aA
Šią savaitę Lietuvą apskriejo liūdna žinia apie dar vieno mediko savižudybę. Gydytojas urologas dirbo Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje. Kiek anksčiau, šių metų gegužės mėnesį nusižudė ir jauna Šiaulių ligoninės gydytoja anesteziologė. Prieš kelerius metus tragišką baigtį pasirinko ir jaunas gydytojas traumatologas, taip pat iš Lazdynų ligoninės.

Kas nutinka, kad medikai nebemato prasmės savo gyvenime ir pasirenka savižudybę? Apie tai laidoje „Delfi tema“ kalbėjomės su Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) valdybos pirmininke Auristida Gerliakiene bei gydytoju psichiatru Jonu Fugaliu.

„Politikų flirtas su antivakseriais tikrai ryškiai krenta į akis“

Kaip laidoje pasakojo gydytoja A. Gerliakienė, yra kelios priežastys, kodėl medikų psichologinė būsena yra tokia prasta. Pirma ir tikriausiai pagrindinė, pasak pašnekovės, gana menkas psichologinis medikų išsilavinimas ir negebėjimas įvertinti nei savo, nei kitų psichinės būsenos, apsiginti nuo emocinio smurto.

„Tuos dalykus stebiu jau ne pirmus metus. Baimė kreiptis į specialistus. Visai neseniai buvo atšauktas įstatymas, kad medikas, turintis psichologinių problemų, negali pratęsti licenzijos. Ta stigma medikų bendruomenėje buvo ypatingai aštri“, – sakė LMS pirmininkė.

Auristida Gerliakienė
Auristida Gerliakienė
© DELFI / Domantas Pipas

Kita priežastis yra koronavirusas, kuris tęsiasi jau pirmus metus. Dėl pandemijos medikai jaučiasi itin pervargę, dar blogiau – atskirti nuo visuomenės ir neišgirsti.

„Visuomenės požiūris į mediką yra labai veidmainiškas. Reikalaujama labai aukštų standartų ir kvalifikacijos, bet realiai mediko darbas nėra vertinamas ir jie nesaugomi. Matome iš paskutinių įvykių pandemijos, kad medikai tikrai deda paskutines pastangas, dirba sunkiomis fizinėmis sąlygomis, krūviai milžiniški, tačiau visuomenė į tai numoja ranka.

Renkasi įvairias pramogas, tokias kaip dideli koncertai, mitingai ir politikų flirtas su antivakseriais tikrai ryškiai krenta į akis. Yra artimiausia aplinka, darbovietė ir socialinė aplinka – susidėjus keliems kritiniams faktoriams žmogus tiesiog nebeišlaiko ir pasirenka nebūtį“, – kalbėjo A. Gerliakienė.

Pašnekovė pastebi, kad esant krizinei situacijai, savižudybių skaičius išauga. Tai patvirtina ir Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto psichologijos katedros docento Pauliaus Skruibio įžvalgos. Statistikoje matosi, kad savižudybių augimas įvyksta tada, kai prasideda ekonominės, politinės krizės, taip pat ir ryškių asmenų savižudybės gali paskatinti pakelti prieš save ranką.

Santaros klinikų Infekcinių ligų centro Priėmimo ir skubios pagalbos skyrius
Santaros klinikų Infekcinių ligų centro Priėmimo ir skubios pagalbos skyrius
© Vidmantas Balkūnas

80 proc. medikų perdegę, bet pagalbos kreipiasi retai

Pasak gydytojo psichiatro, tyrimas, atliktas Jungtinėse Amerikos Valstijose rodo, kad savižudybė yra antra pagal dažnumą mirties priežastis tarp 10 ir 34 metų amžiaus žmonių. Tarptautinių tyrimų duomenimis, maždaug trečdalis medikų turi didelį polinkį į depresiją. Tuo metu Lietuvoje atliktas tyrimas rodo, kad pusė medikų atitinka perdegimo sindromo kriterijus.

„Kas labiausiai gąsdina, kad apie 80 proc. didmiesčių medikų yra perdegę – daugiau darbų, reikia važinėti į rajonus, mažiau laiko sau ir savo šeimai. Gydytojai retai linkę kreiptis pagalbos ir yra linkę galvoti, kad susitvarkys patys, nes gydo kitus žmones. Statistika rodo, kad trys ketvirtadaliai medikų, kurie turi problemų, nesikreipia pagalbos. Tai labai didelė problema.

Žmonės, kurie nusprendžia tapti medikais, yra empatiški kitų žmonių atžvilgiu, bet jie taip pat yra ir perfekcionistai. Jie stengiasi padaryti viską tobulai, atlikti viską be klaidų, yra linkę į perdegimą. Asmeninės savybės žmonių yra tokios, kad jei kažkas nepavyksta, kyla labai didelė frustracija“, – kalbėjo J. Fugalis.

