Ragina žmones nebijoti
Laidoje Nacionalinio vėžio instituto (NVI) krūtų chirurgė Daiva Gudavičienė tikino, kad labai svarbu, jog pirmiausia žmogus pasitartų su savo šeimos gydytoju, o tada nebijotų kreiptis ir onkologų pagalbos.
„Nemanau, kad tie keli mėnesiai (karantino metu) galėjo būti labai reikšmingi. Juolab, kad mes beveik visą tą laiką dirbome. Sutrikę buvome tik pirmas kelias dienas, kai buvo visiškai apribotos konsultacijos, o šiuo metu dirbame pilnu tempu, priimame visus, kurie jaučia kažkokius simptomus, todėl norime paprašyti ir paskatinti žmones, kad jie nebijotų ir kreiptųsi.
Bet labai svarbu, kad pats žmogus pirmiausia pasitartų su šeimos gydytoju savo simptomus, o tai puikiai galima padaryti ir nuotoliniu būdu. Labai stengiamės didelę dalį paslaugų suteikti telefonu, tikrai galima skambinti ir tartis. Žmonėms reikia nebijoti kreiptis“, – kalbėjo D.Gudavičienė.
Rizikingiausia vyresnio amžiaus žmonėms
NVI onkologė, chemoterapeutė Lina Daukantienė pažymėjo tai, kad net ir karantino laikotarpiu žmonės tikrai yra priimami ir gydomi. Žinoma, kiekviena situcija yra sprendžiama individualiai.
„Jeigu kalbant apie pradėtą gydymą, tai mūsų, Nacionalinio vėžio instituto chemoterapijos skyriuje, niekada darbas nebuvo sustojęs. Žinoma, tai buvo nemažas iššūkis, mes laikomės visų tarptautinių onkologų organizacijų rekomendacijų, tiek Lietuvos SAM rekomendacijų, kaip teikti paslaugas. Stengiamės, kad pacientai gautų savalaikį gydymą. Žinoma, būna pacientų, kurie nori nukelti gydymą, gydymo eiliškumą. Tai dažniausiai būna vyresnio amžiaus žmonių, o kaip žinoma, dažniau vėžiu serga būent vyresnio amžiaus žmonės. O vyresnio amžiaus žmogus gana dažnai serga ir gretutinėmis ligomis, tie žmonės įsiklauso į rekomendacija, kurias gauna iš žiniasklaidos, ir jie bijo atvykti. Tokiu atveju mes kalbamės su jais telefonu, vertiname jų situaciją, jų vėžio ligą, ar tos kelios dienos nepablogintų jų gydymo rezultato. Kiekvieną kartą tai sprendiama individualiai. Turiu pasakyti, kad patys žmonės savanoriškai labai retai nukelia vėžio gydymą. Dažniausiai atvyksta ir gauna gydymą taip, kaip ir priklauso“, – sako onkologė.
Į kokius ženklus būtina sureaguoti
Ne paslaptis, kad vis dar daug moterų, net ir apčiuopusių darinius krūtyje, bijo kreiptis į medikus. D.Gudavičienė sako, jog dažnai girdi istorijų, kai moterys tiesiog delsia ir laukia, kada darinys krūtyje tiesiog išnyks. To daryti negalima.
„Tokių istorijų girdime labai daug. Dalis jų yra teisingos, yra tokių atvejų, kai moterys pajunta sustangrėjimą prieš mėnesines ir po mėnesių jos išnyksta. Nesinorėtų skatinti to delsimo, bet jį galima pateisinti ne daugiau kaip vieną mėnesinių ciklą. Jeigu po mėnesinių ar menopauzės metų atsiranda tokie dariniai, reiškia, kad būtina susirūpinti. Manau, visuomet reikia pasikonsultuoti su specialistais ir tik tada palikti stebėjimui. Tokių atvejų, kai reikėtų krūtis masažuoti ir taip gydyti – tokių ligų nėra. Žmonės tikrai elgiasi įvairiai – jie išsigąsta, deda visokius kompresus, geria vaistus, pasitarę su internetu ar kaimynėmis. Bet saugus būdas yra pasikonsultuoti su gydytojais. Nes čiuopiamas darinys krūtyje, limfmazgiai pažastyse, krūties formos pasikeitimai – tai tie simptomai, dėl kurių reikėtų kreiptis į specialistą. Laukti, kol pagerės, rizikinga. Žmonės taip daro, nes jie bijo, bijo blogų naujienų, bet patys žmonės nujaučia. Keista girdėti, kai žmonės delsia mėnesius ar metus, todėl norisi paskatinti gydyti laiku ir kreiptis laiku“, – tikina D.Gudavičienė.
Pašnekovė taip pat atsakė, į kokius simptomus būtina atkreipti dėmesį.
„Jeigu mes kalbame apie krūties vėžį, noriu pasakyti, kad šiuo metu mes gydyme apie pusę pakitimų, kurie yra visiškai neapčiuopiami. Kai moteris tikrinasi ir yra randami pakitimai, bet kalbant apie tai, ką žmogus gali pats pajausti, tai moterims yra gera metodika pasižiūrėti bent kartą po mėnesinių, reikia apsižiūrėti nuogai prieš veidrodį. Tą galima padaryti pakėlus rankas į viršų ir ką galima pastebėti – odos iškilimus, odos pabrinkimą, jeigu pasikeičia spenelio forma ar atsiranda žaizdos ant spenelio – tai yra simptomai, dėl kurių reiktų kreiptis. Kitas dalykas – apčiupiami dariniai krūtyse. Kartais būna, kad moteris turi daug cistų ir galvoja – ai, čia ir vėl cista. Vis tiek rekomenduojama naujus darinius pasitikrinti“, – tikina pašnekovė.
Darbas karantino metu
L.Daukantienė daugiau papasakojo apie situaciją karantino metu. Anot jos, dabar imtasi visų įmanomų saugumo priemonių.
„Visas mūsų personalas deda visas įmanomas pastangas dėl žmonių saugumo. Vėžiu sergančio žmogaus imuninė sistema yra slopinama. Jis yra imlesnis infekcijoms. Taigi mes labai stengiamės, kad mūsų pacientai būtų apsaugoti. Pirmiausia, yra reguliuojami pacientų srautai, teikiamos nuotolinės konsultacijos.
Tiems žmonėms, kuriems reikia atvykti ir alikti tam tikras procedūras, jie atvyksta. Yra patikros punktai, kuriuose renkama apidemiologinė informacija, pavyzdžiui, ar tas žmogus nebendravo su koronavirusu sergančiu asmeniu, ar neturi kitų būdingų šiai infekcijai simptomų. Jam matuojama temperatūra, stebima, ar jis turi visas apsaugos priemones. Taip pat neįleidžiami pacientų lankyti artimieji, tik labai išimtiniais atvejais“, – sako gydytoja.
