Trečiadienio naktį į Kauno ligoninės Infekcinių ligų skyrių, pasak M. Ogensko, buvo atvežtas dar vienas žmogus, užsikrėtęs legionelioze. Tad gydoma 11 pacientų, sergančių šia liga.
„Nežinau, kokia situacija yra kituose skyriuose. Pirmas pacientas iš mūsų skyriaus jau keliauja į namus, kuris buvo paguldytas su šia liga“, – sakė gydytojas.
Legioneliozė, kaip pasakojo gydytojas, yra bakterijos sukelta liga, ji dažniausiai pasireiškia plaučių uždegimu ir su tuo susijusiais simptomais – karščiavimu, kosuliu, dusuliu, silpnumu.
Šią ligą lengva supainioti su paprastu peršalimu, gripu ar koronavirusu, tad tokie pacientai, atvykę į ligoninę, iš pradžių tikrinami būtent dėl paminėtų ligų.
„Kai dabar turime nemažai atvejų iš Garliavos, pagal paciento adresą, jei žmogus iš tos vietos, juos iškart tiriame ir dėl legioneliozės. Bet tai nėra įprasta“, – kalbėjo M. Ogenskas.
Tiek daug legioneliozės atvejų vienu metu, pasak pašnekovo, jau galima vadinti šios ligos protrūkiu.
Legionelės dažniausiai gyvena vandens lašeliuose, todėl plisti gali per kondicionierius, vandens sistemas, šildytuvus. Tam, kad taip nenutiktų, kartas nuo karto turi būti atliekamas termošokas, kad bakterija nustotų daugintis.
„Jei žmogus gyvena daugiabutyje ir susirgo, židinys nebūtinai gali būti tik daugiabutis. Tai gali būti ir prekybos centras, pirtis, baseinas, vieša įstaiga. Mūsų atveju turime atvejus iš to paties namo, galbūt problema jame, bet čia klausimas Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui“, – sakė M. Ogenskas.
Šiuo metu, pasak gydytojo, Garliavos gyventojams reikėtų stengtis negerti vandens iš čiaupo.
„Bet, kai protrūkio nėra, manau, kad gerti vandenį iš čiaupo tikrai saugu“, – kalbėjo gydytojas.
Mirtingumas dėl šios ligos gali siekti net apie 10 proc. Legioneliozės eiga labai priklauso nuo to, kaip greitai pacientas pateko į ligoninę, kokias kitas gretutines ligas turi, koks žmogaus amžius.
„Kai kurie sveiksta greičiau, kiti lėčiau, o kitiems prireikia intensyvios terapijos“, – sakė M. Ogenskas.
Jaučiant plaučių uždegimo simptomus gydytojas pataria kreiptis į medikus, mat plaučių uždegimas, net jei nėra sukeltas legioneliozės, yra pavojinga liga.
„Esant plaučių uždegimui žmonės dažnai skundžiasi oro trūkumu. Tai rodo, kad nebeužtenka deguonies, kiek jo yra, galbūt reikia papildomo. Jis paskiriamas ligoninėje papildomas. Taip pat kankina didelis karščiavimas“, – sakė M. Ogenskas.
Antradienį apie legioneliozės protrūkį komentarą pateikė ir NVSC.
„Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamentas informuoja, kad balandžio 27–gegužės 2 dienomis gavo 12 pranešimų apie Kauno apskrityje užregistruotus legioneliozės atvejus, iš kurių 9 – Kauno rajone, 3 – Kauno mieste. Primename, kad ši liga plinta per vandens purslus (aerozolius) su Legionella bakterijomis (legionelėmis). Legionelių dauginimuisi ypač palankus nepakankamai šaltas arba nepakankamai karštas vanduo. Epidemiologinio tyrimo metu gautos informacijos duomenimis, šiuo metu nėra nustatytų sąsajų su kokia nors viena vieta (pavyzdžiui, vieša vieta), kurioje lankydamiesi susirgę asmenys galėjo užsikrėsti. Susirgusiųjų gyvenamuosiuose būstuose atliekami vandens laboratoriniai tyrimai.
Iš dvylikos susirgusiųjų 6 asmenys gyvena daugiabučiuose namuose, 6 – vienbučiuose būstuose. Visi susirgusieji gydomi ligoninėse. Epidemiologinio tyrimo metu išsiaiškinta, kad 6 susirgusieji gyvena keturiuose daugiabučiuose namuose ir visi naudoja centralizuotai tiekiamą šaltą vandenį, 5 iš jų naudoja centralizuotai tiekiamą karštą vandenį, vienas vandenį šildo savarankiškai elektriniu šildytuvu (boileriu). Kiti 5 susirgusieji, gyvenantys vienbučiuose gyvenamuosiuose būstuose, naudoja šaltą vandentiekio vandenį, o vandens pašildymui naudoja boilerius, 1 asmuo – šachtinio šulinio vandenį.
NVSC Kauno departamentas susisiekė su daugiabučių administratoriais ir pateikė informaciją apie tai, kokių būtina imtis prevencinių priemonių. Taip pat ligonių gyvenamuosiuose būstuose organizuojamas vandens laboratorinių tyrimų atlikimas (imami mėginiai), kurių rezultatų paprastai laukiama 10 dienų.
2023-05-02 inicijuotas tarpinstitucinis pasitarimas, kuriame dalyvavo Kauno rajono savivaldybės atstovai, Kauno vandenų Vičiūnų vandenvietės ir AB „Kauno energija“ atsakingi darbuotojai, kuriame buvo aptarti tiekiamo geriamojo vandens stebėsenos rezultatai, aiškinamasi, kas galėjo lemti vandens tiekimo galimus sutrikimus, bei sprendžiama, kaip galima būtų užtikrinti pastovų tinkamos temperatūros karšto vandens tiekimą daugiabučiuose namuose Kauno rajone bei informuoti individualių namų gyventojus apie karšto vandens sistemų profilaktines priemones“, – rašė NVSC.
