– Atrodo, kad apie šią ligą kalbame palyginus mažai onkologinių ligų kontekste. Ar tikrai taip yra? Ar tai reta onkologinė liga?
– Jei pažiūrėtume į vyrų statistiką, tai būtų 6-tas pagal dažnumą vėžys, nėra pats dažniausiais vėžys. Na, o moterims pagal vėžinių susirgimų statistiką jis yra 12-toje vietoje. Bet, manau, kad apie jį kalbame mažiau dėl to, kad pasikeičia paciento išvaizda, gebėjimas kalbėti, valgyti viešoje vietoje ir žmogus pasislepia, apie tai nešneka. Kita vertus, žmonės galvoja, kad sergantieji dėl šios ligos yra patys kalti – greičiausiai smarkiai gėrė ir piktnaudžiavo tabako produktais.
– Kaip suprantu, alkoholis ir rūkymas yra vienos dažniausių priežasčių, kurios sukelia burnos vėžį. Kas dar daro įtaką jo atsiradimui?
– Dabar yra išsiaiškinta, kad skurdi mityba gali būti viena iš priežasčių, dėl ko atsiranda burnos vėžys. Kitas dalykas yra lėtiniai uždegiminiai procesai burnos ertmėje, periodontintas. Taip pat žmogaus papilomos virusas, kuris sukelia ne tik gimdos kaklelio, bet ir burnos, ryklės vėžį. Per paskutinius 15 metų žmogaus papilomos viruso sukelto burnaryklės vėžio dažnis padidėjo 225 procentais. Paprastai tas vėžys diagnozuojamas jauniems žmonėms. Tai siejama su tuo, kad keičiasi mūsų seksualinis elgesys, visuomenė linkusi turėti daugiau seksualinių partnerių ir rizika užsikrėsti papilomos virusu didėja. Vis dėlto kartais nė negalime pasakyti, kodėl rūkorius ir piktnaudžiaujantis alkoholiu nesuserga burnos vėžiu, o kitas, gyvenęs sveikai, šia liga suserga.
– Paminėjote, kad nebe tik 60–mečiai, bet ir 30, 40 metų žmonės, kurie nė nerūko, suserga šia liga. Ar taip nutinka būtent dėl papilomos viruso? Kodėl burnos vėžiu serga vis jaunesni?
– Tarp jaunų žmonių, galime sakyti, kad tai dažnesnis vėžys, susijęs su papilomos virusu. Galbūt prisideda ir tai, kad jaunimas pradeda anksčiau rūkyti, galbūt dar kažkokie veiksniai lemia, tai nėra tiksliai nustatyta. Bet pradėjome kitaip gyventi, turime daugiau rizikos veiksnių.
– Dėl pažeistos burnos gleivinės gali išsivystyti koks nors onkologinis darinys ir kalbu apie įvairius odontologinius prietaisus, pavyzdžiui, dantų protezus. Ar būna taip, kad įtaką padaro kokie nors prietaisai, kurie yra burnoje?
– Galime kažkiek kaltinti išimamas dantų plokšteles, dantų protezą. Paprastai būna, kai žmogus turi bedantį apatinį ar viršutinį žandikaulį ir turi dantų protezą, kuris sunkiai laikosi, yra klibantis, slenkantis. Tos vietos, kurios yra labiausiai mechaniškai traumuojamos, jos yra labiausiai pažeidžiamos ir yra didesnė tikimybė, kad jose išsivystys piktybinis susirgimas. Gleivinės dirginimas gali tai lemti. Bet tai nėra pagrindinė priežastis.
– Onkologai sako, kad pirmas specialistas, kuris galėtų pastebėti burnos vėžį, yra odontologas ar burnos higienistas.
– Džiugu, kad kai kurie specialistai dabar anksčiau pastebi burnos navikus nei prieš dešimtmetį. Galime pasidžiaugti, kad odontologai apžiūri ne tik skaudantį dantį, bet ir burnos gleivinę. Pas gydytojus onkologus žmones dėl burnos navikų atsiunčia arba odontologas, arba šeimos gydytojas.
– Kaip turėtume rūpintis savo burnos sveikata, kad kažkada netektų išgirsti nemalonios diagnozės?