Jonas Fugalis
Jonas Fugalis
© DELFI / Andrius Ufartas

Kalbant apie perdegimą darbe medikas išskiria du faktorius – tai yra stresas dabar ir polinkis į perdegimą.

Polinkis į perdegimą yra labai svarbi asmeninė savybė, kuri turi didelę įtaką žmogaus savijautai. Į savo emocinę sveikatą dėmesį reikia atkreipti tada, kai, pasak J. Fugalio, prireikia didesnių pastangų dirbti.

„Jei pastebi, kad reikia vis daugiau ir daugiau pastangų, vis daugiau laiko darbui ir vis mažiau laiko lieka sau, tai vienas iš ženklų. Tada žmogus apleidžia savo poreikius, tai dar labiau blogina savijautą. Taip pat, jei žmogus linkęs atsitraukti į šoną konfliktinių situacijų metu, neapginti savo nuomonės, kai jo ribos peržengiamos, tai kelias link perdegimo. Dar labai svarbus savo problemų neigimas. Medikai ypač linkę neigti savo problemas ir galvoti, kad viską gali. Natūralu, kad ilgai taip tęstis negali“, – kalbėjo laidos pašnekovas.

Blogiausia – netinkama reakcija į gydytojų klaidas

A. Gerliakienė pastebi, kad po balandžio mėnesio įvykių buvo pasiektas kritinis taškas ir pradėti ryžtingi veiksmai. Buvo nušaltintas Šiaulių ligoninės vadovas, organizuota komisija, kuri gilinosi į situaciją ir atsakingai dirbo 2 mėnesius, taip pat buvo pakviesti stebėtojai ir išvados pateiktos ministrui. Buvo papildytas 2020 metų ministro įsakymas, kad darbuotojų psichinė sveikata būtų geresnė.

Kitus gelbėjantys medikai apie save pamiršta: apie 80 proc. yra perdegę, trečdalis linkę į depresiją
© DELFI / Domantas Pipas

„Atsirado 5 uždaviniai. Pirmas uždavinys skirtas universitetams, studentams ir dėstytojams. Tikiuosi, kad į mokymo programas bus įtrauktos naujos temos, kaip atpažinti psichologinį smurtą, kaip elgtis, kai matai, kad smurtaujama prieš tavo bendradarbį. Kalbama apie darbuotojus, kad jiems bus rengiami mokymai, kad jie įgytų daugiau psichologinių žinių. Matau, kad jų tikrai trūksta. Ir paskutinis punktas, kad toksiška aplinka turėtų būti pašalinta. Šiam planui dar buvo suteiktas ir finansavimas, o tai teikia vilčių“, – sakė laidos pašnekovė.

Medikų bendruomenėje, pasak A. Gerliakienės, klaidos kultūra turėtų būti iš esmės pakeista. Jaučiamas visuomenės spaudimas tobulam darbui, nepadeda ir asmeninės perfekcionizmo savybės, o dar blogesnė situacija tampa dėl nepakantumo klaidoms.

„Klaidos nėra nuodėmė, jų visada būna, kol dirbi. Bet reakcija į klaidą yra tiesiog nedovanotina, nes žmogus yra paniekinamas. Kviesčiau pačius medikus kitaip žiūrėti į šį reiškinį ir po klaidos geriau užsiimti analize, kad ji nepasikartotų“, – kalbėjo gydytoja.

J. Fugalis taip pat pasidžiaugė, kad pagaliau nebėra jokių ribojimų, kurie trukdytų medikams gauti psichologinę pagalbą. Dėl to, pasak jo, reikia dėkoti Sveikatos apsaugos ministerijai. Visgi, pokyčių procesas yra labai ilgas ir viskas vyksta labai lėtai.

„Kreiptis pas kolegą labai baisu kreiptis, be to, žmogus būna linkęs neigti savo problemas ir geriau „kreipiasi pas taurelę“ vakarais“, – pridūrė gydytojas psichiatras.

Kitus gelbėjantys medikai apie save pamiršta: apie 80 proc. yra perdegę, trečdalis linkę į depresiją
© Vidmantas Balkūnas

Kaip atpažinti, kad kolegai reikia pagalbos?

Apie perdegimą, pasak J. Fugalio, signalizuoja tai, jog žmogus nebeturi resursų kūrybingai pažvelgti į savo darbą. Antra – nejautrumas aplink esantiems.

„Gydytojai linkę nebejautriai reaguoti į pacientus, pradeda vertinti jį ciniškai. Trečia, sumažėjęs pasitenkinimas savo darbu“, – sakė pašnekovas.

Vienas iš pradinių savižudybės požymių yra piktnaudžiavimas psichoaktyviomis medžiagomis. Taip pat staigūs nuotaikų pasikeitimai, lėtinės ligos, skyrybos, konfliktai šeimoje, akademiniai nepasisekimai.

