Gali būti, jog sergamumas bus rekordinis
Kaip laidoje pasakojo VUL Santaros klinikų Infekcinių ligų skyriaus vedėjas Linas Svetikas, šiuo metu situacija ligoninėse su erkiniu encefalitu sergančiais pacientais yra tokia pat, kaip ir kasmet. Sergančiųjų visada būna daug, išskyrus praėjusiais metais, kai dėl pandemijos buvo smarkiai apribotos ligoninių paslaugos, o žmonės mažiau judėjo.
Pasak L. Svetiko, šiuo metu apie 40 proc. skyriuje gydomų ligonių sudaro sergantieji erkiniu encefalitu. Tai reiškia, jog vien Santaros klinikose yra maždaug 40 pacientų, sunkiai sergančių šia liga.
ULAC duomenimis, 2019 metais buvo ženkliai daugiau sergančiųjų erkiniu encefalitu nei 2018 m.
„2020 metų duomenų dar neteko matyti, bet, tikriausiai, jie gali būti iškreipti pandemijos dėl negalėjimo patekti pas gydytojus ar dėl kitų niuansų. Pamatysime, kokie tie rezultatai. Šiais metais tikrai nėra mažiau ligonių, nei būdavo seniau ir klausimas, ar neturėsime rekordinių sergamumo metų“, – sakė laidos pašnekovas.
Erkinis encefalitas, kaip ir dauguma kitų virusinių infekcijų, neturi specifinio gydymo. Tai reiškia, kad vaisto, specifiškai veikiančio patį virusą, nėra, o gydoma tik pagal esančią simptomatiką. Jei žmogus patiria karščiavimą ir galvos skausmus, jam skiriami vaistai nuo skausmo ir liepiama gerti daug skysčių.
„Kai turime sunkias ligos formas, kai pasireiškia galvos smegenų, periferinės nervų sistemos pažeidimas, tokiems žmonėms gali prireikti ir gydymo reanimacijoje bei dirbtinės plaučių ventiliacijos, nes žmogus pats net kvėpuoti negali“, – sakė gydytojas.
Pašnekovo teigimu, kaip ir kiekvienos infekcijos atveju, taip ir šios, ligos sunkumas priklauso nuo 2 pagrindinių veiksnių. Visų pirma, nuo ligos sukėlėjo, antra, nuo paties sergančiojo. Dalis erkinio encefalito atvejų yra be simptomų arba lengvos formos.
Deja, bet nėra jokių būdų, kurie galėtų padėti įvertinti, ar žmogus sirgs sunkiai, ar lengvai. Pastebima, kad dažniau sunkiau serga vyresnio amžiaus žmonės, jie dažniau turi liekamųjų reiškinių. Visgi, ir jauni gali sirgti labai sunkiai.
Gali pažeisti širdį, smegenis, sąnarius
Erkinio encefalito dažniausi simptomai yra karščiavimas ir galvos skausmas. Tačiau ši infekcija pasireiškia bangomis. Per pirmą bangą dažniausiai nebūna pažeidžiama nervų sistema, atrodo, kad tai paprasta virusinė infekcija.
Antrosios bangos metu taip pat gali būti tik karščiavimas ir galvos skausmai, bet gali būti pažeidžiamos ir smegenys. Tokiu atveju prasideda pykinimas, vėmimas, kalbos sutrikimai.
Laimo liga pasireiškia migruojančia eritema, tai yra bėrimas, neretai erkės įsisiurbimo vietoje. Retesniais atvejais ir Laimo liga gali pažeisti smegenis. Tada gali prasidėti įvairūs migruojantys naktiniai skausmai. Retais atvejais Laimo liga pažeidžia širdį, sąnarius.
„Didžioji dauguma ligonių po erkinio encefalito pasveiksta. Sunku vertinti išliekamuosius reiškinius, jei žmogus jaučia kokius nors minimalius reiškinius, galvos skausmą, silpnumą, tokių dalykų gali būti ir nesirgus šia liga. Tačiau, jei persirgus išlieka tam tikrų reiškinių, tai dažniausiai būna dėmesio koncentracijos sutrikimai, sunku susikaupti, miegas gali trikti, gali būti varginantys galvos skausmai. Retais atvejais gali būti ir sunkūs reiškiniai, tai yra įvairūs verido paralyžiai. Bet kiekvienas atvejis individualus“, – sakė L. Svetikas.
Pasak pašnekovo, kai kurios valstybės, tokios kaip Austrija, kompensuoja erkinio encefalito skiepus visiems piliečiams.
„Pas mus sergamumas yra labai aukštas, esame vieni iš lyderių Europoje, norėtųsi, kad ir valdžios atstovai atkreiptų dėmesį ir rastume papildomų lėšų bent jau mažiau uždirbantiems žmonėms suteikti galimybę apsisaugoti nuo erkinio encefalito“, – svarstė gydytojas.
Pasiskiepijus nuo koronaviruso, jau po mėnesio galima atlikti vakcinaciją nuo erkinio encefalito. Tai negyva vakcina ir ją galima skirti visiems.
„Dalis tų, kurie atvyksta dėl erkinio encefalito, sako, kad buvo pagalvoję apie skiepus, bet po to turėjo kažką daryti, buvo kažkokių rūpesčių ir pasimiršo iki tol, kol įsisiurbė erkė. Kai jau įsisiurbs erkė, bus šaukštai po pietų, jokių prevencijos priemonių nebėra“, – sakė L. Svetikas ir pridūrė, kad skiepytis galima bet kada ir dar tikrai ne vėlu.
