakojo Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos pirmininkė Auristida Gerliakienė.
Nuo agresyvių pacientų retai kas apsaugo
Su smurto atvejais, pasak A. Gerliakienės, dažniausiai susiduria greitosios pagalbos, skubiosios pagalbos ligoninėse bei psichiatrijos skyrių medikai. Visgi toli gražu ne visi atvejai yra viešinami. Tuo metu patiriamo psichologinio smurto atvejų daugėja ir tarp šeimos gydytojų, kai atvykę pacientai reikalauja daugiau dėmesio ir daugiau paslaugų.
„Išskirčiau priežastis, kurios yra ilgalaikės, o prie tokios situacijos yra eita jau dešimtmečius. Pirmoji svarbiausia priežastis yra visuomenės infantilizavimas ir visų atsakomybių sukrovimas ant medikų pečių, už mūsų visų, už visuomenės sveikatą.
Kai dešimtmečiais nesaugota, netausota sveikata, o paskui atvykęs žmogus reikalauja, kad jam kuo greičiau būtų suteiktos paslaugos, nors pats nelabai stengiasi keisti savo gyvenimo būdo. Tas balansas tarp atsakomybės mediko ir visuomenės turi būti atstatytas“, – sakė A. Gerliakienė.
Pasak pašnekovės, prie susikūrusios nepagarbos medikams prisideda ir žiniasklaida, taip pat ir tai, kad profesija yra smarkiai nuvertinta.
Deja, tačiau medikų nuo agresyvių pacientų retai kas saugo. Didesnės ligoninės, gaunančios didesnį finansavimą, gali sau leisti turėti apsauginius. Visgi ir jie ne visada spėja apsaugoti darbuotojus.
Tuo metu greitosios medicinos darbuotojai taip pat neturi jokios apsaugos, tik mygtuką ant racijos, kurį paspaudus iškviečiama policija.
Dėl šios priežasties Seime po pateikto projekto pritarta siūlymui griežtinti administracines bausmes už medikų įžeidinėjimą, taip pat palengvinti kreipimosi kelią.
„Kodėl medikai nenori tokiais atvejais pradėti tyrimų – todėl, kad tai labai vilkinama, reikia daug kartų eiti pas pareigūnus, gaištamas laikas, o bauda smurtautojui yra niekinė.
Pats medikas turėtų būti mokomas, kaip apsisaugoti, jei smurtaujama psichologiškai ar fiziškai. Ne tik universitetai turi tai ruošti, bet ir patys medikai turėtų domėtis“, – kalbėjo A. Gerliakienė.
Kelti streiką vis dar bijo
Nors medikai ne kartą reiškė nepasitenkinimą dabartine sistema ir įvairiomis problemomis, tačiau streikuoti taip ir nepradėjo. Visgi A. Gerliakienė sako, kad kol kas nemato potencialo, jog galėtų įvykti streikas.
„Latvijoje pernai metais buvo greitosios medicinos pagalbos darbuotojų streikas, Lenkijoje populiarūs streikai, ypač slaugytojų, bet lietuviai yra tikrai labai vangūs“, – pasakojo A. Gerliakienė.
Viena iš galimų priežasčių, kodėl medikai bijo streikuoti, yra ta, kad nenorima prarasti darbo. Pasak A. Gerliakienės, daugumoje ligoninių vis dar veikia senoji, sovietiniais metodais paremta darbo praktika. Kai esi nelojalus sistemai, gali prarasti darbą ir vėliau jo niekur nebegauti.
„Be to, medikai yra taip smarkiai nusivylę, kad nebetiki, jog mitingai kažką pakeis. Tačiau aš noriu priminti, kad pernai buvo šeimos gydytojų mitingas, kuris parodė, kad bendruomenė yra sąmoninga. Kažkiek bunda bendruomenė, bet norisi paskatinti, kad atsibudimas ir atsakomybės prisiėmimas už komfortą darbe turėtų grįžti“, – pasakojo pašnekovė.
Nemaža dalis jaunų medikų vietoje darbo Lietuvoje renkasi emigraciją. Pasak pašnekovės, užsienyje darbo sąlygos yra daug geresnės – geresnis atlyginimas, pati darbo aplinka, mažiau arba išvis nėra mobingo.
„Matau, kad žmonės jau keičia profesijas ir renkasi tas, kuriose mažiau streso, pavyzdžiui, darbininko profesiją. Algos panašios, o atsakomybių daug mažiau. Žvelgiant į perspektyvą, jei ir toliau matysime tokias tendencijas, šita sritis gali smarkiai nukraujuoti, o žmonių, stojančių į medicinos studijas, gali smarkiai sumažėti. Perspektyvos labai liūdnos“, – sakė A. Gerliakienė.
Pasak pašnekovės, šiuo metu medicinos sistema Lietuvoje funkcionuoja tik dėl pačių medikų pašaukimo dirbti, nes įvairios institucijos ne padeda, o sukuria dar daugiau kliūčių darbui.
„Medikai pervargę, perdegę, jie nesijaučia vertinami, ypač tai parodė kovido laikotarpis, kai medikų darbas nebuvo vertinamas, o antivakseriai sklaidėsi visur, kur tik nori. Jų gydymas valstybei kainavo labai daug, bet atsakomybės nebuvo pareikalauta. Visokie institutai, kurie platino antivakserių idėjas, kaip nori taip ir šneka toliau. Yra net smurtavimo atvejų medikų prieš medikus, čia, man atrodo, išvis yra užribis. Į tokius dalykus reikia reaguoti labai rimtai. Tikiuosi, kad ir Seime priimti teisės aktai pagerins situaciją, galbūt greitosios medicinos darbuotojai turės kiekvienas kamerą, ir galės fiksuoti, kas vyksta atvykus į namus“, – sakė A. Gerliakienė.