„Labai labai svarbu nebijoti vartoti žodžio „savižudybė“. Žmonės bijo paklausti kolegos, kaip jis jaučiasi ir ar jis neturi minčių apie savižudybę. Galvoja, kad tokie klausimai gali paskatinti tai padaryti. Bet tai labai svarbu ir tai tikrai neskatina žmogaus nusižudyti. Tai kaip tik nuima įtampą nuo žmogaus, jei jis iš tiesų apie tai galvoja, jam gali būti palengvėjimas, kai to paklausia. Tai gali būti pirmas žmogus, kuris apie tai pasikalbės su juo. Dar svarbu pastebėti, jei žmogus pradeda atšaukti į priekį savo darbus, pradeda pildyti testamentą ar pardavinėti turtą. Ženklų tikrai būna ir bent pusė žmonių apie tai kalba prieš kažką sau pasidarydami, reikia tiesiog klausytis“, – patarė gydytojas psichiatras.

www.DELFI.lt
Ką valgyti?
Ką valgyti? Į klausimus atsakys dietistė Vaida Kurpienė.
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(33 žmonės įvertino)
2.8788

Ištyrė koronavirusu persirgusius lietuvius: profesorius atkreipė dėmesį į liekamuosius reiškinius, kurie kamuoja kas penktą (382)

Beveik kas trečias koronavirusu persirgęs asmuo patiria ilgai besitęsiančių simptomų....

Gydytojas Morozovas atsako: ką daryti jaučiant širdies permušimus ir kodėl vargina prakaitavimas? (9)

Prakaitavimas gyvenimą gali smarkiai apsunkinti ir sukelti daugybę nemalonių pojūčių. Šį...

Daktaras Strioga – apie antikūnus: jau žinoma, koks jų skaičius užtikrina 80 proc. apsaugą (752)

Nuo COVID-19 Lietuvoje pasiskiepijo jau apie 60 proc. gyventojų. Tačiau dabar vienas dažniausių...

Gydytoja – apie dažną kvėpavimo takų ligą: nežinant svarbios taisyklės gydymas vaistais gali tik pakenkti (9)

Praėjusią savaitę trumpam atgijo puikiai pažįstamos Vilniuje esančios skulptūros –...

Gydytojas Morozovas atsako: kas padeda stiprinti sąnarius ir kaip gydyti hemorojų namuose?

Šį kartą šeimos gydytojas Valerijus Morozovas atsakys į skaitytojų užduotus klausimus apie...

Top naujienos

Prognozuoja tolesnius Vyriausybės veiksmus: ar pasirinks dėti pilnus stabdžius, ar palaipsnį griežtinimą, bet to neišvengsime (494)

Koronaviruso atvejų augimo Lietuvoje tempai vis garsiai skirtingų sričių ekspertus skatina...

Dailius Dargis | D+

Užkeikti mafijos turtai: kaip „Kamuolinių“ milijonierius sukaupė įspūdingus turtus, o triukšmingų kaimynų atsikratė savais metodais

Artimiausiu metu teismą pasieks didžioji „Kamuolinių“ gaujos byla, kurioje paaiškės naujų...

Dingusio lagamino drama: kaip atostogas gali sugadinti neatsakingas Vilniaus oro uosto vyrukas (87)

Liūdna istorija apie tai, kaip neatsakingi oro uosto darbuotojai gali sugadinti atostogas. Vilniuje...

Kauno klinikų gydytoja papasakojo, kam verta atlikti lazerinę regėjimo korekciją, o kam ji nepadės (61)

Lazerinė akių korekcija Lietuvoje atliekama jau ne vieną dešimtmetį, tačiau šias operacijas...

Į laisvę paleido koronavirusu sergantį kalinį: vos tik grįžęs sulaukė policijos pareigūnų (15)

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija apeliacine tvarka...

Ne viskas Užkalnio Klaipėdoje tobula, arba korumpuotų apžvalgų kyšančios ausys (84)

Sveiki, čia Andrius Užkalnis , ir aš esu jūsų geriausias draugas ir mėgstamiausias maisto...

Pirmą kartą pajuto COVID-19 chaosą, prie kurio Europa jau pripratusi: ateitis bus labai bauginanti (155)

Vos prieš kelias savaites Singapūras buvo, galima sakyti, gyvas pandemijos suvaldymo pavyzdys....

Prekybos tinklai ieško šimtų darbuotojų, siūlo premijas už priviliotus žmones (434)

Didieji prekybos tinkai ieško šimtų darbuotojų – anot jų, situacija rinkoje itin sudėtinga....

Trečiojo šimtuko žaidėjui nusileidęs Berankis liko už Kremliaus taurės turnyro borto (30)

Ričardas Berankis (ATP-106) nepateko į Rusijoje vykstančio ATP 250 serijos Kremliaus taurės...

Ką Lenkijos išstojimas iš ES reikštų Lietuvos gyventojams: prognozuoja produktų brangimą (446)

Lenkijai pareiškus, kad dalis Europos Sąjungos sutarties straipsnių yra „nesuderinami“ su šios...