– Lankydamiesi pas odontologą mes suteikiame burnos specialistui galimybę pasižiūrėti į mūsų burną. Higienistas ar odontologas gali šią ligą diagnozuoti ankstyvoje stadijoje, net kol neturime simptomų. Rekomendacija būtų kas pusmetį apsilankyti pas higienistą, pasidaryti profesionalią burnos higieną ir leisti apžiūrėti burnos ertmę.
– Maža žaizdelė burnoje, kuri nesugyja per 2 savaites – toks pagrindinis burnos vėžio simptomas. Ar atsiradusi žaizdelė gali reikšti, kad liga jau pažengusi?
– Žaizdelė iki 1 cm dydžio, jei tai yra navikas, tikriausiai praneša apie pirmos stadijos vėžį, jei liga neišplitusi į limfmazgius. Būna ir taip, kad navikas būna nedidelis, bet liga jau progresuoja kitose vietose. Jei pakitimas nepraeina per 2 savaites, tai yra ženklas, kad turime rimtesnį susirgimą – ne stomatitą ar paprastą uždegimą.
– Kokio tipo tokios žaizdelės būna? Su kuo galime jas supainioti?
– Jei turime vieną vienintelę žaizdelę burnos ertmėje, tai mums galėtų kelti įtarimą. Jei žaizdelių yra daugiau, dažniausiai tai būna stomatitas. Vėžio atveju žaizdelė būna skausminga, kieta, valgant aštresnį ar sūresnį maistą tą vietą skauda. Gali ir skaudėti ausį. Taip pat žaizdelė gali kraujuoti, tai irgi ženklas, kad tai ne gėrybinis susirgimas. Būna burnoje ir gėrybinių pakitimų, kurie yra neskausmingi, gleivinės spalva yra tokia pati. […] Dar vienas iš vėžio simptomų – užtirpusi apatinė lūpa ar viena pusė be priežasties, pasidaro sunku išsižioti, nebesilaiko protezas, kuris seniau laikydavosi.
– Kas vyksta 3–4 vėžio stadijoje ir kodėl žmonės nesikreipia prieš tai?
– Sakoma, kad esame kantri tauta ir kreipiamės tada, kai jau tikrai blogai. Būna žmonių, kurie kreipiasi tik tada, kai savaitę nebegali ryti maisto ir gerti vandens. Tie, kurie kreipiasi 3–4 stadijoje, dažnai sunkiai šneka, sunkiai valgo, liežuvis būna fiksuotas prie burnos apačios ir sunkiai juda, žmogus netenka nemažai svorio, nes nebegali normaliai pavalgyti, atsiranda bendras silpnumas ir skausmas yra didelis.
– Tikriausiai prisideda ir baimė. Ką žmogui reiškia vėžio diagnozė? Ir ką galima padaryti jį nustačius ankstyvoje stadijoje bei vėlyvoje?
– Pirmoje stadijoje turime iki 1 cm žaizdelę ir nepažeistus limfmazgius. Reiškia, kad liga yra lokali, galime taikyti chirurginį gydymą ir pašalinti naviką bei šiek tiek aplinkinių audinių, užsiūti žaizdą, pacientas stebimas ir gydymo tolimesnio nebereikia. Antros stadijos vėžys yra tada, kai navikas didesnis, operacijos metu reikės daugiau atkurti audinių, pacientas paliekamas stebėti, 5 metų išgyvenamumas yra 90 proc. Gyvenimo kokybė irgi gana gera. Na, o 3–4 stadijoje liga smarkiai išplitusi, gali būti navikas išplitęs į žandikaulį, lūpą. Vien operacijos nebeužtenka ir reikia kompleksinio gydymo, teks atlikti didelę rekonstrukcinę operaciją, reikės papildomo gydymo, radioterapijos, chemoterapijos. 4 stadijos vėžio 5 metų išgyvenamumas yra 30 proc. Tai ženkliai sumažina paciento galimybę išgyventi 5 metus.
– Pabaigai, kokią žinutę norėtumėte perduoti mūsų žiūrovams?
– Sveikata turėtų būti vienas iš prioritetų gyvenime, reikia sveikai maitintis, mesti rūkyti, riboti alkoholio vartojimą, reguliariai lankytis odontologo kabinete. Atsiradus kokiems nors simptomams kreiptis į gydytojus.
